Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-10 · Civilinė byla Nr. 2S-847-601/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-66/2014Nutartis · 2014-05-22Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
2S-847-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05469-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Suinteresuotas asmuo
UAB ,,Būsto paskolų draudimas“
Kategorijos
  • 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-847-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05469-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 26.8; 121.18; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje dėl fizinio asmens bankroto.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama pareiškėjo G. S. fizinio asmens bankroto byla. Fizinio asmens bankroto byla G. S. iškelta Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi. 2014 m. rugpjūčio 20 d. patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2014 m. lapkričio 4 d. vykusiame kreditorių susirinkime, svarstant dėl pritarimo kreditorių reikalavimų tenkino ir mokumo atkūrimo plano projektui, kreditoriai AB ,,SEB“ bankas, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ ir Danske bankas A/S Lietuvos filialas nepritarė G. S. mokumo atkūrimo planui. Administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti kreditorių susirinkimo 5 ir 6 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus ir patvirtinti G. S. 2014 m. rugsėjo 10 d. fizinio asmens mokumo atkūrimo planą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi prašymą tenkino (t. 4, b. l. 114-120):

panaikino 2014 m. lapkričio 7 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 5 darbotvarkės klausimu ir klausimą išsprendė iš esmės – nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos patvirtino administravimo išlaidų sąmatą: 14 582 Lt lėšų sumą bankroto procedūroms atlikti ir 17 000 Lt atlyginimą administratoriui;panaikino 2014 m. lapkričio 7 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 6 darbotvarkės klausimu ir klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino informacijos teikimo kreditoriams ir akcininkams tvarką <...>;patvirtino G. S. 2014 m. rugsėjo 10 d. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad administravimo išlaidos pagal įstatymą turėtų sudaryti ne daugiau kaip 28 543,50 Lt, kaip matyti iš mokumo atkūrimo plano, jos sudaro 31 582 Lt. Numatomas atlyginimas administratoriui už visą bankroto laikotarpį yra 8,93 proc. nuo parduoto turto vertės. Įstatymas nustato, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją, todėl FABĮ 12 straipsnyje numatyta daugybė bankroto administratoriaus pareigų, kas atitinkamai sąlygoja ir administravimo išlaidas, todėl turi būti skiriamos ir išlaidos bankroto procedūroms atlikti. Teismas, atsižvelgdamas į fizinio asmens turto rūšį, bankroto procedūros sudėtingumą, jos nustatytą 5 metų terminą, administravimo išlaidų detalizavimą ir pagrindimą, laikė, jog mokumo atkūrimo plane numatyta bankroto administravimo išlaidų sąmatos suma yra protinga ir neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl kreditorių prieštaravimus dėl per didelės administravimo išlaidų sumos atmetė, susirinkimo nutarimą 5 darbotvarkės klausimu, nepatvirtinus administravimo išlaidų sąmatos, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos tvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 14 582 Lt suma bankroto procedūroms atlikti ir 17 000 Lt atlyginimas administratoriui. Teismas pripažino, kad bankroto administratoriaus atstovo pateiktas bankrutuojančio G. S. mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, pagal FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalis pažeidimų nenustatė, bankroto administratoriaus parengtas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka tiek pareiškėjo, tiek ir kreditorių teisėtus interesus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-9108-713/2014 panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo G. S. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir pareiškėjo bankroto bylą nutraukti (t. 5, b. l. 3-8).

Motyvuose nurodė:

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Teismas patvirtino tokį planą, kuriame tik išvardijamos tam tikros administravimo išlaidos ir nurodomi niekuo nepagrįsti šių išlaidų dydžiai, pvz:. teisinėms paslaugoms 60 Lt/mėn, kai neaišku, ar apskritai tokių išlaidų bus. Plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti (11 800 Lt) ir atlyginimas administratoriui (17 000 Lt) neadekvačios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliekamų veiksmų kiekį yra nepagrįstos. Turto pardavimo organizavimo išlaidos 30 Lt/mėn yra ne kas kita kaip administratoriaus atlyginimas. Patvirtinus tokį planą, išeitų, kad administratoriui atlyginimas mokamas du kartus. pagal FABĮ 22 straipsnio 5 dalį iš lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą, gali būti dengiamos tik administravimo išlaidos, susijusios su įkeisto turto pardavimu. Teismas patvirtino planą, kuriame numatyta, jog pardavus įkeistą turtą administravimo išlaidoms bus skiriama 22 800 Lt. Hipoteka įkeistą turtą planuojama parduoti 2015 m. rugpjūtį, mokumo atkūrimo planą planuojama įgyvendinti 5 metus nuo jo patvirtinimo, todėl akivaizdu, kad iš lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą, planuojama dengti dar maždaug 4,5 metų po turto pardavimo būsiančias išlaidas, kurios visiškai nėra susijusios su turto pardavimu. Nepagrįsta turto pardavimo išlaidas skaičiuoti visą plano įgyvendinimo terminą. Teismas visiškai nevertino bankroto bylos sudėtingumo, nepagrįstai konstatavo, jog plane nurodyta sąmata protinga. Bankroto byla nesudėtinga, 5 metų bankroto bylos trukmė nerodo bylos sudėtingumo; patvirtinta administravimo išlaidų suma pažeidžia kreditorių interesus. Pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis. Didžiąją dalį administravimo išlaidų 22 800 Lt numatoma padengti pardavus hipoteka įkeistą turtą, likusią sumą iš savo gaunamų pajamų, tuo tarpu kreditoriams per 60 mėnesių ketinama skirti tik 6 200 Lt. Praktiškai visą bankroto proceso metu nebus dengiami kreditorių reikalavimai, kas nesuderinama su FABĮ tikslu; nepagrįsta teismo išvada, kad kreditoriai, teikdami pastabas ir nepritardami planui, nenurodė, kokiomis kitomis priemonėmis galima siekti efektyvesnio ir greitesnio mokumo atkūrimo. Tai daryti kreditorių įstatymas neįpareigoja. Tik pats fizinis asmuo gali koreguoti ar nurodyti, koks turi būti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. Patvirtintas planas naudingas išimtinai administratoriui ir pareiškėjui. Kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama žymiai mažesnė dalis nei administravimo išlaidoms; teismas neatsižvelgė, kad 2014 m. lapkričio 7 d. kreditorių susirinkime kreditoriai, nesutikdami su mokumo atkūrimo planu, teikė pastabas ir dėl būtinųjų išlaidų dydžio, nurodė, kad planas netikslus, nes neaišku, kada planuojama pardavinėti įkeistą turtą. Teismas šių argumentų neanalizavo, nutartį priėmėm neįsigilinęs į planą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo G. S. mokymo atkūrimo plano tvirtinimo išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (t. 5, b. l. 32-34).

Motyvuose nurodė, kad FABĮ 7 straipsnio 7 punkte numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Bankas sutiko su atskirojo skundo teiginiais dėl administravimo išlaidų apmokėjimo. Atsižvelgiant į FABĮ 27 straipsnio 3 dalį darė išvadą, kad lėšos, gautos iš turto pardavimo, gali būti nukreiptos tik administravimo išlaidų, susijusių su šio turto pardavimu, dengimui. Plane nurodytas ne tik turto pardavimo laikotarpis, bet ir atliekami veiksmai pardavinėjant įkeistą turtą, akivaizdu, kad 22 800 Lt suma, kuria numatyta dengti administravimo išlaidas, susijusias su turto pardavimu, yra neproporcingai didelė, kadangi bankroto eigoje bus pardavinėjamas vienintelis butas ir daugiau jokių sudėtingų veiksmų administratorius neatliks. Teismas, patvirtindamas 31 582 Lt bendrą administravimo išlaidų sumą, pažeidė teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą.

Bankrutuojančio fizinio asmens G. S. bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo Ž. S. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti (t. 5, b. l. 38-45).

Motyvuose nurodė:

apeliantė nepagrįstai nurodo, kad išlaidos bankroto procedūroms atlikti turėtų būti dengiamos faktiškai šias išlaidas patyrus pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus. Įstatymas imperatyviai įpareigoja nurodyti administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Administravimo išlaidų skaičiavimai yra detalizuoti mokumo atkūrimo plane. Bankroto proceso pradžioje neįmanoma pateikti ateityje planuojamas patirti išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Administravimo išlaidų sąmata yra preliminaraus pobūdžio dokumentas; nepagrįstai teigiama, kad į administravimo išlaidas yra įtrauktos ir bankroto administratoriaus atlyginimas, kuris yra atsiskaitymas už administratoriaus suteiktas paslaugas. Tai, kad administravimo išlaidos per didelės, atskirajame skunde nenurodomas nei vienas argumentas. Teigiant, kad bankroto byla nesudėtinga, nepaaiškinama, kaip tai nustatyta. Bankroto procesas sudėtingas, reikalaujantis didelių sąnaudų bei aukštos kvalifikacijos;nepagrįstai siejamas administravimo išlaidų dydis su kreditorių reikalavimų tenkinimui skirta suma, kadangi įstatyme šios sumos nėra susietos. Teiginys, kad administratoriui skiriama net 28 000 Lt, o 7 kreditoriams tik 6 200 Lt yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka faktinių aplinkybių. Kreditoriams bus skirta 88 proc. hipoteka įkeisto turto ir 100 proc. kilnojamojo turto vertės. Įstatyme įtvirtinta, kad iš įkeisto turto gautos lėšos naudojamos dengti bankroto proceso išlaidoms tokia pat tvarka, kaip ir kitos lėšos, ribojama tik tokių lėšų suma – iki 15 proc. nuo įkeisto turto vertės, kai šiuo atveju bankroto administratorius siekia gauti tik 12 proc. Iš įkeisto turto pardavimo gautos pajamos naudojamos visų rūšių administravimo išlaidoms dengti;nepagrįstai teigiama, kad administravimo išlaidų dydis turėtų būti nustatomas administratoriui ir kreditoriams pasiekus kompromisą. Administravimo išlaidų sąmata yra administratoriaus ir fizinio asmens susitarimas dėl administravimo paslaugų kaštų bei kainos. Kreditoriams neturėtų būti suteikiama teisė keisti tokio susitarimo, kai jis teisėtas ir nepažeidžia kreditorių interesų. Toks susitarimas gali būti laužomas, kai juo daroma žala kitiems bankroto proceso dalyviams; FABĮ leidėjas siekė fizinių asmenų galimybes po finansinės nesėkmės pradėti gyvenimą iš naujo. Teisinėje visuomenėje dėl vienų asmenų interesų turi būti iš dalies paaukojami kitų asmenų interesai. Įstatymo įgyvendinimas siejamas su neigiamu poveikiu kreditoriams. pardavus pareiškėjo hipoteką įkeistą turtą be bankroto procedūros pareiškėjas liktų ne tik beturtis, bet ir prasiskolinęs. Asmeniui išreiškus valią pasinaudoti nemokumo institutu, vien kreditorių nepritarimas šiam sprendimui ar kreditorių finansiniai interesai nėra pagrindas nutraukti nemokumo bylą. Apelianto nurodytos LAT nutartys nesudaro pagrindo teigti, kad nukrypstama nuo aktualios teismų praktikos, kadangi apelianto nurodytose bylose suformuota praktika neturi esminio panašumo su byla. Teismui nusprendimus netvirtinti plano, teismų praktikoje įprastai bankroto byla ne nutraukiama, o planas grąžinamas bankrutuojančiam asmeniui tikslinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. FABĮ iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.

FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri leidžia spręsti, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o taip pat fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o taip pat ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. nutartimi buvo iškelta G. S. bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, patvirtinta 2 781,25 Lt suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti G. S. bankroto procedūroms atlikti, ir 1 950 Lt lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį G. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtintas G. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 333 688,29 Lt sumai. 2014 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkime mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta, todėl administratorius dėl šio plano patvirtinimo kreipėsi į teismą, nurodęs, jog kreditoriai nesutinka su nustatyta bankroto proceso dėl administravimo išlaidų dydžio ir informacijos teikimo kreditoriams ar akcininkams tvarkos, taip pat su G. S. atžvilgiu nustatyta jo būtinųjų poreikių tenkinimo suma. Pirmosios instancijos teismas administratoriaus prašymą tenkino – patvirtino mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta iš viso 31 582 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija pareiškėjo kreditorė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atskirajame skunde kelia klausimą dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus išlaidų dydžio pagrįstumo, dėl administravimo išlaidų dalies atlyginimo iš hipoteka įkeisto turto. Nurodė, kad teismas apskritai neanalizavo kreditorių nesutikimo su mokumo plano tvirtinimu argumentu dėl pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimo suma 1 950 Lt ir dėl turto pardavimo termino.

Iš pareiškėjo G. S. mokumo atkūrimo plano matyti, kad jis su kreditoriais ketina atsiskaityti iš esmės pardavus hipoteka įkeistą turtą (190 000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas) ir iš gaunamo darbo užmokesčio (2 400 Lt/mėn). Pardavus hipoteka įkeistą turtą su hipotekos kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialu planuojama atsiskaityti 167 200 Lt suma, likusia 22 800 Lt suma padengti administravimo išlaidas. Iš pareiškėjo darbo užmokesčio 2 400 Lt, kurio 1 950 Lt dalis numatyta būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti, per 5 metų bankroto proceso trukmę planuojama padengti likusią administravimo išlaidų sumą, t. y. 8 782 Lt ir po 50 Lt/mėn skiriant kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pirmaisiais metais 3 800 Lt, po to į metus po 600 Lt). Pardavus hipoteka įkeistą turtą hipotekos kreditoriaus nepatenkinta kreditorių reikalavimų suma liktų 102 253,37 Lt, kitų pareiškėjo kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarytų 64 234,92 Lt (iš viso 166 488,29 Lt). Taigi, bankroto bylos eigos pabaigoje 2019 m. II pusmetį būtų tokia situacija, kad iš viso 31 582 Lt administravimo išlaidų suma (14 582 Lt bankroto procedūroms atlikti ir 17 000 Lt administratoriaus atlyginimas) būtų visiškai padengta, tuo tarpu, neskaitant hipoteka įkeisto turto pardavimo ir dalinio atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi, per visą bankroto bylos eigą kreditorių finansinių reikalavimų būtų padengta tik 6 200 Lt suma, ir atsižvelgiant į bendrą pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dydį ir bendrą patenkintų kreditorių reikalavimų dydį, beveik pusė pareiškėjo skolos, t. y. 160 288,29 Lt būtų nurašyta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“, t. y. ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o taip pat pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks mokumo atkūrimo planas, pagal kurį per maksimaliai galimą plano įgyvendinimo terminą (t. y. 60 mėn.) kreditoriams planuojama skirti tik 50 Lt per mėnesį nuo darbo užmokesčio negali būti pripažintas užtikrinančiu teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Kaip minėta, bankroto procese iš esmės apsiribojama tik nekilnojamojo turto pardavimu, kuris negali būti laikomas pakankama priemone skolininko mokumui atkurti, o iš pareiškėjo darbinių pajamų gaunamos lėšos tik nežymiai prisidės prie fizinio asmens mokumo atkūrimo. Iš gaunamo darbo užmokesčio pareiškėjo numatyta dengti kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarys iš viso tik 6 200 Lt, kuri, lyginant su likusia nepatenkinta kreditorių reikalavimu suma (160 288,29 Lt), iš esmės yra mažareikšmė. Kitų galimų priemonių pareiškėjo mokumui atkurti plane nenurodyta. Be to, pažymėtina, kad plane kreditoriai pareiškėjui nenumatė daryti kokių nors nuolaidų, kas rodo, kad kreditorių interesas yra kuo didesne apimtimi atgauti skolas. Atsižvelgiant į pareiškėjos kreditorių finansinių reikalavimų sumą (333 688,29 Lt), bankroto proceso trukmę, numatytą mokumo atkūrimo plane (60 mėn.) bei tai, jog galimybės padengti dalį skolos kreditoriams yra ribotos, sprendžiama, kad pareiškėjui, skiriant po 50 Lt kas mėnesį, per visą bankroto proceso laikotarpį bus patenkinta tik labai nedidelė kreditorių reikalavimų dalis, kuri būtų mažesnė nei vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kadangi iš lėšų, gautų pardavus turtą, bus atskaitoma pakankamai ženkli dalis administravimo išlaidoms padengti. Teismo vertinimu toks siūlomas bankroto procesas yra išimtinai palankus skolininkui ir užtikrinantis tik jo interesų apsaugą. Tokia situacija iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams, pažeidžia kreditorių interesus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad administratoriaus prašomų patvirtinti bankroto administravimo išlaidų, administratoriaus atlyginimo dydžiai turi būti pagrįsti, atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą, tačiau teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriams ginčijant plane nustatytą administravimo išlaidų dydį, teismas, patvirtindamas pateiktą planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, administravimo išlaidų sąmatos dedamųjų dalių, jų pagrįstumo, apskritai neanalizavo, o tik apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu mokumo atkūrimo plane nurodyti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dedamųjų dalių aspektai kelia abejonių jų pagrįstumu (pvz:. atlyginimas administratoriui susideda tiek iš bankroto administratoriaus darbo užmokesčio, kitų bankroto administratoriaus darbuotojų darbo užmokesčio, darbo vietos išlaikymo ir kt., kai administratoriaus atlyginimas yra darbo užmokestis, mokamas už administratoriaus atliktą darbą). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu administravimo išlaidos tam tikra apimtimi persidengia su atlyginimu bankroto administratoriui (pvz:. ar plano vykdymo priežiūra, plano įgyvendinimo rengimas, kreditorių susirinkimo aptarnavimas nėra susijęs su administratoriaus darbinės veiklos funkcijų vykdymu ir t. t.), kas leidžia abejoti, ar bendroje administravimo išlaidų sumoje nėra paskaičiuota už tą patį du kartus.

Be to, pažymėtina, kad kreditoriai nesutikimą su mokumo atkūrimo plano tvirtinimu grindė per didele pareiškėjo būtinųjų poreikių išlaidų sąmata ir dėl turto pardavimo termino, tačiau teismas tvirtindamas planą nurodytų argumentų visiškai neanalizavo ir dėl jų pagrįstumo (nepagrįstumo) nepasisakė (teismas neanalizavo visų kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo plano tvirtinimu argumentų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone kreditorių reikalavimams tenkinti skirta suma gali būti padidinta būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų sumų ir bankroto administravimo išlaidų sumažinimo sąskaita.

Apeliantės argumentas, kad administravimo išlaidų atlyginimas 22 800 Lt suma iš lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, yra pažeidžiantis FABĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatą, kadangi 15 procentų skaičiuotina ne visoms administravimo išlaidoms padengti, o tik susijusioms su hipoteka įkeisto turto pardavimu, apeliacinės instancijos teismo laikytinas nepagrįstu. FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Tai reiškia, kad administravimo išlaidos gali būti dengiamos iš visų rūšių fizinio asmens turto, tame tarpe ir iš lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą su sąlyga, kad suma neviršija maksimalios 15 procentų ribos.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti klausimą dėl G. S. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismui išsamiai įvertinus mokumo atkūrimo plano turinį yra galimybė planą tvirtini, netvirtinti ir bylą nutraukti ar plano netvirtinti ir perduoti pareiškėjui planą keisti.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutarties dalis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį dėl G. S. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo panaikinti ir klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Evaldas Burzdikas