Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003-05-11) 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 42 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalis dėl V. B. išteisinimo ir V. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

4. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2016 m. vasario 5 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos, pataisos namuose stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Teikime nurodoma, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką 10 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 12 kartų. Pataisos namuose nuteistasis nesimokė, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo skalbykloje darbininku, šiuo metu požiūris į darbą neapibrėžtas. 2018 m. vasario 22 d. nuteistasis atsisakė pataisos administracijos pasiūlyto mokamo darbo, šiuo metu nuteistasis yra pensinio amžiaus. Individualiame socialinės reabilitacijos plane, sudarytame 2016 m. vasario 9 d., nuteistajam buvo numatyta pareiga laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis 1 kartą pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine nuobauda. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, jam nustatyta vidutinė rizika (51 balas) ir nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika sumažėjo 2 balais (buvo 53 balai).

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (20 metų). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta nutarties 6 punkte, sprendžiant dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš įrodymų, kuriame užfiksuoti objektyvūs duomenys apie bausmės atlikimą ir rizikos faktorius yra 2019 m. gegužės 31 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 62-2068. Iš jos matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam V. B. nustatoma vidutinė – 51 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo (2016 m. vasario 9 d.) sumažėjo 2 balais. Analizuojant šią išvadą matyti, kad V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (31 balas). Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir V. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai.

9. Nuteistojo V. B. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (lanko kursus, viktorinas, spalvų terapiją, socialinių įgūdžių lavinimo programą), už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis buvo skatintas 12 kartų, nuteistojo V. B. vardu vykdomųjų dokumentų negauta. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks elgesys turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Visgi, kartu pažymėtina, kad ne pilna apimtimi vykdo individualiame socialiniame plane numatytas priemones, kadangi vykdymo laikotarpiu du kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka – 2016 m. rugpjūčio 22 d. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą nuteistasis 7 paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, o 2018 m. spalio 31 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą nuteistasis buvo pasiųstas tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės, minėta nuobauda buvo panaikinta 2019 m. gegužės 3 d. Nors teikime pagrįstai nurodyta, kad nuteistasis V. B. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip net ir struktūruotoje aplinkoje nelinkusį paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Kolegijos vertinimu be kita ko yra labai svarbi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Nors minėtame individualiame socialinės reabilitacijos plane nuteistajam numatyta priemonė, esant jo pageidavimui ir administracijos galimybėms, įsidarbinti, tačiau nuteistasis 2018 m. vasario 22 d. atsisakė pataisos administracijos pasiūlyto mokamo darbo. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo požiūris į darbą yra neapibrėžtas.

10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami trys V. B. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek V. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus V. B. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju, priešingai nei teismo posėdžio metu teigė nuteistasis ir jo gynėjas, teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis anksčiau yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas, šiuo metu supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kad jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, jo ateities planams trūksta konkretumo.

11. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam V. B. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

12. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.