Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. R. S. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sutuoktinei V. S., o būtent: 2026 m. sausio 17 d., apie 3.30 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai V. S. į veidą, jai dengiantis veidą ranka, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į jos dešinės rankos plaštaką, tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas abiejų akių vokų, abiejų skruostų, nosies srityse, dešinėje plaštakoje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis R. S. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi, žmonos atsiprašė ir su ja susitaikė. Paaiškino, jog viskas įvyko dėl alkoholio, kadangi tą vakarą vartojo alkoholį pas sūnų svečiuose, jis grįžo namo vienas, vėliau grįžo sutuoktinė. Atsikėlęs iš miego vartojo smurtą žmonos atžvilgiu, galėjo suduoti kaltinime nurodytus smūgius. Tuo metu pas juos bute buvo ir sūnus. Jei ne alkoholis, taip nebūtų pasielgęs. Dėl savo veiksmų gailisi.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. S. santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Butas adresu (duomenys neskelbtini), yra bendra jų nuosavybė. Jo atžvilgiu duoti parodymus sutinka. Teisės išaiškintos. Įvykis nėra malonus, kalbėti nesinori, bet papasakos. Penktadienį, sausio 16, vakare su vyru buvo pas sūnų R. S., jo namuose. Gyvena netoliese. Išgėrė nedaug alkoholio, tikrai nebuvo labai girti. Apsižodžiavo su vyru dėl jo gaunamų telefoninių skambučių. Jis visą gyvenimą toks buvo, toks ir liko. Ji papriekaištavo, jis supyko. Jis pakilo ir išėjo namo. Ji dar kažkiek pabuvo pas sūnų, po to sūnus ją apie 3 val. parlydėjo į namus. Vyrą rado miegantį, tačiau sūnus žinodamas tėvo būdą, pasakė, kad pasiliks pas juos, nes prabudęs tėvas gali pulti ant jos. Yra buvęs labai senas smurto atvejis, dar vaikai buvo mažesni. Tai seni laikai, pamiršta buvo. Vyras, kai išgeria, konfliktiškas, agresyvesnis palieka, buvo momentų, kad matė, jog gali gauti, bet kažkaip nekeldavo rankos. Su sūnumi sėdėjo virtuvėje, kalbėjosi. Prabudo vyras, atėjo į virtuvę. Kaip ten viskas prasidėjo, nepamena, jis tiesiog puolė ant jos, tvojo kumščiu vieną kartą į kairę akį. Smūgis buvo stiprus, akis labai užmėlynavo ir užtino, mėlsta ir kita akis, nosis. Tada matyt ji dengėsi ranka veidą ir antras smūgis parėjo į dešinės rankos plaštaką. Ranka irgi pamėlo, sutino. Dešimtbalėje sistemoje suduotus du smūgius vertina maždaug 7 balais. Šiuo metu jaučia skausmą virš kairės akies, antakio srityje. Sūnus šoko į tarpą, tėvą atskyrė nuo jos. Buvo suduoti du smūgiai. Sūnus paskambino žmonai, pasakė, kad lieka pas juos. Tada atėjo pas juos sūnaus žmona K. S.. Ji įvykio nematė. Tik ji patarė, kad negalima seneliui nusileisti, reikia kviesti policiją. Marti ir iškvietė policiją. Dar vyras vis žodžiais puldinėjo ant jos, vaikų ir, tik pamatęs pareigūnus, apsiramino. Ją apžiūrėjo į namus atvykęs GMP ekipažas, tačiau vykti į ligoninę atsisakė, jautėsi gerai. Jai išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, jo nereikš. Mano, kad vyrui baudžiamojoje byloje atleis. Sutinka susitaikyti. Paliks šį klausimą išsispręsti šeimoje (b. l. 33–36).

5. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam išaiškinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos jam pateiktus klausimus. Šią teisę suprato. Sutinka duoti parodymus. V. S. ir R. S. yra jo tėvai, jie gyvena adresu - (duomenys neskelbtini). Jis gyvena atskirai. Jie gyvena dviese. Su jais santykiai yra geri, nesipyksta. Tėvai susituokę ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) metų. Labai seniai, kai jis su broliu dar buvo mažiukai, tėtis buvo smurtavęs mamos atžvilgiu, bet daugiau tokių atvejų - smurto, nesikartojo jų šeimoje. 2026 m. sausio 16 d., buvo penktadienis, jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo šventė. Šventėje dalyvavo abu tėvai. Tiek tėtis, tiek mama vartojo alkoholį, bet saikingai. Šventės metu tėvai po truputį pradėjo pyktis, kaip suprato, dėl kažkokių skambučių, per daug į tai nesigilino. Tėčiui liepė eiti namo, kad nebesipyktų, nebesibartų. Vėliau, jau buvo po vidurnakčio, sausio 17 d., kiek valandų buvo, nepasakys, neprisimena, palydėjo mamą namo. Užėjo į butą. Tėtis miegojo. Su mama prisėdo virtuvėje, kalbėjosi. Buvo vartojęs alkoholio, bet nedaug ir viską gerai pamena. Pabudo tėtis, atėjo į virtuvę. Matė, kad jis iš karto atėjęs į virtuvę jau buvo piktas, agresyvus. Ar ką nors jis sakė, nepamena. Viskas vyko greitai. Jis su mama sėdėjo. Tėtis tik atėjęs į virtuvę iš karto kumščiu vieną kartą tiesiu taikymu sudavė mamai į veido sritį - ties tarpuakiu, nosimi. Matė ir užfiksavo tą vieną smūgį, suduotą mamai. Tuo metu tėvas stovėjo jam iš šono, mama irgi sėdėjo šone stalo, tai galėjo antro smūgio ir nepamatyti. Jis iš karto nustūmė tėtį nuo mamos, kad daugiau jai nesuduotų smūgių. Tėtis nerimo, buvo agresyvus. Nesuprato, kas jam nutiko, gal kažko prisisapnavęs, gal trūko miego. Šiaip tėtis, būdamas išgėręs, nebūna toks agresyvus, piktas, nebent, kai trūksta miego, būna piktas tada. Tada skambino savo žmonai K. S.. Ji atėjo netrukus, suteikė pirmą pagalbą mamai. Matė, kad mamai vienas paakys patino ir mėlynavo. Kitą dieną kitas paakys tino, mėlynavo. Tą naktį nematė, kad būtų sužalota mamai ranka. Kitą dieną ji jam parodė patinusią ranką. Kadangi tėtis nerimo, buvo piktas, žmona iškvietė policiją. Žmona įvykio nematė. Tėtis jam smūgių nesudavė nei karto, nespyrė. Kiek žino, mama su tėčiu gyvena atskirai dėl teismo skirtos kardomosios priemonės. Žino, kad jie pasikalba telefonu ir kalbasi taikiai. Tikisi, kad jie viską išsiaiškino (b. l. 44–47).

6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų - abiejų skruostų - nosies srityje, dešinėje plaštakoje. V. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Poodinė kraujosruva abiejų vokų - abiejų skruostų - nosies srityje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršių. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. V. S. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 69).

7. 2026 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas (b. l. 62–64).

8. 2026 m. sausio 17 d. apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 22–29).

9. 2026 m. sausio 17 d. asmens apžiūros protokole aprašyta nukentėjusios V. S. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: ant V. S. veido stebima kairėje pusėje mėlynos spalvos kraujosruva, patinimas; ant dešinės rankos plaštakos stebimas patinimas ir mėlynos spalvos kraujosruva (b. l. 48-53).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Jei nurodyti veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, jie atitinkamai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

11. R. S. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavęs sutuoktinei kaltinime nurodytus smūgius, neneigė, jog taip galėjo ją sužaloti. Dėl sutuoktinio smurto jautusi fizinį skausmą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji, jai padaryti sužalojimai aprašyti jos apžiūros protokole, specialisto išvadoje. Smurto aplinkybes matė ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnus R. S.. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas smūgį jai į veidą, gyvybiškai svarbią kūno dalį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais padarys sutuoktinei nežymų sveikatos sutrukdymą, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

12. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. S. 1 pastraipoje aprašytomis aplinkybėmis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai V. S.. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti sutuoktinės atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, kitų klausimų

13. BK 38 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygos. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. R. S. pripažino jam inkriminuojamus veiksmus, paaiškino konflikto su sutuoktine aplinkybes, jai suduotus smūgius, turtinė ar neturtinė žala šiuo atveju nepadaryta (nukentėjusioji nurodė civilinio ieškinio nereiškianti), be to, teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios prašymas dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo (b. l. 144). Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte.

15. R. S. neteistas (b. l. 74–78), administracine tvarka nebaustas (b. l. 79), turi pastovų darbą, su nukentėjusiajam kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

16. Kaltinamajam šiuo atveju skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (kadangi buvo padaryta smurtinė nusikalstama veika sutuoktinės atžvilgiu) per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

17. R. S. buvo skirtos dvi kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 30 metrų atstumu bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, šios kardomosios priemonės naikinamos nuo nuosprendžio priėmimo.

18. Šioje baudžiamojoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog priteistina valstybės naudai išlaidų suma yra 104,17 Eur (b. l. 137–141). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nepateikė duomenų apie sunkią savo finansinę padėtį, nurodyta suma išieškotina iš jo.

19. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokai su optinėmis duomenų laikmenomis (viso 2 vnt.) – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 30 metrų atstumu bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra, nuo 2026 m. vasario 5 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su optinėmis duomenų laikmenomis – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išieškoti iš R. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo – 104,17 Eur (vieną šimtą keturis eurus septyniolika centų), šią sumą nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos:

UAB „Urbo“ bankas, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Išaiškinti R. S., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. S., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.