Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Joniškio raj., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą Joniškio rajono sav., šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, teistas:

1. 2016 m. vasario 2 d. Joniškio r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės apribojimo;

2. 2018 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė - 1 metams 3 mėnesiams laisvės apribojimo;

3. 2018 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį - 8 MGL (400 Eur) bauda. Subendrinus su 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 MGL (400 Eur) bauda ir laisvės apribojimas 1 metams. 2018 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

4. 2019 m. liepos 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5. 2021 m. sausio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 284 straipsnį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 9 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6. 2024 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 metams terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2021 m. sausio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 4 metai 5 mėnesiai ir 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo ir paskirta subendrinta bausmė – 7 metai 5 mėnesiai ir 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-me kalėjime, esančiame Pravieniškių g. 10, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2024 m. birželio 20 d. apie 9.50 val., Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 21-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje tyčia trenkė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam S. H. į veido sritį ir vieną smūgį kojos keliu S. H. į veido sritį, taip padarydamas S. H. apatinės lūpos žaizdą ir smakro kraujosruvą kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis M. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. birželio 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 21 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje. Į šią gyvenamąją patalpą užėjo du nuteistieji su darbo įrankiais. Vienam iš užėjusiųjų nuteistųjų jis du kartus kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą kojos kelių į veido sritį. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis parkrito ant lovos ir gulėjo apie dvi minutes. Po dešimties minučių pareigūnai jį išvedė iš kameros. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 4 dalį, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Apklausos metu S. H. nurodė, kad įvykio metu patyrė sužalojimus, stresą, bet atsisako dėl šio įvykio rašyti pareiškimą. Toks nuteistojo S. H. elgesys liudija, kad jis yra linkęs vadovautis neformaliomis nuteistųjų taisyklėmis, kurios draudžia bendradarbiavimą su pareigūnais, o nesilaikant šios taisyklės, jam gali kilti grėsmė būti pakartotinai užpultam ir sužalotam. Darytina išvada, kad nuteistasis S. H. galimai nesijaučia saugus, dėl ko tikėtina negali tinkamai apginti teisėtų savo interesų. Valstybės įgaliotoms institucijoms keliamas reikalavimas imtis visų priemonių valstybėje nustatyta tvarka nelaisvėje laikomų asmenų saugumui, jų teisėtiems interesams užtikrinti, kartu siekiant užtikrinti nenutrūkstamą nuteistųjų resocializacijos procesą, užkardyti tolimesnį smurto tarp nuteistųjų eskalavimą bei užkirsti kelią iš to kylantiems padariniams visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo M. D. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nežymaus S. H. sveikatos sutrikdymo, pradedamas prokuroro reikalavimu (t. 1, b. l. 1-2).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1648/2024 (02) matyti, kad S. H. konstatuota apatinės lūpos žaizda ir smakro kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir nuo vienintelio smūgio, galėjo būti padaryti ir dviem smūgiais (t. 1, b. l. 40-41).

Be pilno kaltinamojo M. D. prisipažinimo nusikalstamos veikos padaryme, jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo S. H., liudytojų Remigijaus Paplausko, Ryčio Kanapinsko, Algio Žižliausko parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga. Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiajam S. H. užėjus į gyvenamąją patalpą, kurioje jis gyveno, tyčia sudavė du smūgius kumščiu ir vieną kartą keliu nukentėjusiajam į veido sritį. Nukentėjusysis S. H. paaiškino, kad 2024 m. birželio 20 d. jam užėjus į kamerą, kurioje buvo nuteistasis M. D., remonto darbų, tarp kaltinamojo ir pareigūno įvyko žodinis konfliktas ir kaltinamasis be jokios priežasties sudavė jam tris smūgius į veido sritį, nuo kurių jis parkrito ant lovos. Tai, kad 2024 m. birželio 20 d. nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis M. D. teisiamųjų posėdžių metu patvirtino ir liudytojai Remigijus Paplauskas, Rytis Kanapinskas ir Algis Žižliauskas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1648/2024 (02) patvirtina, kad S. H. konstatuota apatinės lūpos žaizda ir smakro kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir nuo vienintelio smūgio, galėjo būti padaryti ir dviem smūgiais (t. 1, b. l. 40-41).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia.

Apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, kaltininko tyčios turinį sprendžiama iš jo atliktų veiksmų. Tai reiškia, kad tokiais atvejais turi būti atsižvelgiama į nusikaltimo įrankius, būdą, aplinkybes, sužalojimų pobūdį, sunkumą, lokalizaciją, nusikalstamos veikos intensyvumą, neužbaigimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-22/2013, 2K-189/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, tai yra įrodymai vertinami remiantis savo vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be pilno kaltinamojo M. D. prisipažinimo nusikalstamos veikos padaryme, jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo S. H., liudytojų Remigijaus Paplausko, Ryčio Kanapinsko, Algio Žižliausko parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga. Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiajam S. H. užėjus į gyvenamąją patalpą, kurioje jis gyveno, tyčia sudavė du smūgius kumščiu ir vieną kartą keliu nukentėjusiajam į veido sritį. Nukentėjusysis S. H. paaiškino, kad 2024 m. birželio 20 d. jam užėjus į kamerą, kurioje buvo nuteistasis M. D., remonto darbų, tarp kaltinamojo ir pareigūno įvyko žodinis konfliktas ir kaltinamasis be jokios priežasties sudavė jam tris smūgius į veido sritį, nuo kurių jis parkrito ant lovos. Tai, kad 2024 m. birželio 20 d. nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis M. D. teisiamųjų posėdžių metu patvirtino ir liudytojai Remigijus Paplauskas, Rytis Kanapinskas ir Algis Žižliauskas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1648/2024 (02) patvirtina, kad S. H. konstatuota apatinės lūpos žaizda ir smakro kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir nuo vienintelio smūgio, galėjo būti padaryti ir dviem smūgiais (t. 1, b. l. 40-41).

Teismas laiko, kad kaltinamojo M. D. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visetu. Teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad M. D. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-me kalėjime, esančiame Pravieniškių g. 10, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2024 m. birželio 20 d. apie 9.50 val., Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 21-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje tyčia trenkė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam S. H. į veido sritį ir vieną smūgį kojos keliu S. H. į veido sritį, taip padarydamas S. H. apatinės lūpos žaizdą ir smakro kraujosruvą kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus M. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teismo teistas šešis kartus, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, kalėjimo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu trisdešimt vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dvidešimt šešis kartus baustas drausmine tvarka, turi galiojančių drausminių nuobaudų, per visa bausmės atlikimo laiką vieną kartą skatintas (t. 1, b. l. 86, 87), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 98). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1054/2024 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 96). Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam M. D. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta žymiai mažesnė už vidutinio dydžio terminuota laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: duomenų laikmena, esanti baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie baudžiamosios bylos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. D. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. D. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, šiuo metu nuteistasis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl M. D. buvimo kalėjime bei nesant duomenų, jog nuteistasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam - 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, prie 2024 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos 7 (septynių) metų 5 (penkių) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 4 (keturių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti 7 (septynis) metus 9 (devynis) mėnesius ir 15 (penkiolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į M. D. į paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal 2024 m. rugpjūčio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią M. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2024 m. gruodžio 4 dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: duomenų laikmeną, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Netenkinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. D. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).