- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-481/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- M. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 199² str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmės subendrinus apėmimo būdu, paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 str., ši bausmė subendrinta su 2008 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir 12740 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2008 m. spalio 2 d. laikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. N. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino daugiau kaip penkiasdešimt litrų denatūruoto techninio etilo alkoholio, jį laikė, dalį šio kiekio gabeno realizuoti. Be to, jis neteisėtai įgijęs akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, neteisėtai jomis disponavo.
Šias nusikalstamas veikas jis padarė sekančiomis aplinkybėmis: sumanęs užsiimti nusikalstama veika: gaminti realizavimui denatūruotą etilo alkoholį ir iš to turėti turtinės naudos, pažeisdamas 2004 m. gegužės 1d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. IX-2052 4 str. 1 d. ir 17 str. 1 d. reikalavimus, 2008 m. rugsėjo mėn., (duomenys neskelbtini), iš V. R. (V. R.) išsinuomojo sandėlį, reikalingą slaptam denatūruoto etilo alkoholio gaminimui ir laikymui, alkoholio gamybai įsigijo būtinus įrankius ir priemones: plastikinius vamzdžius su anglies filtrais, žarnas, žarnų užveržėjus, antgalius, elektros generatorių, piltuvą, siurblius, maistinio acto, chloro mišinio, saldiklio (sacharino), alkoholio išpilstimui reikalingas įvairaus tūrio plastikines talpas, žaliavos ir etilo alkoholio gabenimui - transporto priemones „Marcedes Banz 1222“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2008 m. rugsėjo mėn. paskutinėmis dienomis iš nenustatyto asmens skolon įsigijo 13.011,26 litrų stiklų ploviklio. Panaudodamas paminėtas žaliavas, įrankius ir priemones, išsinuomotame sandėlyje slapta pagamino 10.011,26 litrų denatūruoto etilo alkoholio; šiuo neteisėtu būdu įgijęs akcizais apmokestinamą prekę, ją paminėtame sandėlyje laikė. Turėdamas tikslą dalį neteisėtai pagaminto denatūruoto etilo alkoholio realizuoti, 2008 m. rugsėjo 30 d., 1410 litrų šio mišinio supilstė į 10 ir 30 litrų talpos plastmasines talpas, pakrovęs jas į mikroautobusą „Marcedes Benz 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš sandėlio gabeno į „Kalvarijų“ turgų, esantį Vilniuje, Kalvarijų g. 61, tačiau nusikalstamo ketinimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi kelyje Vilnius-Minskas, likus 11 km iki Vilniaus, policijos pareigūnų buvo sulaikytas.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. N. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² str. 1 d., padarymo panaikinti ir jį išteisinti, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 str. 2 d., padarymo paskirtą bausmę sušvelninti. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo padaryta nusikalstama veika neatitinka požymių nusikaltimo, numatyto BK 199² str. 1 d.
Teismas nepagrįstai vadovavosi, apelianto nuomone, nelogiškais bei prieštaraujančiais įstatymams Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 21 d. raštu bei specialisto paaiškinimais. Apeliantas net nebūtų gavęs leidimo gaminti namų sąlygomis denatūruotą alkoholį, jį laikyti ar tiekti, nes tokio alkoholio pats gaminimas namų sąlygomis, laikymas ar tiekimas yra draudžiamas baudžiamojo įstatymo. Todėl net jei apeliantas įstatymų nustatyta tvarka būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl leidimo išdavimo namų sąlygomis gaminti denatūruotą alkoholį, jį realizuoti, taip pat įregistruoti jį kaip prekybininką, tokio prašymo tenkinimas būtų neįmanomas.
Apeliantas, vadovaudamasis BK 199² str. 1 d., Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 1 p., 3 str., 21-27 str. nuostatomis, teigia, kad įstatymas nenustato, jog nesantys civilinėje apyvartoje daiktai gali tapti akcizų objektais. Todėl neteisėtai pagamintas denatūruotas etilo alkoholis nepriskiriamas akcizinių prekių grupei. Denatūruotas etilo alkoholis, pagamintas pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, nėra prekė, o nusikalstamu būdu pagamintas alkoholio pakaitalas, uždraustas įstatymo. Jis negali būti prilygintas teisėtai pagamintiems etilo alkoholio gėrimams. Be to, ir baudžiamojoje teisėje yra pripažįstama, kad namų gamybos alkoholiniai gėrimai negali būti BK 199² str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalyku. Kadangi namų gamybos nelegalus denatūruotas alkoholis nėra akcizais apmokestinama prekė, todėl apeliantas negali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² str. 1 d., padarymo.
Kartu apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė dėl veikos, numatytos BK 201 str. 2 d., yra neteisinga, aiškiai per griežta ir neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Jis prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, viso bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažeidė BK 54 str. 1 d. reikalavimus, nes neatsižvelgė į šias aplinkybes. Apeliantas teigia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnės bausmės rūšį – baudą, kurios dydį jis prašo nustatyti žemesnį nei BK 47 str. 3 d. 3 p. yra nustatytas baudos vidurkis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad M. N. veikose yra nusikaltimų, numatytų BK 201 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. sudėtys.
Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų dėl denatūruoto etilo alkoholio priskyrimo prekei, kuri yra akcizo objektas, nepaneigia.
Nuteistasis savo kaltės pagal BK 201 str. 2 d. neginčija. Todėl šioje dalyje kolegija nuosprendžio teisėtumo netikrina.
Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo kaltės pagal BK 199² str. 1 d., savo veiksmų apimties neneigia, tačiau neteisingai supranta ir aiškina Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 1 p., 3 str., 21-27 str. nuostatas, iš kurių esą seka, kad denatūruotas etilo alkoholis, pagamintas pažeidžiant įstatymus, nėra akcizais apmokestinama prekė. Su tokiais nuteistojo argumentais sutikti negalima. Priešingai nei teigia apeliantas, teismų praktikoje, kuri apeliaciniame skunde apsiriboja nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentarą, jau yra precedentų, kuriais remiantis galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai, yra akcizo objektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Nr. A6-238/2007 ir šio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. A-261-589/2008).
Jau paminėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymu Nr. IX-1987 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (toliau – ir Akcizų įstatymas) buvo išdėstytas nauja redakcija. Iš Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo aiškinamojo rašto matyti, kad nauja įstatymo redakcija buvo priimta ruošiantis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje ir ja buvo siekiama galutinai suderinti akcizų teisinį reguliavimą Lietuvoje su Europos Sąjungos acquis communitaire (galiojančia Europos Sąjungos teise) šioje srityje. Naujos Akcizų įstatymo redakcijos (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) 3 priede išvardinti Europos Sąjungos institucijų teisės aktai, su kurių nuostatomis suderintas Akcizų įstatymas, ir kurių nuostatų įgyvendinimui jis yra skirtas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto ,,Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju, jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šiose nuostatose yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).
Todėl Akcizų įstatymo, kuris, kaip minėta, priimtas įgyvendinant atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus, nuostatas būtina aiškinti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą šioje srityje.
Šiame sprendime LVAT nurodo Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 29 d. byloje Tullihallitus prieš Kaupo Salumets ir kt., Nr. C-455/98, priimtą sprendimą, kuriuo pažymima, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, fiskalinio neutralumo principas draudžia bet kokį bendro pobūdžio skirtumą tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių. Vien tai, kad tam tikras sandoris laikomas teisės pažeidimu, nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo mokesčių; toks atleidimas taikomas tik tada, kada dėl tam tikrų prekių ar paslaugų ypatingų savybių, tarp teisėto ir neteisėto sektorių negalima jokia konkurencija ir taip toliau.
Toliau pažymima, kad nei ES teisė, nei Akcizų įstatymas, apibrėždami akcizų objektą, tiesiogiai neišskiria tik teisėtai pagaminto alkoholio.
Tarybos direktyvos Nr. 92/12 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad šios Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, tarp kurių yra ir alkoholis bei alkoholiniai gėrimai, tampa akcizų objektu (akcizais apmokestinamu produktu) juos pagaminus 2 straipsnyje apibrėžtoje Bendrijos teritorijoje arba jų importo į tą teritoriją metu. Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcizas tampa mokėtinu, kai produktai išleidžiami vartojimui.
Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 straipsnio 2 paragrafas nustato, kad akcizais apmokestinamų produktų išleidimas vartojimui yra: bet koks šių produktų išgabenimas, įskaitant ir neteisėtą, iš laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimo, bet kokia šių produktų gamyba, įskaitant ir neteisėtą, kitaip nei taikant šiems produktams laikino akcizo mokėjimo atidėjimą režimą, šių produktų importas, įskaitant ir neteisėtą, jeigu jiems nebuvo pritaikytas laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas.
Taigi, akcizais apmokestinamo produkto teisėtas ar neteisėtas pagaminimas už akcizo mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, suponuoja prievolės mokėti taikytiną akcizą atsiardimą.
Teisingumo Teismas 2001 m. balandžio 5 d. sprendime byloje G. van de Water prieš Staatssecretaris van Financiėn, Nr. C-325/99, aiškindamas paminėtos Direktyvos nuostatas, pažymėjo, kad pagal Tarybos direktyvos Nr. 92/12 nuostatas, jos 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnį, akcizais apmokestinami produktai, už kuriuos akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminami, perdirbami, laikomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, tinkamai įsteigtame pagal ES valstybės narės, kurioje yra šis sandėlis, leidimą. Teisingumo Teismas nurodė, kad iš Tarybos direktyvos Nr. 92/12 esmės bei jos nuostatų, susijusių su akcizais apmokestinamo sandėlio ir akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo apibrėžimu bei veikimu, pavyzdžiui, 4 straipsnio b ir c punktų, 11 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, yra aišku, kad akcizais apmokestinamas produktas, kuris yra laikomas už akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų, privali būti kažkuriuo metu ir kažkokiu būdu išleistas vartojimui, kaip tai suprantama pagal Tarybos direktyvos 6 straipsnio 1 dalį. Teisingumo teismas pažymėjo, kad Bendrijos įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad bet kokia akcizais apmokestinamų produktų gamyba, perdirbimas, laikymas ar cirkuliacija už akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų suponuoja akcizo tapimą mokėtinu. Todėl nacionaliniam teismui nustačius, kad toks produktas nukrypo nuo akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo nesumokant akcizo, akivaizdu, kad tokio produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, ir akcizas tapo mokėtinu.
Teisingumo Teismas konstatavo, kad Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama, kaip reiškianti, kad vien tik pagal Direktyvos 3 straipsnio 1 dalį akcizais apmokestinamo produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui, kai šiam produktui taikytinas akcizas nebuvo sumokėtas pagal taikytinas Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas.
Paminėtos nuostatos iš esmės atsispindi ir Akcizų įstatyme. Akcizų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba) teritorija (teritorijos), kuriose šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir išregistruojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka (Akcizų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalis). Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Šios taisyklės išimtys numatytos Akcizų įstatymo 4 straipsnio 5-7 dalyse, ir yra iš esmės susijusios su atleidžiamomis nuo akcizų prekėmis, tarp kurių nėra savo reikmėms pasigaminto etilo alkoholio, ir prekių, kurioms gaminti panaudojamas jau apmokestintas akcizu produktas, gamyba. Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį įstatymą akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.
Tarybos direktyvos Nr. 92/83 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės apmokestina etilo alkoholį akcizu pagal šios direktyvos nuostatas. Tarybos direktyvos Nr. 92/83 20 straipsnis nustato, kad šioje direktyvoje terminas ,,etilo alkoholis“ apima: visus produktus, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija viršija 1,2 % ir kurie yra priskiriami KN 2207 ir 2208 kodams, net tais atvejais, kai šie produktai yra produkto, priskirtino kitam KN skirsniui, sudedamoji dalis; produktus, priskiriamus KN 2204, 2205 ir 2206 kodams, ir kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija viršija 22 %, geriamojo spirito turinčius produktus nepriklausomai nuo to, ar tai mišinys, ar ne. Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad akcizo objektu yra etilo alkoholis. Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad etilo alkoholis – visi šie produktai: 1) KN 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio; 2) KN 2204, 2205 ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio; 3) kitose negu KN 2203-2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne skysti produktai – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą masės.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato.
Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad neteisėtai pagamintos prekės (šiuo atveju denatūruoto etilo alkoholio skiediniai (mišiniai), kurie laikomi etilo alkoholiu Akcizo įstatymo prasme, yra laikomi akcizo objektu.
Aptariamas sprendimas, bei jame nurodyta Europos sąjungos teisė, Teisingumo Teismo jurisprudencija, taikant Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius etilo alkoholio apmokestinimą akcizais, o taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodyti ir tinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, t. y. specialistų išvada (t. 2, b. l. 12-15, 19-23), mokesčių inspekcijų raštas (t. 2, b. l. 17-18), suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo M. N. nusikalstamas veikas pagal BK 201 str. 2 d. ir 199² str. 1 d., t. y. kaip šių nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį.
Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam realias laisvės atėmimo bausmes už atskirą nusikalstamų veikų padarymą ir 3 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę, BK 54 str. reikalavimų nepažeidė.
Nuosprendyje įvertinta ir apeliaciniame skunde nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei kitos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės.
Kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad didesnio masto nusikalstamos veikos padarymas, nepraėjus net trims mėnesiams po paskirtos bausmės (baudos) už analogišką nusikalstamą veiką, rodo, jog bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu M. N. poveikio neturėjo. Ši aplinkybė, o taip pat apelianto aiškinimas, kad nusikalstamas veikas darė norėdamas gauti lėšų baudžiamuoju įsakymu paskirtai baudai sumokėti, liudija apie M. N. jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir atkaklų nenorą gyventi dorai. Todėl kolegija daro išvadą, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (baudos) paskyrimas neatitiktų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, nuteistojo asmenybės ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Šios išvados nepaneigia tai, kad betarpiškai prieš apeliacines instancijos teismo posėdį M. N. paminėtu baudžiamuoju įstatymu paskirtą baudą sumokėjo.
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.