Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas M. P. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 13.30 val. atvyko į minėtą skyrių paimti mirusios sutuoktinės kūno, kurį ruošėsi šarvoti. Paimdamas maiše buvusį sutuoktinės kūną, pareiškėjas jo neatidarė, o apie 17.00 val. atvykęs į šarvojimo salę ir atidaręs karstą pamatė, kad jame – ne sutuoktinės J. P., tačiau žymiai vyresnės moters, ant kurios kairės rankos riešo buvo kortelė su užrašu „J. P.“, palaikai.

Pareiškėjas susisiekė su VTMT Vilniaus skyriaus atsakingu ekspertu, apie 18.00 val. nuvyko į Tarnybą, kur jam paaiškino, kad sutuoktinės J. P. lavonas, identifikuotas kaip M. D. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)), buvo išvežtas kremuoti į Kėdainių krematoriumą, o jam buvo atiduotas M. D. lavonas, neva suklydus identifikuotas kaip J. P..

Atsakovės darbuotoja apie 19.00 val. po pokalbio telefonu su krematoriumo darbuotojais pasakė, kad sutuoktinės J. P. kūnas jau nuo 17.30 val. kremuojamas, proceso sustabdyti neįmanoma. Taip pat paaiškino, kad urną su J. P. pelenais galės atvežti tik 2018 m. rugpjūčio 16 d., todėl pareiškėjas pats nuvyko į Kėdainių krematoriumą, parašė prašymą išduoti sutuoktinės pelenus ir, juos gavęs, grįžo į Vilnių.

Nurodo, kad J. P. palaidota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio pareiškėjas kreipėsi į VTMT Vilniaus skyriaus vedėją T. B., siekdamas išsiaiškinti, kas netinkamai atliko pareigas. Taip pat dėl šio įvykio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2019 m. kovo 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje.

Nors ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikalstami atsakovės darbuotojų veiksmai, o prokuroro 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu tyrimas nutrauktas, tačiau, pasak pareiškėjų, neginčytinai patvirtinta, kad VTMT teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z. (K. Z.), taip pat administratorė I. G. neatliko visų būtinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, todėl lavonus sumaišė ir pareiškėjui vietoje J. P. išdavė M. D. palaikus. Pareiškėjai tvirtina, kad dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Skunde pareiškėjai paaiškina, kad UAB „Grinda“ darbuotojai negalėjo supainioti J. P. ir M. D. kūnų, kadangi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esantį morgą J. P. kūnas atvežtas ir dokumentai užpildyti 2018 m. rugpjūčio 12 d., o M. D. – 2018 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjams akivaizdu, jog mirusiųjų kūnai buvo sumaišyti būtent atsakovės darbuotojams priimant, tiriant ir išduodant J. P. ir M. D. lavonus.

Skunde nurodoma, kad J. P. norėjo būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, labai bijojo kremavimo, todėl pareiškėjas iki šiol jaučia kaltę, jog negalėjo išpildyti paskutinės labai brangios sutuoktinės valios. Pareiškėjui iki šiol kyla abejonių, ar Kėdainių krematoriumo išduotoje urnoje yra būtent sutuoktinės pelenai, kuriuos jis palaidojo, o atvykus aplankyti jos kapo, dėl to kyla neigiami jausmai ir jaudulys.

Pareiškėja M. P. savo patirtą neturtinę žalą dėl mamos netekties taip pat vertina 20 000 Eur ir prašo ją atlyginti iš esmės analogiškais motyvais kaip ir sesuo L. K.. Pažymi, kad apie mamos mirtį sužinojo būdama pas močiutę (duomenys neskelbtini). Netikėta žinia sukrėtė, kadangi ji nespėjo nei pamatyti, nei atsisveikinti su mama, todėl pagrįstai tikėjosi atsisveikinti su ja pagal krikščioniškas tradicijas šarvojimo salėje bei laidotuvių metu kapinėse.

Tarnyba neginčija fakto, jog įvyko klaida sukeitus mirusiosios J. P. su kitos mirusios moters kūnu, tačiau nesutinka, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis neginčytinai buvo patvirtinta, jog VTMT teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z., taip pat administratorė I. G. neatliko visų būtinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, todėl lavonai buvo sumaišyti Tarnybos. Paaiškina, kad prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad, nors VTMT teismo ekspertai neatliko visų būtinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, tačiau klaida, kad lavonai sukeisti, buvo pastebėta labai greitai ir pakankamai operatyviai imtasi priemonių ją ištaisyti, ir tik dėl objektyvių priežasčių to nepavyko padaryti. Pažymi, kad už visų būtinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, neatlikimą teismo medicinos ekspertams S. C. ir K. Z. VTMT direktorius skyrė įspėjimus Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka.

Paaiškina, kad siekiant išsiaiškinti kūnų sukeitimo aplinkybes, buvo atliktas VTMT vidinis patikrinimas, kurio metu padaryta išvada, jog iš surinktos informacijos nėra galimybių objektyviai patvirtinti, kad būtent VTMT įvyko mirusių J. P. ir kitos moters palaikų klaidingas priėmimas ir užregistravimas. VTMT Vilniaus skyriaus vyresnioji medicinos registratorė I. G. savo paaiškinime pažymėjo, kad patikrino mirusiosios pavardę, užrašytą ir prisegtą ant lavonmaišio UAB „Grinda“ darbuotojų. Įsitikinusi, kad pavardė sutampa, apžiūrėjo mirusiąją, prisegė jai ant riešo identifikavimo apyrankę ir grįžo pildyti priėmimo kortelės. Užpildžiusi, ją atspausdino, o UAB „Grinda“ atsakingas darbuotojas pasirašė. Taip pat ji pažymėjo, kad M. P. kreipėsi tiesiogiai į I. G., norėdamas pasiteirauti apie mirties liudijimą, o pretenzijų VTMT, skundo ar civilinio ieškinio nereiškė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vidinio tyrimo (įskaitant ir neplaninį auditą) metu negalėjo objektyviai patvirtinti (įsitikinti), kad būtent VTMT J. P. ir kitos mirusios palaikai klaidingai priimti ir užregistruoti, VTMT 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl procesinio sprendimo priėmimo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys objektyviai patvirtintų arba paneigtų sukeitimo faktą.

Atsakovė nurodo, kad žmogaus palaikų gabenimo teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką reglamentuoja Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-157/1 V-118 „Dėl Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 8 punkte numatyta pareiga laidojimo paslaugų teikėjui, gavus Aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, žmogaus palaikus pažymėti užsegant žmogaus palaikų identifikavimo apyrankę arba kortelę su identifikaciniu numeriu ant mirusiojo riešo (arba kitur, jei užsegti ant riešo neįmanoma).

Paaiškina, kad UAB „Grinda“ darbuotojas R. K., kuris abi mirusias moteris atvežė, 2018 m. rugpjūčio 14 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų (duomenys neskelbtini) paėmė J. P. ir M. D. lavonus, sutikrino jų vardus ir pavardes ant maišo ir ant apyrankių, kurios buvo pritvirtintos ant maišų, o ne ant žmogaus palaikų. Atsakovės tvirtinimu, Tarnybos veiksmai, registruojant ir priimant mirusiąją, buvo teisėti, o nesant visų būtinųjų atsakomybės sąlygų, žala negali būti atlyginta.

Bylos duomenimis, pareiškėjas, apie 17 val. atvykęs į šarvojimo salę ir atidaręs karstą, išvydo, kad jame – ne sutuoktinės J. P., o kitos moters palaikai. Tuomet pareiškėjas apie 18 val. nuvyko į Tarnybą, tačiau jam buvo paaiškinta, jog J. P. kūnas identifikuotas kaip M. D. ir išvežtas kremuoti į Kėdainių krematoriumą, o jam atiduoti M. D. palaikai, identifikuoti kaip J. P., t. y. kūnai buvo sukeisti.

Tą patį vakarą apie 19val. Tarnybos darbuotoja informavo pareiškėją, kad jo sutuoktinės kūnas jau nuo 17.30 val. kremuojamas ir proceso sustabdyti neįmanoma. Taip pat buvo paaiškinta, kad urną su J. P. pelenais galės atvežti tik 2018 m. rugpjūčio 16 d., todėl pareiškėjas vėlai vakare pats nuvyko į Kėdainių krematoriumą pasiimti urnos.

J. P. (duomenys neskelbtini) palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas M. P. 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į VTMT Vilniaus skyriaus vedėją T. B., siekdamas išsiaiškinti kūnų sukeitimo aplinkybes.

VTMT, atlikęs vidinį tyrimą, taip pat ir neplaninį įstaigos auditą, 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kuri 2019 m. kovo 5 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnį. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėjų teigimu, dėl neigiamų išgyvenimų jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsakovės atstovė neatlygino, taip pat jų neatsiprašė, todėl prašo teismo ją priteisti.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jų nurodytos institucijos – Tarnybos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka konstatavus mirties faktą, žmogaus palaikus patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams gabena savivaldybės, kurios teritorijoje buvo nustatytas asmens mirties faktas, atrinktas laidojimo paslaugų teikėjas. Laidojimo paslaugų teikėjas, gavęs Aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, žmogaus palaikus pažymi užsegdamas žmogaus palaikų identifikavimo apyrankę arba kortelę su identifikaciniu numeriu ant mirusiojo riešo (arba kitur, jei užsegti ant riešo neįmanoma) (Aprašo 8 punktas). Aprašo 10 punkte nustatyta, kad žmogaus palaikai laidojimo paslaugų teikėjui perduodami gabenti: patologinės anatomijos tyrimams – kartu su Žmogaus palaikų perdavimo–priėmimo gabenti aktu bei Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktu (017-1/A forma) (10.1 punktas); teismo medicinos ekspertizėms ar tyrimams – kartu su policijos ar prokuratūros pareigūno pateikta užduotimi atlikti tyrimą arba teismo nutartimi skirti teismo medicinos ekspertizę (10.2 punktas). Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams pagrindas – Aprašo 10 punkte nurodyti dokumentai (toliau – ir lydimieji dokumentai) (Aprašo 11 punktas). Jei laidojimo paslaugų teikėjui kartu su lydimaisiais dokumentais perduodami daiktai ar dokumentai (mirusiojo asmens tapatybės, medicinos ir kiti dokumentai ar daiktai), jie turi būti sudedami į voką (paketą) ir vokas (paketas) užklijuojamas. Ant voko (paketo) užrašomas Aprašo 8 punkte nurodytas identifikacinis numeris, mirusiojo duomenys, aprašomas voko (paketo) turinys ir vokas (paketas) pridedamas prie lydimojo dokumento. Voką (paketą) atidaro ASPĮ patologinės anatomijos skyriaus ar teismo ekspertizės įstaigos atsakingas darbuotojas, priėmęs žmogaus palaikus (Aprašo 12 punktas).

Bylos duomenimis, UAB „Grinda“ darbuotojas R. K. 2018 m. rugpjūčio 14 d. ryte iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų (duomenys neskelbtini) į VTMT Vilniaus skyrių ta pačia transporto priemone kartu atvežė mirusiųjų M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kūnus. Juos priėmė ir užregistravo Tarnybos vyresnioji registratorė I. G.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, priėmusi ir užregistravusi abu lavonus, ji patikrino asmens dokumentus, kurių nuotraukose abi moterys nebuvo panašios į atvežtus lavonus, tačiau I. G. manė, jog mirusiųjų veidai taip galėjo pasikeisti po mirties. Be to, sutapo visi atvežti dokumentai, registracijos numeriai, todėl I. G. lavonus įformino pagal įprastą procedūrą (Nutarimo 17 l.).

Pažymėtina, kad I. G. į bylą pateiktame savo 2018 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime VTMT Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojui R. L. nurodė, jog 2018 m. liepos 13 d. (teismo pastebėjimu, dėl suklydimo nurodyta neteisinga data) UAB „Grinda“ darbuotojas atvežė ir į priėmimo patalpą įnešė M. D. ir J. P. kūnus. I. G., užrašiusi identifikavimo apyrankes, patikrino pavardes, užrašytas ir prisegtas ant lavonmaišio UAB „Grinda“ darbuotojų. Įsitikinusi, kad pavardės sutampa, apžiūrėjo mirusiąsias, prisegė ant riešų identifikavimo apyrankes ir grįžusi baigė pildyti priėmimo registracijos korteles. Paaiškinime ji atkreipė dėmesį, kad mirusiųjų moterų užduotys buvo sunumeruotos, lavonmaišiai buvo su prisegtomis kortelėmis, ant kurių užrašytos pavardės.

Tarnyba savo atsiliepime teismui pažymėjo, kad į VTMT Vilniaus skyrių abiejų moterų lavonai buvo atvežti lavonmaišiuose, žmogaus palaikų apyrankės su identifikaciniais numeriais buvo pritvirtintos ne ant žmogaus palaikų, o ant maišų (Atsiliepimo 3 l.). Taip pat I. G. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, jog iki 2019 m. sausio 1 d. ant paties lavono jokių identifikavimo apyrankių nebūdavo (Nutarimo 16 l.).

Pareiškėjo teigimu, dėl sutuoktinės J. P. lavono sukeitimo jis turėjo papildomai vykti į VTMT Vilniaus skyrių, vežti M. D. palaikus į Kėdainių krematoriumą ir pasiimti savo sutuoktinės urną su pelenais, dėl to patyrė 500 Eur turtinę žalą.