Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-09 · Administracinė byla Nr. eI2-752-426/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-09Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-09
Bylos Nr.
eI2-752-426/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02479-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rūta Miliuvienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. P., L. K., L. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės Teismo medicinos tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-752-426/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02479-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjams M. P., M. P., L. K., L. T., jų atstovui advokatui A. B.,atsakovės atstovui P. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. P., M. P., L. K. ir L. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai M. P., M. P., L. K. ir L. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, pareiškėjui M. P. 500 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjoms L. K., M. P., L. T. – po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apie 11 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), mirė M. P. sutuoktinė, L. K. ir M. P. mama, L. T. dukra J. P.. Atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada ir policijos darbuotojas konstatavo J. P. mirtį. Mirusiosios kūną uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Grinda“ darbuotojai išvežė tirti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT, ir Tarnyba) Vilniaus skyrių mirties priežasčiai nustatyti.

Pareiškėjas M. P. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 13.30 val. atvyko į minėtą skyrių paimti mirusios sutuoktinės kūno, kurį ruošėsi šarvoti. Paimdamas maiše buvusį sutuoktinės kūną, pareiškėjas jo neatidarė, o apie 17.00 val. atvykęs į šarvojimo salę ir atidaręs karstą pamatė, kad jame – ne sutuoktinės J. P., tačiau žymiai vyresnės moters, ant kurios kairės rankos riešo buvo kortelė su užrašu „J. P.“, palaikai.

Pareiškėjas susisiekė su VTMT Vilniaus skyriaus atsakingu ekspertu, apie 18.00 val. nuvyko į Tarnybą, kur jam paaiškino, kad sutuoktinės J. P. lavonas, identifikuotas kaip M. D. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)), buvo išvežtas kremuoti į Kėdainių krematoriumą, o jam buvo atiduotas M. D. lavonas, neva suklydus identifikuotas kaip J. P..

Atsakovės darbuotoja apie 19.00 val. po pokalbio telefonu su krematoriumo darbuotojais pasakė, kad sutuoktinės J. P. kūnas jau nuo 17.30 val. kremuojamas, proceso sustabdyti neįmanoma. Taip pat paaiškino, kad urną su J. P. pelenais galės atvežti tik 2018 m. rugpjūčio 16 d., todėl pareiškėjas pats nuvyko į Kėdainių krematoriumą, parašė prašymą išduoti sutuoktinės pelenus ir, juos gavęs, grįžo į Vilnių.

Nurodo, kad J. P. palaidota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio pareiškėjas kreipėsi į VTMT Vilniaus skyriaus vedėją T. B., siekdamas išsiaiškinti, kas netinkamai atliko pareigas. Taip pat dėl šio įvykio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2019 m. kovo 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje.

Nors ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikalstami atsakovės darbuotojų veiksmai, o prokuroro 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu tyrimas nutrauktas, tačiau, pasak pareiškėjų, neginčytinai patvirtinta, kad VTMT teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z. (K. Z.), taip pat administratorė I. G. neatliko visų būtinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, todėl lavonus sumaišė ir pareiškėjui vietoje J. P. išdavė M. D. palaikus. Pareiškėjai tvirtina, kad dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Skunde pareiškėjai paaiškina, kad UAB „Grinda“ darbuotojai negalėjo supainioti J. P. ir M. D. kūnų, kadangi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esantį morgą J. P. kūnas atvežtas ir dokumentai užpildyti 2018 m. rugpjūčio 12 d., o M. D. – 2018 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjams akivaizdu, jog mirusiųjų kūnai buvo sumaišyti būtent atsakovės darbuotojams priimant, tiriant ir išduodant J. P. ir M. D. lavonus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. P. nurodo, kad dėl sutuoktinės lavono sukeitimo turėjo papildomai vykti į VTMT Vilniaus skyrių, vežti M. D. palaikus į Kėdainių krematoriumą bei pasiimti kremuotos savo sutuoktinės pelenus, todėl jis patyrė 500 Eur turtinę žalą, kurią sudaro kelionės išlaidos. Taip pat dėl sutuoktinės lavono sukeitimo M. P. patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad žmonos mirtis buvo staigi ir netikėta, ji mirė labai jauna. Pareiškėjo teigimu, atsisveikinimas pagal krikščioniškas tradicijas turėjo kompensuoti šią skausmingą netektį, tačiau dėl atsakovės darbuotojų nerūpestingumo ir neatidumo jis negalėjo palydėti velionės į paskutinę kelionę su artimais žmonėmis. Pažymi, kad dėl šios priežasties iki dabar vartoja vaistus nuo depresijos ir nemigos.

Skunde nurodoma, kad J. P. norėjo būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, labai bijojo kremavimo, todėl pareiškėjas iki šiol jaučia kaltę, jog negalėjo išpildyti paskutinės labai brangios sutuoktinės valios. Pareiškėjui iki šiol kyla abejonių, ar Kėdainių krematoriumo išduotoje urnoje yra būtent sutuoktinės pelenai, kuriuos jis palaidojo, o atvykus aplankyti jos kapo, dėl to kyla neigiami jausmai ir jaudulys.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, vietoje rūpinimosi laidotuvėmis, jis patyrė didžiulį stresą, kad atgautų jau ne mirusiosios kūną, bet tik urną su pelenais. M. P. grįžo su urna 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 2 val. nakties. Patyrė psichologinį sukrėtimą, dvigubai didesnius neigiamus išgyvenimus. Taip pat išgyvenimus pareiškėjas turėjo patirti ir ikiteisminio tyrimo metu, kai teko iš naujo prisiminti lavonų sukeitimo detales.

Pareiškėja L. K. nurodo, kad dėl mamos lavono sukeitimo patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą. Teigia, kad ji buvo šokiruota, kai 2018 m. rugpjūčio 14 d. su sese ir tėčiu atvažiavo į šarvojimo salę atsisveikinti su mirusia mama, tačiau nuėmus karsto dangtį, pamatė svetimos, žymiai vyresnės moters lavoną, apvilktą jų mamai išrinktais laidojimo drabužiais. Pasak pareiškėjos, akivaizdžiai skyrėsi veido bruožai, kūno apimtys, batų dydis. Patikrinus ant riešo kortelę, atsirado dar daugiau panikos, nes ant kortelės buvo užrašytas jų mamos vardas ir pavardė. Pažymi, kad dar didesnis šokas ištiko, kai atsakovės darbuotojai pareiškėjams paaiškino, jog J. P. kūnas išvežtas kremuoti.

Pareiškėja L. K. nurodo, kad iki šiol nėra tikra, ar tikrai palaidojo savo mamos pelenus. Dėl Tarnybos darbuotojų klaidos ir aplaidumo ji negalėjo su mama atsisveikinti pagal krikščioniškas tradicijas. Atvažiavus į kapines, apninka abejonės, ar ji iš tiesų lanko savo mamos kapą. Pareiškėją žeidžia ir tai, kad jos mama nenorėjo būti sudeginta, tai jai atrodė nepriimtina.

Pareiškėja M. P. savo patirtą neturtinę žalą dėl mamos netekties taip pat vertina 20 000 Eur ir prašo ją atlyginti iš esmės analogiškais motyvais kaip ir sesuo L. K.. Pažymi, kad apie mamos mirtį sužinojo būdama pas močiutę (duomenys neskelbtini). Netikėta žinia sukrėtė, kadangi ji nespėjo nei pamatyti, nei atsisveikinti su mama, todėl pagrįstai tikėjosi atsisveikinti su ja pagal krikščioniškas tradicijas šarvojimo salėje bei laidotuvių metu kapinėse.

Šalies argumentai

Pareiškėjos M. P. teigimu, ji taip pat dalyvavo renkant karstą, kryžių, laidojimo batus ir drabužius. Atvažiavus į šarvojimo salę atsisveikinti su mama, pareiškėją M. P. ištiko šokas, kai nuėmus karsto dangtį, pamatė vyresnės moters lavoną, apvilktą jos mamai išrinktais laidojimo drabužiais. Moters plaukai buvo pražilę, rankos susiraukšlėjusios, kūnas daug mažesnis nei mamos. Pareiškėją ištiko panika, kur dingo mamos kūnas, tuo pačiu atsirado menka viltis, kad ji dar gyva. Po daugelio tėčio skambučių į VTMT paaiškėjo, kad lavonas buvo sumaišytas su kitu ir išvežtas į krematoriumą deginti. M. P. apėmė liūdesys, nes mama buvo jai sakiusi, kad nenori būti sudeginta. Be to, M. P. sunkius išgyvenimus patyrė ir 2018 m. rugpjūčio 15 d., kai urna buvo šarvojama (duomenys neskelbtini) bažnyčios šarvojimo salėje ir vėliau palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse. Pareiškėja iki šiol nėra tikra, ar palaidojo mamos pelenus, nes nematė jos kūno, nevežė į krematoriumą, tik gavo urną žodžiu patvirtinus, kad čia yra mamos pelenai.

Pareiškėja L. T. dėl patirtų išgyvenimų ir sukrėtimų taip pat prašo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Žinią, kad šarvojimo salėje yra ne J. P., o kitos moters kūnas, ji gavo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Vakare iš žento M. P. sužinojo, kad mirusios dukters kūnas buvo sukeistas ir išvežtas į Kėdainių krematoriumą. Dėl tokio atsakovės darbuotojų neatsakingumo ji labai įsižeidė, patyrė stresą, be vaistų ilgai negalėjo užmigti. Aiškina, kad iki šiol kankina nemiga, pakriko nervai, skauda širdį. Pareiškėja, kaip ir visi kiti mirusiosios artimieji, iki šiol nėra įsitikinusi, ar iš tiesų palaidotoje urnoje buvo būtent jos dukters pelenai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teismo medicinos tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba neginčija fakto, jog įvyko klaida sukeitus mirusiosios J. P. su kitos mirusios moters kūnu, tačiau nesutinka, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis neginčytinai buvo patvirtinta, jog VTMT teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z., taip pat administratorė I. G. neatliko visų būtinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, todėl lavonai buvo sumaišyti Tarnybos. Paaiškina, kad prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad, nors VTMT teismo ekspertai neatliko visų būtinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, tačiau klaida, kad lavonai sukeisti, buvo pastebėta labai greitai ir pakankamai operatyviai imtasi priemonių ją ištaisyti, ir tik dėl objektyvių priežasčių to nepavyko padaryti. Pažymi, kad už visų būtinų veiksmų įsitikinti, kas ir kokį lavoną tiria, neatlikimą teismo medicinos ekspertams S. C. ir K. Z. VTMT direktorius skyrė įspėjimus Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka.

Paaiškina, kad siekiant išsiaiškinti kūnų sukeitimo aplinkybes, buvo atliktas VTMT vidinis patikrinimas, kurio metu padaryta išvada, jog iš surinktos informacijos nėra galimybių objektyviai patvirtinti, kad būtent VTMT įvyko mirusių J. P. ir kitos moters palaikų klaidingas priėmimas ir užregistravimas. VTMT Vilniaus skyriaus vyresnioji medicinos registratorė I. G. savo paaiškinime pažymėjo, kad patikrino mirusiosios pavardę, užrašytą ir prisegtą ant lavonmaišio UAB „Grinda“ darbuotojų. Įsitikinusi, kad pavardė sutampa, apžiūrėjo mirusiąją, prisegė jai ant riešo identifikavimo apyrankę ir grįžo pildyti priėmimo kortelės. Užpildžiusi, ją atspausdino, o UAB „Grinda“ atsakingas darbuotojas pasirašė. Taip pat ji pažymėjo, kad M. P. kreipėsi tiesiogiai į I. G., norėdamas pasiteirauti apie mirties liudijimą, o pretenzijų VTMT, skundo ar civilinio ieškinio nereiškė.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas M. P., atsiimdamas palaikus, pats atsisakė pažiūrėti į savo mirusios žmonos kūną lavonmaišyje. Atsakovės nuomone, jei M. P. būtų pažiūrėjęs, klaida būtų paaiškėjusi dar anksčiau nei buvo nustatyta šiuo atveju. Ikiteisminio tyrimo duomenimis taip pat nustatyta, kad vyresnioji medicinos registratorė I. G. yra tikra, jog negalėjo supainioti lavonų, įregistruodama juos Vilniaus skyriuje. Tikėtina, kad lavonai galėjo būti supainioti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur tuo metu buvo laikomi. Pažymi, kad abi mirusios moterys vienu metu buvo atvežtos tuo pačiu UAB „Grinda“ automobiliu, kurį vairavo darbuotojas R. K.. VTMT teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z. patikrino ir įsitikino mirusiųjų (J. P. ir kitos mirusiosios) tapatybe, sugretino tapatybės dokumentus, markiruočių įrašus, kurie, jų vertinimu, sutapo. Atliekant mirusiųjų kūnų tyrimą, šiems teismo medicinos ekspertams nekilo abejonių dėl tiriamųjų amžiaus, nes asmens biologinis amžius vizualiai gali skirtis nuo faktinio pase nurodyto amžiaus ir jame esančios nuotraukos, ypač įvertinant pomirtinius pokyčius, nulemiančius išvaizdos pasikeitimą. Be to, pagal asmens dokumentuose esančias nuotraukas nėra galimybės įvertinti asmens kūno sudėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vidinio tyrimo (įskaitant ir neplaninį auditą) metu negalėjo objektyviai patvirtinti (įsitikinti), kad būtent VTMT J. P. ir kitos mirusios palaikai klaidingai priimti ir užregistruoti, VTMT 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl procesinio sprendimo priėmimo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys objektyviai patvirtintų arba paneigtų sukeitimo faktą.

Atsakovė nurodo, kad žmogaus palaikų gabenimo teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką reglamentuoja Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-157/1 V-118 „Dėl Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 8 punkte numatyta pareiga laidojimo paslaugų teikėjui, gavus Aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, žmogaus palaikus pažymėti užsegant žmogaus palaikų identifikavimo apyrankę arba kortelę su identifikaciniu numeriu ant mirusiojo riešo (arba kitur, jei užsegti ant riešo neįmanoma).

Paaiškina, kad UAB „Grinda“ darbuotojas R. K., kuris abi mirusias moteris atvežė, 2018 m. rugpjūčio 14 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų (duomenys neskelbtini) paėmė J. P. ir M. D. lavonus, sutikrino jų vardus ir pavardes ant maišo ir ant apyrankių, kurios buvo pritvirtintos ant maišų, o ne ant žmogaus palaikų. Atsakovės tvirtinimu, Tarnybos veiksmai, registruojant ir priimant mirusiąją, buvo teisėti, o nesant visų būtinųjų atsakomybės sąlygų, žala negali būti atlyginta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjai bei jų atstovas palaikė reikalavimus, prašė tenkinti skundą, remdamiesi jame išdėstytais motyvais.

Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjai M. P., M. P., L. K. ir L. T. kildina iš neteisėtų ir neapdairių Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojų veiksmų, sukeitus dviejų mirusių asmenų, įskaitant ir pareiškėjų artimo asmens J. P., kūnus, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namuose mirė M. P. sutuoktinė, L. K. ir M. P. mama, L. T. dukra J. P.. Tą dieną J. P. kūną UAB „Grinda“ darbuotojai išvežė tirti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių. Pareiškėjas M. P. į minėtą skyrių paimti mirusios sutuoktinės kūno nuvyko 2018 m. rugpjūčio 14 d., ruošdamasis jį šarvoti.

Bylos duomenimis, pareiškėjas, apie 17 val. atvykęs į šarvojimo salę ir atidaręs karstą, išvydo, kad jame – ne sutuoktinės J. P., o kitos moters palaikai. Tuomet pareiškėjas apie 18 val. nuvyko į Tarnybą, tačiau jam buvo paaiškinta, jog J. P. kūnas identifikuotas kaip M. D. ir išvežtas kremuoti į Kėdainių krematoriumą, o jam atiduoti M. D. palaikai, identifikuoti kaip J. P., t. y. kūnai buvo sukeisti.

Tą patį vakarą apie 19val. Tarnybos darbuotoja informavo pareiškėją, kad jo sutuoktinės kūnas jau nuo 17.30 val. kremuojamas ir proceso sustabdyti neįmanoma. Taip pat buvo paaiškinta, kad urną su J. P. pelenais galės atvežti tik 2018 m. rugpjūčio 16 d., todėl pareiškėjas vėlai vakare pats nuvyko į Kėdainių krematoriumą pasiimti urnos.

J. P. (duomenys neskelbtini) palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas M. P. 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į VTMT Vilniaus skyriaus vedėją T. B., siekdamas išsiaiškinti kūnų sukeitimo aplinkybes.

VTMT, atlikęs vidinį tyrimą, taip pat ir neplaninį įstaigos auditą, 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kuri 2019 m. kovo 5 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnį. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pareiškėjų teigimu, dėl neigiamų išgyvenimų jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsakovės atstovė neatlygino, taip pat jų neatsiprašė, todėl prašo teismo ją priteisti.

Dėl valstybės institucijos civilinės atsakomybės

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jų nurodytos institucijos – Tarnybos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka konstatavus mirties faktą, žmogaus palaikus patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams gabena savivaldybės, kurios teritorijoje buvo nustatytas asmens mirties faktas, atrinktas laidojimo paslaugų teikėjas. Laidojimo paslaugų teikėjas, gavęs Aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, žmogaus palaikus pažymi užsegdamas žmogaus palaikų identifikavimo apyrankę arba kortelę su identifikaciniu numeriu ant mirusiojo riešo (arba kitur, jei užsegti ant riešo neįmanoma) (Aprašo 8 punktas). Aprašo 10 punkte nustatyta, kad žmogaus palaikai laidojimo paslaugų teikėjui perduodami gabenti: patologinės anatomijos tyrimams – kartu su Žmogaus palaikų perdavimo–priėmimo gabenti aktu bei Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktu (017-1/A forma) (10.1 punktas); teismo medicinos ekspertizėms ar tyrimams – kartu su policijos ar prokuratūros pareigūno pateikta užduotimi atlikti tyrimą arba teismo nutartimi skirti teismo medicinos ekspertizę (10.2 punktas). Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams pagrindas – Aprašo 10 punkte nurodyti dokumentai (toliau – ir lydimieji dokumentai) (Aprašo 11 punktas). Jei laidojimo paslaugų teikėjui kartu su lydimaisiais dokumentais perduodami daiktai ar dokumentai (mirusiojo asmens tapatybės, medicinos ir kiti dokumentai ar daiktai), jie turi būti sudedami į voką (paketą) ir vokas (paketas) užklijuojamas. Ant voko (paketo) užrašomas Aprašo 8 punkte nurodytas identifikacinis numeris, mirusiojo duomenys, aprašomas voko (paketo) turinys ir vokas (paketas) pridedamas prie lydimojo dokumento. Voką (paketą) atidaro ASPĮ patologinės anatomijos skyriaus ar teismo ekspertizės įstaigos atsakingas darbuotojas, priėmęs žmogaus palaikus (Aprašo 12 punktas).

Bylos duomenimis, UAB „Grinda“ darbuotojas R. K. 2018 m. rugpjūčio 14 d. ryte iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų (duomenys neskelbtini) į VTMT Vilniaus skyrių ta pačia transporto priemone kartu atvežė mirusiųjų M. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kūnus. Juos priėmė ir užregistravo Tarnybos vyresnioji registratorė I. G.. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, priėmusi ir užregistravusi abu lavonus, ji patikrino asmens dokumentus, kurių nuotraukose abi moterys nebuvo panašios į atvežtus lavonus, tačiau I. G. manė, jog mirusiųjų veidai taip galėjo pasikeisti po mirties. Be to, sutapo visi atvežti dokumentai, registracijos numeriai, todėl I. G. lavonus įformino pagal įprastą procedūrą (Nutarimo 17 l.).

Pažymėtina, kad I. G. į bylą pateiktame savo 2018 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime VTMT Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojui R. L. nurodė, jog 2018 m. liepos 13 d. (teismo pastebėjimu, dėl suklydimo nurodyta neteisinga data) UAB „Grinda“ darbuotojas atvežė ir į priėmimo patalpą įnešė M. D. ir J. P. kūnus. I. G., užrašiusi identifikavimo apyrankes, patikrino pavardes, užrašytas ir prisegtas ant lavonmaišio UAB „Grinda“ darbuotojų. Įsitikinusi, kad pavardės sutampa, apžiūrėjo mirusiąsias, prisegė ant riešų identifikavimo apyrankes ir grįžusi baigė pildyti priėmimo registracijos korteles. Paaiškinime ji atkreipė dėmesį, kad mirusiųjų moterų užduotys buvo sunumeruotos, lavonmaišiai buvo su prisegtomis kortelėmis, ant kurių užrašytos pavardės.

Tarnyba savo atsiliepime teismui pažymėjo, kad į VTMT Vilniaus skyrių abiejų moterų lavonai buvo atvežti lavonmaišiuose, žmogaus palaikų apyrankės su identifikaciniais numeriais buvo pritvirtintos ne ant žmogaus palaikų, o ant maišų (Atsiliepimo 3 l.). Taip pat I. G. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, jog iki 2019 m. sausio 1 d. ant paties lavono jokių identifikavimo apyrankių nebūdavo (Nutarimo 16 l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertas S. C. ikiteisminio tyrimo apklausų metu paaiškino, kad kai tyrimui paskiriamas lavonas, jis būna su identifikacine apyranke ant riešo, taip pat su identifikuotu maišu, kartais ant jo su markeriu būna užrašytas identifikacinis numeris, sutampantis su numeriu VTMT Vilniaus skyriaus priėmimo registre, o jį užrašo lavoną priėmusi vyresnioji registratorė. Taip pat S. C. nurodė, kad kartais ant lavonmaišio būna užrašyta vardas ir pavardė, tačiau tik tais atvejais, jei šį veiksmą atlieka UAB „Grinda“ darbuotojai arba tie darbuotojai, kurie paima lavoną iš įvykio vietos. Ekspertas patvirtino, kad visais atvejais ant lavono rankos būna apyrankės, kurias pritvirtina VTMT Vilniaus skyriaus registratorė, o UAB „Grinda“ dažniausiai savo apyrankes tvirtina ant lavonmaišio rankenos, nors kartais – ir ant lavono rankos, todėl retkarčiais lavonas būna net su dviem apyrankėm. Vis dėlto, ekspertas ikiteisminio tyrimo metu negalėjo tiksliai prisiminti, kaip konkrečiai tą dieną buvo identifikuotas tirti atvežtas J. P. lavonas, nes vos iš lavonmaišio išėmus kūną, pagalbinis darbuotojas lavonmaišį kartu su ant jo rankenos prisegta apyranke išmetė į atliekoms skirtą konteinerį (Nutarimo 18–19 l.).

Teismo medicinos ekspertas K. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam atėjus į autopsinę, moters (J. P.) lavonas jau gulėjo ant stalo. Ant jos rankos buvo apyrankė su užrašytu mirusiosios registracijos numeriu bei vardu ir pavarde. Jo žiniomis, tai padarė vyresnioji registratorė I. G.. Paaiškino, kad nematė lavonmaišio, su kuriuo moters kūnas buvo atvežtas į Tarnybą. Pažymėjo, kad pagalbiniai darbuotojai neprivalo nuimti nuo maišų jokių registravimo apyrankių, kadangi jie pripažįsta tik VTMT Vilniaus skyriaus registravimo apyrankes, kurios visais atvejais tvirtinamos ant mirusiojo rankos (Nutarimo 20 l.).

VTMT Vilniaus skyriaus vedėjas T. B. apklausų metu nurodė, jog lavonų atsiėmimo tvarka tiek artimiesiems, tiek laidojimo įmonėms yra vienoda, nėra reglamentuota, kokiu būdu reikia įsitikinti, ar atsiimamas būtent tas lavonas. Tačiau pažymėjo, kad svarbiausia procedūra, nustatant lavono tapatybę, yra jį priimant ir vėliau atliekant skrodimą ekspertui, kadangi tuo metu tiek priimantis asmuo, tiek ekspertas turi lavono asmens dokumentą (Nutarimo 6 l.).

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptinas dėmesys, kad VTMT direktorius R. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jų įstaigoje yra autopsijos procedūros atlikimo tvarka, kurioje nurodyta, jog ekspertas, prieš atlikdamas autopsiją, turi įsitikinti mirusiojo tapatybe, o, kiek pamena, tai padaroma pagal asmens dokumentą. Taip pat ant kiekvieno atvežamo lavono jį atvežusi įmonė turi dėti lavono tapatybę patvirtinančią apyrankę, tačiau dažniausiai jų nededa (Nutarimo 2 l.).

Nors atsiliepime Tarnyba teigia, kad jos darbuotojų veiksmai registruojant ir priimant mirusiąją J. P. buvo teisėti ir pagrįsti įstatymuose bei teisės aktuose nustatytais reikalavimais, tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Taigi kalbant apie neteisėtus veiksmus ar neveikimą, reikalaujama, kad būtų nustatytas konkretus valstybės institucijos veiklą reguliuojančių teisės normų arba rūpestingumo pareigos pažeidimas. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį, neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012; 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms, bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (šiuo klausimu mutatis mutandis žr. 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Kaip matyti iš bylos duomenų, Tarnyboje buvo susiformavusi ilgametė praktika, kai lavonus atveždavo savivaldybės įmonė, identifikacinės apyrankės būdavo uždėtos tik ant lavonmaišio, t. y. ne ant paties lavono. Taigi, identifikacines apyrankes ant žmonių kūno (riešo ar kitos vietos) dėdavo VTMT atsakingas darbuotojas, kuris priimdavo ir registruodavo atvežtus lavonus. Be to, lavonų tapatybes patikrindavo ir ekspertai, prieš atlikdami skrodimą. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad ir šiuo atveju VTMT Vilniaus skyriaus vyresnioji registratorė I. G. užregistravo atvežtus M. D. ir J. P. kūnus, pasitikėdama duomenimis, nurodytais ant lavonmaišių, tačiau neįsitikinusi jų asmens tapatybėmis, kadangi, kaip pati teigė, jai buvo kilę abejonių dėl moterų nepanašumo į nuotraukas asmens dokumentuose, bet vis dėlto ji manė, kad veidai stipriai pasikeitė po mirties. Pažymėtina, kad ir ekspertai, atlikdami skrodimą, taip pat tinkamai nenustatė mirusiųjų tapatybių. Be to, į bylą pateiktas VTMT direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. raštas Nr. (110) SD-99 „Dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo“ patvirtina, kad teismo medicinos ekspertai, atlikdami mirusiųjų asmenų tyrimus (autopsijas), nepakankamai kokybiškai atliko savo pareigas, todėl buvo įspėti.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Tarnyba būtų kėlusi ginčą savivaldybės įmonei dėl to, jog dažniausiai jų darbuotojai nededa ant lavono identifikacinės apyrankės (deda tik ant lavonmaišio). Tarnyba pati nustatinėdavo asmens tapatybę pagal asmens dokumentus, todėl laikytina, kad atsakovei tokia susiformavusi praktika buvo priimtina ir tinkama.

Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi, visų pirma, UAB „Grinda“ darbuotojas R. K. ir vyresnioji registratorė I. G. pagal atliekamas pareigas nepriskiriami prie valstybės tarnautojų ar jiems prilyginamų asmenų, todėl negalėjo būti tiriamos veikos subjektais. Taip pat nebuvo nustatyta, kad padaryta fizinė, politinė ar organizacinė žala, nesurinkta duomenų, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau Nutarime pažymėta, jog teismo medicinos ekspertai S. C. ir K. Z. neatliko visų būtinų veiksmų, kad įsitikintų, kas ir kokį lavoną tiria.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog būtent dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojų neapdairumo ir neatidumo, neįsitikinus mirusiųjų asmens tapatybėmis, buvo supainioti dviejų mirusių asmenų kūnai.

Dėl žalos atlyginimo

Sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo M. P.

Šiuo atveju pareiškėjas M. P. prašo priteisti jam 500 Eur turtinės žalos atlyginimo už kelionės išlaidas ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo teigimu, dėl sutuoktinės J. P. lavono sukeitimo jis turėjo papildomai vykti į VTMT Vilniaus skyrių, vežti M. D. palaikus į Kėdainių krematoriumą ir pasiimti savo sutuoktinės urną su pelenais, dėl to patyrė 500 Eur turtinę žalą.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos duomenų, M. P. oficialaus dokumento, patvirtinančio jo patirtas 500 Eur išlaidas, kai jis turėjo važiuoti pasiimti sutuoktinės urnos, nepateikė. Nurodė, kad įmonės pavadinimo, kurios paslaugomis naudojosi, nepamena; darbuotojo, vežusio lavoną į Kėdainių krematoriumą, vardas (duomenys neskelbtini), bet jo telefono numerio nežino. Taip pat pažymėjo, kad toje pačioje įmonėje jis įsigijo žmonos laidojimui skirtus drabužius. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas ir šios bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų apie jo patirtas išlaidas kelionės metu (pavyzdžiui, čekių už kurą ar pan.), todėl pareiškėjui neįrodžius patirtų kelionės išlaidų, jos nepriteistinos.

Vertinant pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 50 000 Eur neturtinės žalos, manytina, kad pareiškėjas neįrodė šios sumos pagrįstumo. Nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad siekė atsisveikinti su sutuoktine pagal krikščioniškas tradicijas, norėjo pamatyti jos kūną ir jį palaidoti, o ne kremuoti, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog VTMT Vilniaus skyriaus registratorei pasiūlius jam pažiūrėti lavonmaišyje sutuoktinės kūną, pareiškėjas atsisakė tai padaryti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas civilinio ieškinio nereiškė, nurodydamas, kad jam svarbiausia nustatyti, kas buvo atsakingi už lavonų sukeitimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2019 m. vasarą, o pareiškėjas tik 2020 m. vasarą, t. y. praėjus dvejiems metams po netekties, kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo neigiamus išgyvenimus pagilino ir ikiteisminis tyrimas, kurio metu vis iš naujo turėjo prisiminti ne tik skaudžią netektį, bet ir patirtus išgyvenimus. Vis dėlto, teismas pastebi, kad pareiškėjas, inicijuodamas šią administracinę bylą, taip pat turėjo iš naujo prisiminti patirtą netektį, tačiau pats rinkosi kreiptis į teismą ir vėl iš naujo prisiminti įvykio detales. Pažymėtina ir tai, kad teiginių, jog jis iki dabar vartoja vaistus nuo depresijos ir nemigos, nepagrindė, nes nepateikė atitinkamų įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų (medicininių išrašų, receptų ir pan.), patvirtinančių, kad pareiškėjui diagnozuota depresija ar kad jis lankosi (lankėsi) pas psichologą, taip pat, kad vartoja vaistus, kuriems įsigyti Lietuvoje reikalingas galiojantis gydytojo receptas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo iki šiol patiriami neigiami išgyvenimai greičiausiai yra susiję su pačiu sutuoktinės netekties faktu, tačiau ne su jos lavono sukeitimu. Todėl teismas, įvertinęs aplinkybę, kad vis dėlto pareiškėjas dėl sutuoktinės lavono sumaišymo ir kremavimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, mano, kad yra pagrindas mažinti jo prašomą priteisti sumą iki 3 000 Eur.

Dėl neturtinės žalos priteisimo M. P., L. K. ir L. T.

Šiuo atveju pareiškėjos L. K., M. P. ir L. T. prašo teismo priteisti joms po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjų reikalavimus, daro išvadą, kad jos taip pat neįrodė prašomos neturtinės žalos pagrįstumo. Pareiškėjų teigimu, jos iki dabar nėra tikros, ar urnoje buvo J. P. pelenai, o aplankius kapą apninka abejonės. L. T. papildomai pažymėjo, kad dėl atsakovės darbuotojų neatsakingumo patyrė stresą ir iki šiol ją kankina nemiga, be vaistų ir raminamųjų ilgai negalėjo užmigti. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad šie L. T. argumentai taip pat neįrodyti, t. y. byloje nėra jokių (medicininių išrašų, receptų ir pan.), patvirtinančių, kad L. T. vartojo (tebevartoja) raminamuosius vaistus. Taip pat nėra aišku, kodėl pareiškėjos kreipėsi į teismą praėjus net 2 metams po J. P. mirties. Pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, jog pareiškėjos iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, tačiau, teismo manymu, jie taip pat gali būti susiję su pačiu J. P. (mamos ir dukters) netekties faktu, o ne su jos kūno sukeitimu. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjų prašomą sumą ir priteisti kiekvienai po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad jas patyrė, todėl šis jų prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų M. P., M. P., L. K. ir L. T. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti pareiškėjai M. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti pareiškėjai L. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti pareiškėjai L. T. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo medicinos tarnybos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė