Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovei Stefai Naujokienei,

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. gynėjui advokatui Gintarui Keliauskui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ teikime nurodyta, kad Viktorui P. T. apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi minėta priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Paskutinį kartą V. P. priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 1 d. nutartimi. V. P. psichikos sveikatos būklė 2026 m. sausio 2 d. vertinta UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos. Pacientas skundžiasi, kad visiškai neturi jėgų, negali užsiimti jokia veikla, mano, jog tai yra nuo vaistų. Įsitempęs, blogesnės nuotaikos, vėl nekritiškas savo ligai, norėtų nutraukti vaistus. Pasakoja apie karts nuo karto pasigirstančius balsus, kurie iš jo juokiasi, vadina kvaileliu, bet nemano, jog čia liga, bet ir nepaaiškina, kas čia galėtų būti. Sako, jog negers tablečių, o atvyks susileisti vaistus, nes toks yra teismo sprendimas. V. P. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Išvada: rekomenduojama pratęsti V. P. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovė prašė V. P. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodė, kad pakeitus V. P. priverčiamąją medicinos priemonę pavasarį jo būklė buvo pablogėjusi, jis buvo piktas, visiškai nekritiškas savo ligai, todėl jam buvo padidinta leidžiamų vaistų dozė. Po šio pakeitimo vasarą ir rudenį V. P. būklė buvo labai pagerėjusi, sumažėjo kliedesiai, pagerėjo santykiai šeimoje, buvo pradėjęs dirbti. Tačiau gruodžio mėnesį paskutinį kartą apsilankius centre nustatyta, kad jo būklė yra pablogėjusi, jis vėl ne visiškai kritiškas savo ligai, sako, kad dėl vaistų negali dirbti. V. P. kategoriškai atsisako gerti vaistus tabletėmis, tačiau dėl leidžiamų vaistų neprieštarauja, nes supranta, kas toks yra teismo sprendimas. Jis stabiliai kiekvieną mėnesį lankosi centre, kur jam yra suleidžiami prailginto veikimo vaistai, kurių koncentracija žmogaus kūne išlieka vienoda visą laikotarpį. Minėtais vaistais stabilizuojama jo sveikatos būklė. Vertinant V. P. būseną grįžus iš stacionarinio gydymo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, su šiai dienai esama būkle, ji tikrai yra geresnė ir nėra jokio pagrindo teigti apie V. P. būklės žymų pablogėjimą, nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų spręsti dėl griežtesnės priverčiamosios medicinos priemonės taikymo. Šiuo metu V. P. būklė yra pakankamai stabili, kad būtų taikomas ambulatorinis gydymas. Tai, kad psichikos būklė kažkiek keičiasi, pablogėja, yra natūralus procesas, nes visų žmonių psichikos būklė kinta, tačiau šiuo atveju tai nereiškia, kad dėl V. P. elgesio kyla grėsmė. V. P. diagnozė ir jo gydymo principai yra aiškūs, naujų klausimų dėl V. P. psichinės būklės nekyla, todėl nemano, kad yra pagrindas skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Dėl šių priežasčių V. P. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti tęsiama.

N. R. J. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su teikimu nesutinka. Papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse yra numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė yra tęsiama, kai asmens būklė yra nepasikeitusi. Iš teikimo turinio ir UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovės paaiškinimų matyti, kad V. P. būklė šiuo metu yra pasikeitusi į neigiamą pusę, lyginant su jo sveikatos būkle, kokia ji buvo, pakeitus jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Priverstinio gydymo tikslas yra izoliuoti asmenį, taip apribojant galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju V. P. būklei esant tokiai nestabiliai, nėra pagrindo tęsti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, o būtina spręsti dėl šios priemonės pakeitimo į griežtesnę, t. y. į stacionarinį asmens gydymą arba dėl psichiatrinės ekspertizės V. P. skyrimo, kad ekspertai įvertintų esamą jo psichinę būklę ir pateiktų rekomendaciją, ar tikslinga tęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ar keisti į griežtesnę. Šiuo atveju svarbus yra viešasis interesas ir prevenciniai tikslai, ne tik vieno asmens asmeniniai interesai, todėl nereikia, kad būtų padaryta nauja nusikalstama veika, kad būtų pagrindas taikyti griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę.

Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P. gynėjas su teikimu sutiko ir prašė pratęsti V. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodė, kad įvertinus UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad šiuo metu V. P. būklė yra šiek tiek pablogėjusi, tačiau jo manymu, tai nesudaro pagrindo spręsti dėl griežtesnės priemonės taikymo. Šis nukentėjusiojo atstovo prašymas yra tik subjektyvi jo nuomonė. Šiuo atveju reikėtų vadovautis komepetentingo specialisto, tai yra UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovės, rekomendacijomis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad taikant priverčiamąsias medicinos priemones, asmens laisvė yra daugiau ar mažiau suvaržoma, įstatyme numatyta pareiga teismui ne rečiau kaip kas pusę metų gavus sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Įvertinęs priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo paskirtį – išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, gydymo įstaigai nustačius, kad taikomos priemonės yra nepakankamos ar neefektyvios, teismas gali spręsti ir dėl griežtesnės nei jau taikoma priemonės skyrimo. Įstatymų leidėjas tiesiogiai neįtvirtino reikalavimo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumą. Pagrindinis kriterijus parenkant medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų – išvados ir rekomendacijos.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartimi V. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi V. P. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. liepos 1 d. nutartimi V. P. minėta priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nuo 2024 m. lapkričio mėnesio vykdo UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“. Teikime nurodyta, kad V. P. psichikos sveikatos būklė nepagerėjo, yra įsitempęs, blogesnės nuotaikos, vėl nekritiškas savo ligai, norėtų nutraukti vaistus. Pasakoja apie karts nuo karto pasigirstančius balsus, kurie iš jo juokiasi, vadina kvaileliu, bet nemano, jog čia liga, bet ir nepaaiškina, kas čia galėtų būti. Sako, jog negers tablečių, o vaistus atvyks susileisti, nes toks yra teismo sprendimas. 2026 m. sausio 2 d. V. P. būklė vertinta gydytojų konsultacinės komisijos. V. P. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Gydytojų konsultacinės komisijos išvada: rekomenduojama pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą. Teismo posėdžio metu UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovė nurodė, kad V. P. šiuo metu nėra pasveikęs, jam labai svarbus medikamentinis gydymas. Pakeitus V. P. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jo sveikatos būklė buvo ženkliai pagerėjusi, tačiau šiuo metu stebimas pablogėjimas, visgi vaistų pagalba yra palaikoma pakankamai stabili V. P. psichinė būklė, todėl mano, kad taikomas ambulatorinis gydymas yra veiksmingas, V. P. socialinis pavojingumas nėra padidėjęs.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. P. psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, išliko socialinio pavojingumo rizika, todėl jam pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nors teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas teigė, kad šiuo metu V. P. psichikos būklė yra pasikeitusi, t. y. pablogėjusi, todėl jam taikomas ambulatorinis gydymas nebegali būti pratęstinas, o turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl griežtesnės priverčiamosios priemonės taikymo, teismo vertinimu, pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti tokį asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimą, kuris bylotų, jog šiuo metu taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nebėra efektyvus ir pakankamas. Pažymėtina, kad UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovė nurodė, kad nors V. P. atsisako gerti vaistus tablečių pavidalu, tačiau jam vieną kartą per mėnesį yra leidžiami prailginto veikimo vaistai, kurie padeda stabilizuoti V. P. psichikos sveikatos būklę. Pasak atstovės, V. P. šie vaistai yra leidžiami reguliariai, jis nesipriešina jų vartojimui, byloje nenustatyta piktybinių V. P. neatvykimo į gydymo įstaigą atvejų. Nors UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovė nurodė, kad šiuo metu V. P. psichikos sveikatos būklė yra pablogėjusi, tačiau patvirtino, kad jo socialinis pavojingumas nėra padidėjęs, nėra jokio faktinio pagrindo spręsti dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės keitimo. Iš byloje pateiktos UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos 2026 m. sausio 2 d. išvados duomenų taip pat nenustatyta, kad komisijos nariai konstatavo V. P. psichinės sveikatos būklės paūmėjimą. Komisijos išvadoje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog asmens psichinė sveikatos būklė yra tiek pablogėjusi, jog šiuo metu jam taikomas ambulatorinis gydymas yra nepakankamas ar neefektyvus. Be to, teismui nekelia abejonių UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ gydytojų konsultacinės komisijos kompetentingumas ir objektyvumas, todėl manytina, kad nukentėjusiojo gynėjo prašymu skirti ekspertizę V. P. sveikatos būklei nustatyti nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, paminėti duomenys patvirtina, kad ambulatorinis gydymas V. P. turi būti tęsiamas toliau, stebint ir vertinant jo psichikos sveikatos būklės ir socialinio pavojingumo pokyčius. Pasikeitus aplinkybėms, V. P. ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, peržiūrėti ir spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo, pratęsimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

teikimą tenkinti.

P. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.