Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniuje, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „T.“, teistas 2020 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. kovo 2 d. įtariamuoju apklaustas M. S. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 1 d. jo bute rastas kanapes įsigijo savo vartojimui 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje, per „T.“ platformą. Neprisimena kokiame „kanale“ ir iš kurio vartotojo nusipirko medžiagas. Susitarė įsigyti 5 gramus kanapių, už kurias sumokėjo apie 60 Eur vertės kriptovaliutomis „B.“ platformoje. Atlikus mokėjimą pardavėjas jam nurodė, kad narkotinę medžiagą paliks Baltupiuose, prie parduotuvės „M.“ esančiame miškelyje. Atsiuntė jam (kaltinamajam) koordinates, kur bus paliktos narkotinės medžiagos ir vietos, kurioje buvo paslėptos narkotinės medžiagos nuotrauką. Narkotines medžiagas pasiėmė 2024 m. vasario 28 d. arba 29 d., apie 21 val. Ėjo vienas, žmonių minėtoje vietoje nebuvo. Prie medžio rado vienkartinį maišelį, kuriame buvo kanapės. Maišelį su kanapėmis parsinešė namo. Maišelio nesvėrė. Bute kanapes perdėjo į plastikinį maišelį, kurį 2024 m. kovo 1 d. rado policijos pareigūnai. Be to, turėjo dar vieną maišelį su kanapių likučiais, kurį įsigijo savo vartojimui prieš keletą savaičių. Šį maišelį taip pat paėmė pareigūnai. Iš viso pareigūnai aptiko apie 6 g. kanapių. Narkotikus pirko sau ir vartojo tik pats; niekam neperdavė ir nevaišino. Namuose taip pat buvo aptikti trys kanapių smulkintuvai. Įvykio metu, kartu su kaltinamuoju buvo jo pažįstama K. Š.. Ji nežinojo, kad jis (kaltinamasis) namuose turi narkotikų. K. kanapių nesiūlė ir jų nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu paimto mobiliojo ryšio telefonas atrakinimo kodo nenurodys, nes jame yra daug asmeninių ir intymių duomenų. „T.“ programėlę spėjo ištrinti. Esant būtinybei sutiktų atrakinti ir apžiūrėti telefoną, tačiau nuotraukų nerodytų, nes jose yra asmeninės informacijos. Bandys atkurti savo mobiliojo telefono numerį, todėl su juo bus galima susisiekti telefonu arba el. paštu (duomenys neskelbtini). Dėl savo elgesio, labai gailisi. Žino, kad narkotinių medžiagų laikymas yra uždraustas, neketina ateityje įsigyti, laikyti ir vartoti narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 115-118).

2024 m. birželio 18 d. įtariamuoju apklaustas M. S. prisipažino padaręs pranešime apie įtarimą nurodytą veiką ir patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta įtarime. Išsamius parodymus davė ankstesnėje apklausoje; ją prisimena ir patvirtina. Narkotines medžiagas (kanapes), kurias rado policijos pareigūnai, pirko 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje iš nepažįstamo asmens. Atvykę policijos pareigūnai bute atliko apžiūrą ir rado pranešime apie įtarimą nurodytus narkotikus. Narkotikus vartojo pats, niekam jų neperdavė ir nevaišino. Dėl įvykio gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka mokėti baudą (t. 2, b. l. 11-12).

2024 m. gegužės 9 d. liudytu apklaustas V. M. parodė, kad 2024 m. kovo 1 d., apie 23.48 val., dirbdamas kartu su R. Š. gavo pranešimą dėl triukšmo bute, adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Atvykę minėtu adresu girdėjo muziką. Paskambino į buto duris, jas atidarė vaikinas, kuris kaip paaiškėjo vėliau buvo M. S.. V. M. paaiškino atvykimo priežastį, paprašė pateikti asmens dokumentą ir išjungti muziką. Bendraujant su vaikinu, pajautė specifinį kanapių kvapą. Paklausė ar vaikinas vartoja narkotines medžiagas, jis atsakė, kad anksčiau vartojo „žolę“, bet dabar rūko tabaką. Dėl kilusių įtarimų, nusprendė patikrinti būtą. Užėjęs į vidų, jautė stiprų kanapių kvapą. Buto apžiūros metu, virtuvėje ant stalo, rado du polietileninius maišiukus su augalinės kilmės narkotine medžiaga. Taip pat rado metalinę dėžutė, kurioje buvo sudėti 3 smulkintuvai kanapėms. Du iš jų buvo pilkos spalvos, o kitas – žalias. Paklausė vaikino kam priklauso minėti daiktai, jis prisipažino, kad minėti daiktai yra jo. Bute taip pat buvo mergina, vėliau nustatyta, kad tai K. Š.. Pareigūnas jos paklausė, ar ji turi draudžiamų daiktų, ji sakė, kad neturi. Patikrinus jos asmeninius daiktus, draudžiamų daiktų nerasta. Iškvietė pareigūnus įvykiui įforminti. Jiems atvykus, V. M. ir R. Š. išvažiavo (b. l. 174-176).

2024 m. gegužės 6 d. liudytoja apklausta K. Š. parodė, kad M. S. yra jos draugas, kurį pažįsta apie 6 metus. Susipažino, kai dirbo „Panoramoje“. 2024 m. kovo 1 d., apie 20 val. atėjo pas jį į svečius į jo nuomojamą butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jie bendravo, vartojo alkoholį, klausėsi muzikos. Kiek pamena, M. buvo išėjęs į virtuvę. Nematė ką jis ten veikė. Nežino, ar M. būdamas virtuvėje rūkė „žolę“. Kanapių kvapo neužuodė, nes persirgo Covidu ir jos uoslė iki šiol neatsistatė. Tiriamo įvykio dieną buvo virtuvėje, tačiau nematė jokių maišelių su narkotinėmis medžiagomis. Kadangi muzika grojo pakankamai garsiai, kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Vidurnaktį kažkas paskambino į buto duris. M. atidarius duris, užėjo du policijos pareigūnai. Pareigūnai ant stalo rado kažkokius maišiukus, kuriose buvo „žolė“. Nepamena ką jiems paaiškino M., tačiau suprato, kad maišeliai priklausė jam. Pareigūnai atliko kratą M. bute, o vėliau išvežė jį į areštinę. Ji liko bute, nes M. turi du katinus, kuriais reikėjo pasirūpinti. Tai, kad M. galimai rūko „žolę“ ji žinojo anksčiau, nes jis jai apie tai sakė. Iš kur jis gaudavo narkotinių medžiagų nežino, nes nesidomėjo. Jai narkotinių medžiagų niekada nesiūlė. K. Š. siūlė M. pagalbą, dėl jo priklausomybės, jis sakė, kad pagalvos (t. 1, b. l. 168-171).

2024 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1110102-24 nurodoma, kad: 1) žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 2 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių (vokas Nr.1) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 5,986 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,3 %. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš pilkos spalvos metalinio smulkintuvo (vokas Nr. 2) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,085 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 37,1 %. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos metalinio smulkintuvo (vokas Nr. 2) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,062 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 25,5 %; 2) Žalsvos spalvos smulkintuve su rudos spalvos medžiagos likučiais (vokas Nr. 2) rasta narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų; 3) Tirti pateiktose M. S. kairės rankos nuoplovose ir dešinės rankos nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 157-161).

2024 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 648/2024(01)nurodoma, kad M. S. šlapime rasta tetrahidrakanabinolio karboksirūgšties. Nustatyta mažiausia koncentracija 1,09% (promilės) etilo alkoholio; karfentanilio nerasta (t. 1, b. l. 164).

2024 m. kovo 2 d. apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) apžiūros eiga bei pareigūnų rasti tyrimui reikšmingi daiktai. Minėto būto apžiūros metu, virtuvėje, tarp juodos spalvos keptuvės ir popierinių servetėlių rado du polietileninius maišelius, o šalia indų juodos spalvos arbatos dėžutę, kurioje sudėti 3 smulkintuvai (du iš metaliniai, pilkos spalvos, o vienas – plastikinis, žalias) (t. 1, b. l. 52-55).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamos sudėties saugoma vertybė – disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tvarka ir visuomenės sveikata, kuriai iškyla pavojus ir reali žala, kai narkotinės, psichotropinės medžiagos pradedamos vartoti ne gydymo tikslais. Pavojingos veikos požymis įgyvendinamas šešiomis alternatyviomis veikomis, t. y.: gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio sudėtį galima tik tuomet, kai nenustatytas šių medžiagų platinimo tikslas ar platinimo faktas, priešingu atveju veikta turi būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnį. BK 269 straipsnio 1 dalis apibrėžia nusikalstamos veikos dalyko požymį – tai medžiagos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. BK 259 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl padarinių ir priežastinio ryšio nustatyti nereikia. Nusikalstamos veikos subjektu yra 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Šiam nusikaltimui būdinga tiesioginė tyčia suponuoja kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą (kaltinamojo M. S. 2024 m. kovo 2 d. ir 2024 m. birželio 18 d. parodymai, liudytojų V. M. ir K. Š. parodymai, 2024 m. kovo 2 d. apžiūros protokolas ir 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. specialistų išvados), kurie vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad M. S. padarė nusikaltimą numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nors ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintu kokiu metu ir vietoje buvo įsigytos narkotines medžiagos, bei asmens, kuris pardavė narkotines medžiagas ir įsigytų narkotinių medžiagų kiekio, vis dėlto, baudžiamojo proceso metu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, leidžia neabejotinai teigti, kad pareigūnų rastos medžiagos, priklausė M. S.. Medžiagos rastos kaltinamojo nuomojamame bute, pats kaltinamasis viso proceso metu aiškino, kad rastos kanapės priklausė jam. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti apie tikslo parduoti ar kitaip platinti turėtas narkotines medžiagas buvimą, nes pareigūnai apžiūrėję kaltinamojo mobiliojo ryšio telefoną ir kitus tyrimui reikšmingus duomenis nenustatė duomenų, kurie liudytų apie šio tikslo būvimą. Kaltininkas taip pat suprato, kad laiko būtent narkotines medžiagas, turėjo jų paruošimo vartojimui reikiamus įrankius – smulkintuvus, 2024 m. balandžio 17 d. specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis vartojo kanapes.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nurodoma, kad daugiau kaip 5 g kanapių (antžeminių dalių) yra priskiriama prie paprasto narkotinių medžiagų kiekio, todėl M. S. padaryto nusikaltimo dalykas atitinka BK 259 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesioginę tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai įgyja ir laiko draudžiamas, žmogaus sveikatai kenksmingas narkotinės medžiagas (pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį) ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir skirtinos bausmės

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to, BPK 419 straipsnis numato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustatęs prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti. Teismas įvertinęs visas aukščiau išvardintas prielaidas ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos įstatymo įtvirtintos sąlygos procesui užbaigti supaprastinta tvarka (priimant teismo baudžiamuoju įsakymą).

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto alternatyvias bausmės rūšis: bauda, areštą, laisvės atėmimas iki dviejų metų. Nagrinėjamoje byloje, įvertinęs visas su nusikalstama veika ir bausmės paskyrimu susijusias aplinkybes, kurios išsamiau aptariamos paskesnėse pastraipose, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad M. S. 2024 m. birželio 18 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 17-24). Kaltinamasis sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė jos vykdymą išdėstyti dalimis. Nuo M. S. veikos nuketėjusiųjų asmenų ir žalos nenustatyta. Prokuroro pareiškimas atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.

Paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Iš byloje nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumos, matyti, kad M. S. padarė nusikaltimą, kuris neišsiskiria ypatingu pavojingumo pobūdžiu (nesunkus nusikaltimas). Narkotinių medžiagų rūšis ir kiekis, o taip pat veikos motyvai ir tikslai (disponavimas asmeninėms reikmėms) – liudija apie nedidelį veikos pavojingumo laipsnį. Aukščiau nustatyta, kad M. S. jam inkriminuotą veiką padarė tiesioginė tyčia (suvokė nusikalstamą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti). IKNR išrašo duomenimis kaltinamasis anksčiau teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 180-183). ANR išrašo duomenimis kaltinamasis 41 kartą baustas už administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 86-91). Sodros duomenimis kaltinamasis dirba UAB „T.“ (t. 1, b. l. 184-185). Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, kas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau kaltinamasis jam inkriminuotą veiką padarė neišnikus teistumui už ankstesnį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl teismo manymu prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis (51 MGL (2 550 Eur) bauda) yra teisėta ir pagrįsta.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas taip pat įskaityto laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 dieną, nuo 2024 m. kovo 2 d. 0.20 val. iki 2024 m. kovo 2 d. 10.46 val. (t. 1, b. l. 130-132).

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 119-122) – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus: 1) po tyrimo likusias 5,559 g. kanapių (antžeminės dalys); 2) popierinį voką, su jo viduje esančiais trimis smulkintuvais; 2) du plastikiniai užspaudžiami maišeliai; 3) vokas su M. S. ranku nuoplovomis – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į M. S. paskirtą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą išbūtą laikinajame sulaikyme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu prilyginanti ją 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai ir paskirti galutinę 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais: 1) 5,559 g. kanapių (antžeminių dalių); 2) popierinį voką, su jo viduje esančiais trimis smulkintuvais; 2) du plastikinius užspaudžiamus maišelius; 3) M. S. ranku nuoplovas – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda per 2 (du) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-2305-1218/2024 ir įmokos kodą 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

7. Tuo atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

8. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.