Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-04 · Administracinė byla Nr. I-1188-821/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
I-1188-821/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1188-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04184-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,dalyvaujant pareiškėjui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. su skundu ir jo patikslinimu (1 tomo b. l. 1–3, 10) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – TM), iš viso 53 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde paaiškina, kad nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. jam kalint pataisos namuose, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose buvo pažeidžiamas jo privatumas. Dėl Šiaulių TI ir Kauno TI paaiškina, kad privatumas buvo pažeidžiamas tiek maudantis duše, tiek persirengimo patalpoje, taip pat naudojantis tualetu. Lukiškių TI-K privatumas neužtikrinamas naudojantis tualetu, kuris yra laikino sulaikymo patalpų koridoriaus gale. Teigia, kad Pravieniškių PN-AK privatumas neužtikrinamas naudojantis dušu, persiregimo patalpose, bendro naudojimo tualetuose, kuriuose klozetai atskirti tik maža sienele. Tokios pat privatumo neužtikrinančios persirengimo patalpos, dušai ir tualetai įrengti ir Alytaus PN. Todėl maudydamasis jis patyrė pažeminimus, nepilnavertiškumą, nepagarbą ir su privatumo trūkumu susijusius išgyvenimus.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pasireiškė ir Kalėjimų departamento bei Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai, nes šios institucijos nenustatė tokių kalinimo sąlygų, kurios nežemintų pareiškėjo orumo.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Lukiškių TI-K, Pravieniškių PN-AK, Kauno TI, Alytaus PN, Šiaulių TI su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundą (1 tomo b. l. 21–26, 125–128, 139–141, 164–168, 2 tomo b. l. 93–96) pateikė informaciją apie pareiškėjo laikymą šiose įstaigose, nurodė laikymo laikotarpius, pateikė duomenis apie sanitarinių mazgų, dušinių įrengimą, nurodydami, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nekonkretūs, paremti abstrakčiais teiginiais.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė TM atsiliepime į skundą (1 tomo b. l. 17–18) nurodo, kad ji yra tik asignavimų valdytoja, kuri vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra sprendžiamas TM teisių ir pareigų klausimas procesinių įstatymų prasme. Todėl prašė ją pašalinti iš proceso šioje administracinėje byloje.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas KD su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (1 tomo b. l. 58–61) nurodo KD gautus pareiškėjo skundus. Taip pat pažymi, kad žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame nurodytais argumentais.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 53 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniais mazgais Lukiškių TI-K, Kauno TI, Šiaulių TI, Alytaus PN, Pravieniškių PN-AK, taip pat dėl KD ir TM veiksmų, nenustatant tokių kalinimo sąlygų, kurios nežemintų pareiškėjo orumo, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Dėl privatumo užtikrinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (1 tomo b. l. 21–26, 32–41) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. gegužės 7 d. į Lukiškių TI-K buvo atvykęs iš viso 31 kartą. Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad planiniu etapu atvykę asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpą, kurioje būna iki 2 valandų. Laikino sulaikymo kameroje esantiems asmenims yra sudaryta galimybė pasinaudoti laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose esančiu tualetu. Lukiškių TI-K prie atsiliepimo pridėjo tualetų, esančių laikino sulaikymo patalpų, korpuse fotonuotrauka (1 tomo b. l. 31), iš kurios matyti, jog tualetai yra įleisti į grindis ir vienas nuo kito atskirti neaukšta sienele.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kas atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.

Tačiau teismo vertinimu, minėtas sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo. Nagrinėjamu atveju aktualūs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pateikti vertinimai, susiję su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma kalinčių nuteistųjų, pareigūnų (žr. EŽTT sprendimą Glotov prieš Rusiją, sprendimą A. M. prieš Rusiją, sprendimą Grishin prieš Rusiją). Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai ginčo laikotarpiu nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, taip pat nepaneigė, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas kitų nuteistųjų ir pareigūnų tuo metu, kai naudojosi tualetu. Pažymėtina, kad atsakovės atstovo nurodomos aplinkybės dėl privatumui užtikrinti įrengtų užuolaidų nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos ir vertinamos, nes jos buvo įrengtos tik 2017 m., t. y. ginčui neaktualiu laikotarpiu. Nors sutiktina su Lukiškių TI-K, kad pareigūnai privalo nuolat stebėti kamerose laikomus asmenis, tačiau tokios pareigos vykdymas nepaneigia suimtųjų/ nuteistųjų teisės privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą Lukiškių TI-K naudojantis tualetu, esančiu prie laikinos sulaikymo patalpų, nebuvo tinkamai užtikrinta ginčui aktualiu laikotarpiu, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas teigia, kad privatumas jam nebuvo užtikrintas ir atvykus į Kauno TI, Šiaulių TI, Alytaus PN bei Pravieniškių PN-AK. Byloje nustatyta (1 tomo b. l. 144–153, 155–160), kad į Kauno TI ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo atvykęs periodiškai 15 kartų. Prie atsiliepimo pateiktos trumpalaikio laikymo sanitarinių mazgų įrengimo fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad tualetai yra pilnai atskirti nuo likusios patalpos, dušų vietos atskirtos sienelėmis ir privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, taip pat įrengti persirengimo suoliukai. Iš Šiaulių TI-K pateiktų fotonuotraukų (2 tomo b. l. 26–28) matyti, kad vietos duše yra iš dalies atskirtos šoninėmis pertvaromis, persirengimo patalpoje įrengtas ilgas suolas per visą patalpos ilgį. Alytaus PN prie atsiliepimo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad dušinėse tarp atskirų prausimosi vietų yra įrengtos šoninės pertvaros, persirengimo patalpoje prie sienų įrengti ilgi suolai (1 tomo b. l. 174– 182). Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pateikta 2018 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. 88-138 (1 tomo b. l. 132–133) nurodoma kaip įrengti sanitariniai mazgai 2-o ir 3-io sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo pareiškėjas, pažymint, kad būrių tualetuose yra įrengtos kabinos, dušinėje yra įrengtos pertvaros, persirengimo patalpos sektoriuose atskirtos nuo dušo patalpų, persirengimo patalpose įrengti suoliukai daiktams pasidėti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A602–1021/2016). Kadangi sienelių dušo patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK nurodė, jog dušuose yra įrengtos pertvaros, tačiau nenurodė laikotarpio, kada tos pertvaros buvo įrengtos, nepateikė fotonuotraukų. Kiti Lietuvos valstybės atstovai nors ir pateikė sanitarinių mazgų įrengimo fotonuotraukas, tačiau iš jų neaišku, kada jos darytos. Todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo nebuvimo lieka nepaneigti.

Byloje nėra duomenų, kad institucijose, kurios atstovauja Lietuvos valstybę, pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjui dėl nurodytų nepatogumų negalėjo kilti tokio lygio išgyvenimai, kokius jis nurodo skunde.

Dėl KD, TM atliktų veiksmų/ neveikimo

Teismas pažymi, kad TM kompetencijai nepriskirtos funkcijos, susijusios su kalinimo sąlygų nustatymu, ministerija neįgyvendina laisvės atėmimo vietų modernizavimo plano – šias funkcijas atlieka Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Be to, pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs samprotavimai apie laikymo sąlygas ir jų neatitikimą Europos Sąjungos standartams neleidžia teigti, kad Teisingumo ministerija ar Kalėjimų departamentas padarė neturtinę žalą pareiškėjui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento, neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos

Pareiškėjas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, po 3 000 Eur – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno ir Šiaulių TI, 12 000 Eur – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir 13 000 Eur – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN. Neturtinę žalą sieja su privatumo pažeidimu.

Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K, Kauno TI, Šiaulių TI, Alytaus PN, Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, daro išvadą, kad privatumo neužtikrinimas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, kėlė diskomfortą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir orumo pažeminimą, o tai sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis trukmę, pažeidimų pobūdį ir mastą, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti sumos yra per didelės ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Teismo vertinimu, protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 50 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 50 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, ir 50 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui E. V. priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Pareiškėjui E. V. priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus.

Pareiškėjui E. V. priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Pareiškėjui E. V. priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Pareiškėjui E. V. priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė