Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-260-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-02
Bylos Nr.
1S-260-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Pareiškėjas
A. J.
1 S – 260 – 491 / 2015
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl 2015-03-19 ir 2015-02-13 prokurorų nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-10-27 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00439-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2014-10-27 apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, V. Z., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu kelio jam iš kairės pusės važiavusio motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo Pareiškėjo, ir su juo susidūrė. Po susidūrimo nevaldomas motociklas trenkėsi į stovintį G. S. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Sužalotas motociklo vairuotojas A. J..

2015-02-13 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė G. Petrulytė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą pripažinusi, kad nebuvo nusikalstama padaryta veika.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu Pareiškėjas kreipėsi į aukštesnįjį prokurorą, kuris 2015-03-19 atsisakė tenkinti jo skundą ir prokurorės nutarimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas, nesutikdamas ir su aukštesniojo prokuroro nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti prokurorų nutarimus ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiama nutartimi Pareiškėjo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą esminės aplinkybės buvo nustatytos ir ištirtos, o jos nepatvirtina, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.

Šalies argumentai

Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės, kurių byloje išvis nebuvo nustatyta, t. y. kad V. Z. išvažiuodamas į pagrindinį kelią negalėjo matyti dideliu greičiu atvažiuojančio motociklo, kas akivaizdžiai patvirtina skundžiamos nutarties nepagrįstumą. Be to, skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai konstatuota, jog tarp V. Z. veiksmų ir kilusio eismo įvykio priežastinis ryšys nėra nustatytas, nors prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma priešingai. Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėjas nesutinka ir su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti ir toliau tęsti ikiteisminį tyrimą, kadangi yra surinkti ir ištirti visi reikšmingi duomenys. Pabrėžia, jog tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, specialistams buvo pateikti nepakankamai informatyvūs duomenys, o be to nebuvo apklausti visi su įvykiu susiję ir tiesiogiai jį matę asmenys. Mano, kad specialistams pateiktus tinkamus ir išsamius duomenis apie tai, kad V. Z. automobilio ratai įvykio metu buvo „prasisukę“ ir ant važiuojamosios kelio dalies palikę žymes, būtų padaryta išvada, jog V. Z. automobilis kliūtimi kelyje atsirado staigiai, dėl ko eismo įvykio kaltininkas yra būtent V. Z.. Pareiškėjas tvirtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotos stabdymo žymės kelia pagrįstų abejonių, ar tai išties jo motociklo stabdymo žymės. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra užfiksuotas nuotraukos padarymo laikas ir data, stabdymo žymės fotografuotos iš didelio atstumo bei nenaudojant jokių ilgį identifikuojančių priemonių, nors tokie duomenys yra itin reikšmingi ir svarbūs darant išvadą dėl jo važiavimo greičio iki susidūrimo. Pareiškėjas pateiktu skundu pabrėžia ir tai, kad prokurorė G. Petrulytė visiškai nepagrįstai ir viršydama savo kompetenciją nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl V. Z. bei nustatė, kad jo veiksmuose nėra BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje vyko dėl 2014-10-27 apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas motociklu važiavęs Pareiškėjas bei apgadintos trys transporto priemonės – Pareiškėjo motociklas ir V. Z. bei G. S. automobiliai. Tiriant šį įvykį buvo fiksuota eismo įvykio vieta, apklausti jo dalyviai, nubraižyta eismo įvykio schema, gautos specialisto išvados. Atsižvelgdama į byloje esančius duomenis prokurorė nutarė ikiteisminį tyrimą nutraukti. Pareiškėjo skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, toks prokurorės sprendimas, kurį paliko galioti ir aukštesnysis prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėjas, yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis, pakankamai motyvuotas ir teisėtas.

Pareiškėjas ginčija byloje esančių duomenų atitikimą faktinėms aplinkybėms, jų pakankamumą bei išsamumą, byloje esančios specialisto išvados dėl eismo įvykio aplinkybių išvadas. Jis taip pat nesutinka, kad prokuroras gali vertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, o kartu prieštarauja ir ikiteisminio tyrimo nutraukimui dėl V. Z. tvirtindamas, kad būtent pastarasis yra eismo įvykio kaltininkas. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Tačiau, greta to prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus ir įtikinamus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis byloje esančia duomenų visuma, yra kitoks. Taigi prokuroro statusas leidžia, o BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 str. 5 d.). Taigi, visi Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su aplinkybe, kad prokuroras negali vertinti, ar buvo padaryta BK 281 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, yra atmetami kaip visiškai nepagrįsti, juo labiau, kad apie tai itin išsamiai ir detaliai yra pasisakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje.

Negalima sutikti ir su argumentu, kad byloje buvo surinkti ne visi ir nepakankamai tikslūs duomenys, susiję su eismo įvykiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykį fiksavę policijos pareigūnai ne tik apžiūrėjo ir aprašė eismo įvykio vietą, tačiau ją fiksavo darydami nuotraukas bei nubraižydami eismo įvykio schemą, kurioje išsamiai ir detaliai aprašyti ir nurodyti tiek automobilių stovėjimo, tiek motociklo čiuožimo, tiek kita reikšminga informacija bei atstumai. Objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis, Pareiškėjas nepateikė, todėl netikėti šiais duomenimis taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių visuma buvo įvertina ir surašant Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą, kurioje nustatyta, jog eismo įvykio kilimui pagrindinę sąlygą sudarė būtent paties Pareiškėjo veiksmai, kadangi jis važiavo žymiai didesniu, nei leistinas, greičiu. Be to, akivaizdu, kad policijos pareigūnai įvykio metu išmatavo ir užfiksavo Pareiškėjo motociklo slydimo keliu žymes, o ši aplinkybė buvo įvertinta ir surašant minėtą specialisto išvadą (6, 47 – 56 b. l.). Taigi negalima tvirtinti, kad byloje esančių duomenų yra nepakankamai ar kad jie yra netinkamai užfiksuoti.

Matyti, jog tiek skundu aukštesniajam teismui, tiek pirmosios instancijos teismui, Pareiškėjas faktiškai nesutinka su išvada, kad V. Z. veiksmai nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Tačiau, čia pažymėtina, kad tokie Pareiškėjo argumentai iš viso nebegali būti vertinami, kadangi klausimas dėl V. Z. kaltės pagal BK 281 str. 1 d. jau yra išspręstas 2015-01-22 prokurorės nutarimu, kurį paliko galioti aukštesnysis prokuroras 2015-03-06 nutarimu bei apylinkės teismas 2015-04-22 nutartimi. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl egzistuoja akivaizdi BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatyta aplinkybė, užkertanti kelią aptariamu atveju iš naujo analizuoti V. Z. veiksmus įvykio metu ir jo kaltės klausimą. Aptariamu atveju ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius, jog eismo dalyvis, t. y. Pareiškėjas, kurio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, susižalojo pats, kitų asmenų sveikata nesunkiai sutrikdyta nebuvo. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas visiškai pagrįstai, kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. 1 d. susižalojus tik asmeniui, dėl kurio veiksmų įvyko eismo įvykis, nėra galima. Kartu išdėstyti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog pagal bylos duomenis V. Z. veiksmai nebuvo esminė ir pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, kadangi tai, kaip jau minėta pirmiau, yra nustatyta ir įsiteisėjusiu 2015-01-22 prokurorės nutarimu.

Papildomai pažymėtina ir tai, jog Pareiškėjo skunde nurodomi duomenys apie eismo įvykio aplinkybes nėra nauji, ikiteisminio tyrimo metu visi jie buvo išnagrinėti, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtuose sprendimuose. Jokių naujų aplinkybių, kurios priimant skundžiamą nutartį nebuvo nustatytos, ištirtos ar įvertintos, Pareiškėjas nenurodė, to nenustatė ir aukštesnysis teismas.

Tokiu būdu konstatuotina, jog ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių šiuo atveju nutrauktas pagrįstai, atlikus visus būtinus ir reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prokurorų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo išvados motyvuotos, pagrįstos bylos duomenimis, todėl naikinti tiek skundžiamą teismo nutartį, tiek jau minėtus prokurorų nutarimus nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus