Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko (pranešėjas), kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovams advokatui Sauliui Tamošaičiui, S. P., VšĮ Rokiškio rajono ligoninės ir Marijonos Čeponytės atstovui advokatui V. P., LR Krašto apsaugos ministerijos atstovui S. P., Lietuvos kariuomenės atstovui Renaldui Bujokui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-126/2008 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams: VšĮ Rokiškio rajono ligoninei, Rokiškio rajono savivaldybei, Krašto apsaugos ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rokiškio rajono apylinkės tesimas 2008m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esantį galiojantį Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos 2003-04-03 sprendimą Nr.1, kuriame konstatuota, kad ieškovo sveikatos sutrikimas, dėl kurio jis 2002-11-18 karinėje medicinos ekspertizės komisijoje buvo pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai, nėra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu, nusprendė, jog nėra juridinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas Rokiškio rajono savivaldybė su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2002-01-08 Rokiškio rajono mero potvarkiu Nr.9 buvo patvirtinta šauktinių medicinos ekspertizės komisija, remiantis LR karo prievolės įstatymo Nr.I-1593 12 str. Su komisijos pirmininke M. Čeponyte Rokiškio rajono savivaldybė darbo sutarties nesudarė, dėl to M. Čeponytė negali būti laikoma Rokiškio rajono savivaldybės darbuotoja. Kadangi M. Čeponytė nebuvo savivaldybės darbuotoja, Rokiškio rajono savivaldybei negali būti taikoma CK 6.271 str. 1 d. norma ir ji negali būti atsakovu šioje byloje. Atsakovas pažymi, kad ieškovas turėjo galimybę šauktinių medicinos ekspertizės komisijos sprendimą apskųsti Vyriausiajai naujokų šaukimo komisijai, tačiau to nedarė pripažindamas komisijos sprendimą teisingu. Šis komisijos sprendimas yra galiojantis. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant karinę tarnybą dėl didelio fizinio krūvio, tačiau šiuo atveju Rokiškio rajono savivaldybė neturėjo jokios įtakos ir ryšio su ieškovo sveikatos sutrikdymu. Atsakovas teigia, kad gydytoja M. Čeponytė, kaip komisijos pirmininkė, veikė savo kompetencijos ribose, jos veiksmuose nusikaltimo požymių nebuvo nustatyta. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Atsakovas prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Viešosios įstaigos Rokiškio rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja M.Čeponytė mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šauktinių medicininės ekspertizės komisijos(toliau – ŠMEK) chirurgas V. B. šauktiniui nustatė diagnozę: Kifoskoliozė 1° ir įrašė kodą: 33.2 (tarnybai netinkamas). Pastebėjusi diagnozės ir kodo neatitikimą, kadangi objektyviai apžiūros metu konstatuota tik kifoskoliozė 1° be funkcijų sutrikimo (ką akte pažymėjo ir ŠMEK terapeutas), E. P. pagal medicininių dokumentų duomenis gydomas dėl šio susirgimo nebuvo, darbingumas dėl to nebuvo sutrikęs, komisijos pirmininkė M.Čeponytė savo ranka ištaisė chirurgo V. B. nepagrįstai konstatuotą kodą 3 3.2 (tarnybai netinkamas) į 33.3 (tinkamas su apribojimais). 2003-10-14 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu Nr.6-222 ikiteisminis tyrimas b.b.Nr.83-1-0190-03 dėl E. P. 2003-04-20 pareiškimo apie tai, kad „Medicininės apžiūros akte" Nr.12 buvo padaryti taisymai, - nutrauktas, nenustačius komisijos pirmininkės M.Čeponytės tyčios, pripažįstant, jog įrašas pakeistas pagrįstai ir atitinka tikrovei. 2006-02-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi b.b. Nr.83-1-0190-03 dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 str. (dokumentų klastojimas), apelianto skundas atmestas, nes M.Čeponytės veikoje nėra tyčios suklastoti dokumentų. 2007-12-28 Utenos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas b.b. Nr.83-1-00762-05 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 229 str. (pareigų neatlikimas) - nutrauktas suėjus senaties terminui. Šie nutarimai, pripažįstant, kad ištaisytas įrašas atitinka tikrovei - nenuneigti, todėl apelianto teiginiai, jog komisijos pirmininko veiksmai buvo neteisėti, o veika yra priežastiniame ryšyje sužalos atsiradimu bei sukėlė žalos teisines pasekmes nėra įrodyti bei prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad ne ištaisytas įrašas akte, o „Ekspertinio nutarimo pažyma" teisėtai pasirašyta komisijos pirmininkės M.Čeponytės, kurioje padaryta pagrįsta išvada, jog šaukiamasis E. P. pagal kodą 33.3 tinkamas karinei tarnybai su apribojimais (šis nutarimas apelianto neapskųstas, todėl galiojantis) ir lėmė E. P. pašaukimą į karinę tarnybą.

Tretysis asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą dėl sekančių motyvų. Ieškovas savo ieškinį grindžia sveikatos sutrikdymu, kuris įvyko dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, todėl reikalavimas atlyginti, bet kokią žalą gali būti tenkinamas, tik tada, kai nustatomi pagrindai nurodyti LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – LR KASOKTĮ). Atsakovui pradėjus tarnauti privalomoje pradinėje karo tarnyboje ir jam įgijus kario statusą pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ginčo situacijai turi būti taikomas LR KASOKTĮ ir būtent šio teisės akto pagrindu sprendžiamas kompensacijos priteisimo ieškovui klausimas. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, ginčo atveju turi būti taikomas LR KASOKTĮ 67 str., kuris numato kompensacijų mokėjimą ir jų dydį kario žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju, bei procedūras, kas ir kaip nustato, jog kario žūtis ar sveikatos sutrikimas yra/nėra susijęs su tarnyba ar tarnybos užduočių vykdymu. LR KASOKTĮ 67 str. 3 d. nustato, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija o kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. 2003-04-03 LR KAM Tarnybinio tyrimo komisija savo sprendimu Nr. 1 konstatavo, kad ieškovo E. P. sveikatos sutrikimas, dėl kurio jis pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai nėra susietas su jo kaip kario tarnybos pareigų vykdymu. Ieškovas šio sprendimo neapskundė administracine tvarka, todėl jis yra galiojantis ir teisėtas, o tai reiškia, kad įstatymų numatytos kompetentingos institucijos sprendimu yra konstatuota, kad ieškovo sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, todėl ieškovas neturi teisės į kompensaciją numatytą LR KASOKTĮ.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1d.4p.).

Ieškovas ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad sveikatos sutrikimą patyrė dėl pareigų vykdymo pradinėje privalomoje karo tarnyboje. 2002-01-14 buvo pripažintas tinkamu atlikti karo tarnybą su 5 apribojimo laipsniu. Teigia, kad tarnybą atliko be jokių apribojimų kaip ir visi kariai: dalyvavo fizinio ir kovinio parengimo pratybose, pratybose su pilna amunicija. Netaikant jokių fizinio krūvio apribojimų ieškovui buvo nepataisomai sutrikdyta sveikata, dėl atsiradusių stuburo išvaržų pripažintas netinkamu tarnybai ir nustatytas invalidumas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas 2002-04-29 buvo pašauktas į privalomąją pradinę karo tarnybą. Medicininės ekspertizės komisija VšĮ Rokiškio ligoninėje 2002-01-14 pripažino tinkamu atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą su 5 apribojimo laipsniu. Iš ieškovo medicininės charakteristikos matyti, kad jam Ruklos mokomojo pulko ambulatorijoje diagnozuotas stuburo iškrypimas, paskirtas gydymas ir atleidimas Nr. 3 visam tarnybos laikui. LDK Gedimino štabo batalione tarnybą ieškovas pradėjo 2002-07-30, į medicinos punkto gydytoją kreipėsi 2002-08-05, 2002-08-10 lankėsi pakartotinai, paskirtas atleidimas Nr. 3 visam tarnybos laikui ir rekomenduota neurologo konsultacija. 2002-08-20 neurologo konsultacijos metu nustatyta diagnozė: L/S radikuliopatija, stuburo osteochondrozė L5/S1, paskirtas gydymas ir duotas atleidimas Nr.1. 2002-10-01 ieškovui atlikus sveikatos ekspertizę, Karinė medicinos ekspertizės komisija pripažino, kad jis yra tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai pagal nustatytą D sveikatos grupę. 2002-10-16 ieškovas stacionarizuotas į VRM ligoninės neurologijos skyrių, kuriame nustatyta diagnozė: liumbalgija, L5/L4 disko išvarža, stuburo kanalo reliatyvi stenozė, kifoskoliozė, juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, FN-I, paūmėjimas. Po gydymo skirtas atleidimas Nr. 2. 2002-11-28 Karinė medicinos ekspertizės komisija ieškovą pripažino netinkamu pradinei privalomajai karo tarnybai pagal nustatytą G sveikatos grupę. 2003-01-16 valstybinė medicininė socialinė komisija ieškovui nustatė III invalidumo grupę. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovo sveikata sutriko, jam atliekant pradinę privalomąją karo tarnybą. Todėl žala šiuo atveju turėtų būti atlyginama pagal LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, kurio 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei tiesioginio tarnybos pareigų vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su tiesioginių pareigų vykdymu, sužeistam ar suluošintam ir tapusiam invalidu arba ir netapusiam invalidu kariui, kuriam dėl sveikatos sutrikimo liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, mokama vienkartinė kompensacija. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Ieškovas Tarnybinio tyrimo komisijai pateikė 2002-12-11 prašymą, kuriuo prašė nustatyti priežastinį ryšį tarp tiesioginių pareigų atlikimo ir sveikatos sutrikimo. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija, išnagrinėjusi E. P. prašymą, 2003-04-03 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad E. P., 2002 m. tarnavusio LDK Gedimino štabo batalione, ligos, dėl kurios jis 2002-11-18 Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje buvo pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai negalima susieti su tiesioginių pareigų vykdymu. Nurodė, kad šis sprendimas gali būti apskųstas teismui per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto laiško įteikimo datos. Ieškovas Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo neskundė, nors tokia galimybė buvo numatyta LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą 67 straipsnio 3 dalyje (2003-04-02 įstatymo redakcija). Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškinio ir rėmėsi tuo pagrindu, kad 2003-04-03 Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas ieškovo nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Su tokiu teismo motyvu Kolegija sutikti negali, nes šio sprendimo neapskundimas ar galiojimas neužkerta kelio ieškovui įrodinėti kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu atliekant pradinę privalomąją karo tarnybą teismine tvarka.

Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme formaliai buvo keliamas klausimas dėl apribojimų, kurie buvo nustatyti ieškovui tarnybos metu, tačiau šis klausimas iš esmės neišspręstas, paaiškinimai lakoniški, neatsakantys į klausimo esmę – buvo ar nebuvo taikomi kariui apribojimui, o tai išsiaiškinti labai svarbu, nustatant priežastinį ryšį tarp kario pareigų atlikimo ir atsiradusio sveikatos sužalojimo. Ieškovas teigia, kad apribojimai nebuvo taikomi, jis net nežinojo, kad tokie buvo nustatyti. Pagal skirtų apribojimų esmę ieškovas galėjo dalyvauti tik paskaitose, tačiau atleidimo Nr 3 aprašyme įrašyta, kad darbams ir budėjimams apribojimų nėra. Krašto apsaugos ministerijos atstovas teigia, kad apribojimai buvo taikomi pagal sveikatos būklę, kokie tai apribojimai nežino. Kariuomenės atstovas teigia, kad apribojimai ieškovai buvo taikomi, o pratybų žurnale nesimato ar karys dalyvauja užsiėmime su apribojimais ar be apribojimų. Žurnale žymima bendrai kokios pratybos vyko, o su apribojimais kariai nebūtinai atlieka užduotis, tik stebi jas. Mano, kad ieškovas pratybų metu atliko tai, ką jam buvo galima atlikti, o vadai laikėsi nustatytų apribojimų. Tai gi, ši aplinkybė dėl apribojimų taikymo ar netaikymo nebuvo pilnai išaiškinta, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, kad apribojimai kariui buvo taikomi, o ieškovo teiginiai, kad apribojimai nebuvo taikomi, bylos išsprendimui nepakankami, o pirmos instancijos teismo išvada šiuo klausimu, nemotyvuota.

Byloje esantys ekspertizės aktai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą šioje byloje, nepaneigia ieškovo teiginių, kuriais iš esmės grindžiami ieškinio reikalavimai. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadoje teigiama, kad klausimai, kurie susiję su tinkamumo tarnybai kodo įrašymo teisingumu, tinkamumo ar netinkamumo karo tarnybai, ŠMEK pirmininkės veiksmų vertinimas nėra teismo medicinos ekspertų kompetencijoje. Vienas iš ieškinio pagrindų nurodytas ŠMEK pirmininkės neteisėti veiksmai, tačiau šiuo pagrindu teismas skundžiamame sprendime nieko nepasisakė, M.Čeponytės veiksmų nevertino ir nekreipė dėmesio į minėtos ekspertų išvados 9 punktą. Sprendžiant ŠMEK pirmininkės atliktų įrašų pagrįstumą dėl tinkamumo ar netinkamumo karo tarnybai klausimą pagal ieškovo buvusią sveikatos būklę, reikalingos specialios žinios, kurias gali suteikti atitinkamos srities specialistai ar gydytojai tikrinę ieškovo sveikatos būklę. Šiuo klausimu nėra surinkta pakankamų įrodymų, kad gydytojas V. B. nustatė neteisingą diagnozę ar suklydo įrašydamas kodo numerį.

Ieškovas savo reikalavimą yra pareiškęs keletui atsakovų, byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis atsakovų pusėje įtraukti Lietuvos kariuomenė ir M.Čeponytė, tačiau teismas atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad nenustatytas ryšys tarp ieškovo sveikatos sutrikimo su tiesioginiu kario pareigų vykdymu, nepasisakė dėl M.Čeponytės ir Lietuvos kariuomenės procesinės padėties, kadangi byloje įvardintos atsakovais ir trečiaisiais asmenimis institucijos ir asmenys vykdo Lietuvos valstybės deleguotas funkcijas. Rokiškio rajono savivaldybė ir VšĮ Rokiškio rajono ligoninė neprisiima atsakomybės už M.Čeponytės veiksmus, o teismas sprendime nepasisakė, kurio iš šių atsakovų darbuotoja yra M.Čeponytė, ar ji veikia kaip savarankiškas subjektas, ar VšĮ Rokiškio rajono ligoninė pagrįstai patraukta atsakovu šioje byloje. Nuo teisingo šalių nustatymo šioje byloje priklauso bylos teismingumas, bendros kompetencijos ar administraciniam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Rokiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.