Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-5831-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
A6.-5831-932/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03204-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
A. R.
Kategorijos
  • 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-5831-932/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03204-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotai atstovei (vyriausiajai specialistei) Rūtai Geležinytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., būdamas UAB „A.“ vadovu ir būdamas baustas už ANK 120 straipsnio pažeidimą, nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, bei tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje. Šiais veiksmais A. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

A. R. teisės ir pareigos išaiškintos teismo nutarime, kuriuo pagal VMI pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena. Šis teismo nutarimas, o taip pat ir teismo šaukimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo įteikti, įteikimas tinkamas (asmeniškai) (b. l. 76). Taigi nors A. R. į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas. Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad A. R. vengia atvykti į teismo posėdį ir, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „A.“ vadovas A. R. nesilaikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, numatytos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje. A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Iš teismui pateikto mokesčių informacinės sistemos išrašo matyti, jog UAB „A.“ 2017-05-01 dienai buvo suėję mokėjimo terminai už mokestines prievoles bendrai 42 264,38 Eur sumai (įskaitant delspinigius), 2017-06-01 – 44 293,13 Eur, 2017-07-01 – 45 614,60 Eur, 2017-07-31 – 46 221,36 Eur, o 2017-12-01 – 51 218,70 Eur (b. l. 45-53, 13). UAB „A.“ 2017-10-11 mokesčių administratoriui pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Kartu su prašymu bendrovė pateikė kasos išrašus ir avanso apyskaitas už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31 (b. l. 22-31) 2017-10-30 sprendimu Nr. (23.24-08)-237-8086 VMI nutarė neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo (b. l. 56, 57). 2017-10-30 VMI išvadoje dėl UAB „A.“ prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodyta, jog pagal pateiktą kasos knygą UAB „A.“ per laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-07-31 turėjo 47 851,02 Eur išmokų, iš kurių „Avansinis atsiskaitymas“ sudarė 42 700 Eur. Pagal pateiktas avansines apyskaitas išmokos per tą patį laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-07-31 sudarė 33 288,48 Eur. Išmokos vykdytos tiekėjams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, antstolio kontorai, taigi bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybių) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikydama įstatymu nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (b. l. 61-62). Teismui pateiktas UAB „A.“ kasos knygos išrašas (b. l. 25-30), patvirtina UAB „A.“ vykdytus atsiskaitymus, įvardintus kaip dalinis darbo užmokestis, atsiskaitytinas avansas (b. l. 37-41). Taip pat teismui pateikti avanso apyskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog UAB „A.“ nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31 vykdė mokėjimus įvairioms įmonėms (UAB „3B Solutions“, UAB „Maxima“, UAB „Bennet distributors“ ir kt.) (b. l. 31-45).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais), padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė, laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31 turėdama mokestinę nepriemoką VMI (2017-05-01 - 42 264,38 Eur, 2017-06-01 – 44 293,13 Eur, 2017-07-01 – 45 614,60 Eur, 2017-07-31 – 46 221,36 Eur), pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi patikrinus įmonės dokumentus buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį įmonė vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį. Taigi A. R., žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „A.“, nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktoriaus neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai.

Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarimu A. R. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 700 Eur bauda, kas patvirtina, jog A. R. kreditorių teises pažeidė pakartotinai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais), atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama A. R. asmenybė (dirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. R. ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, jos dydį nustatant artimą galima skirti baudos vidurkiui.

Tuo pačiu teismas kaip nepagrįstą atmeta VMI reikalavimą priteisti 44 390,22 Eur dydžio nuostolių, atsiradusių iš mokestinės nepriemokos, atlyginimą. Pažymėtina, jog ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir mokestinė nepriemoka nėra šio nusižengimo pasekmė ar padarinys. Be to, mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo, o ne jo vadovas ir ji yra išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nustatyta tvarka, todėl negali būti tapatinama su turtine žala. Priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką nustato MAĮ 5 skirsnis, kurio 106 straipsnyje įtvirtinti šios nepriemokos išieškojimo būdai ir tvarka, numatant, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš turto yra vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, VMI siekis administracinio nusižengimo bylos proceso metu išieškoti juridinio asmens mokestinę nepriemoką laikytinas netinkamu teisių įgyvendinimo būdu. Byloje nenustatyta, kad A. R. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus MAĮ reguliuojamoje srityje, dėl kurių VMI būtų patyrusi tiesioginę žalą, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (kaip nenagrinėtinas administracinio nusižengimo teisenoje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 4 000 (keturių tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-5831-932/2017. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Julita Dabulskytė–RaizgienėNuorašas tikras