- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-758-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13576-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- S. P., N. P.
- Atsakovas
- R. B., D. B.
- Advokatai
- Galina Morozova
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-758-253/2011
2011 m. spalio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant R. Z., dalyvaujant ieškovui S. P. (ieškovės N. P. teisių perėmėjui), ieškovo atstovei advokatei Galinai Morozovai, išnagrinėjo atsakovų R. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams R. B. ir R. B., dėl skolos priteisimo bei atsakovų R. B. ir R. B. priešieškinį ieškovei N. P., atsakovei D. B. bei tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Klaipėdos 4-ojo notarų biuro notarei I. M. ir Beazley Furlonge Ltd. (Lloyd‘s“ Syndicate AFB 2623/623) atstovaujamam Lietuvoje advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“, dėl apsimestinių sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir R. B. 44 426,63 Lt skolos, kurią sudaro 42 530 Lt nesumokėta skola, 1 792,38 Lt antstolio vykdymo išlaidos, 104,25 Lt išlaidos dėl perimto turto registravimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 200 Lt išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 400 Lt kitų būtinų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad per nekilnojamojo turto agentūros darbuotoją D. B. du kartus paskolino pinigų atsakovei R. B., kuri paskolų grąžinimo užtikrinimui įkeitė jai ir jos sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą. R. B. negrąžinus pinigų, ieškovė ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo, kurio metu ieškovei perduotas 4 200 Lt vertės atsakovams priklausantis žemės sklypas.
Atsakovai priešieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami: pripažinti 2006-06-12 ir 2007-01-15 sandorius sudarytus tarp ieškovės ir atsakovės R. B. negaliojančiais; pripažinti 2006-06-12 ir 2007-01-15 sandorius sudarytus tarp ieškovės N. P. ir atsakovės D. B. galiojančiais; pripažinti, kad tarp atsakovės R. B. ir ieškovės buvo sudaryta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto 0,05 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įkeitimo sutartis, siekiant užtikrinti atsakovei D. B. suteiktas 45 000 Lt paskolas; priteisti iš atsakovės D. B. ieškovei N. P. 42 530 Lt nepadengtos skolos, antstolio vykdymo išlaidas, sumokėtas perimant turtą 1 792,38 Lt, išlaidas dėl perimto turto registravimo 104,25 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 400 Lt advokato išlaidas ir 200 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovei buvo žinoma, jog sudaromas apsimestinis sandoris ir tikroji paskolos gavėja yra D. B.. Pažymėjo, kad faktiškai už suteiktą paskolą tik sutiko įkeisti jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-21 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovų priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (prima facie) – notarės patvirtinta sutartimi bei Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos priimta nutartimi. Tuo tarpu atsakovės R. B. ir D. B. yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, ir jų parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, kad pinigus pagal 2006-06-12 ir 2007-01-15 notarės patvirtintas sutartis skolinosi atsakovė D. B., t. y. tikroji sandorio šalis (paskolos gavėja) buvo ši atsakovė; atsakovės D. B. ir R. B. nuslėpė ir nuo ieškovės ir nuo notarės tą aplinkybę, kad tikroji sandorio šalis (paskolos gavėja) yra ne R. B., bet D. B.; ieškovė reiškė valią skolinti pinigus atsakovei R. B., bet ne D. B., todėl sąžiningai įgijo teisę reikalauti iš atsakovės R. B. pagal apsimestinį sandorį. Teismas nustatė, kad 2006-06-12 ir 2007-01-15 sutartys yra apsimestiniai sandoriai, tačiau tik atsakovių D. B. ir R. B. atžvilgiu, todėl šios atsakovės sandorių sudarymo fakto negali panaudoti prieš sąžiningą sandorio šalį – ieškovę. Teismas konstatavo, kad ieškovė sąžiningai įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą pagal apsimestinį sandorį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai R. B. ir R. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai N. P. pripažino sąžininga sandorio šalimi – teismas neanalizavo duomenų, kad ieškovės parodymai dėl sutarties sudarymo aplinkybių buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Apeliantų teigimu, teismas nevertino ir nepasisakė dėl liudytojos A. S. parodymų, patvirtinančių, kad D. B. yra skolinga ieškovei ir jai moka procentus. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nepripažino, kad tikroji atsakovė yra D. B., nors ji pripažino skolą pilnai ir sutiko su priešieškiniu. Nurodo, kad pinigų skolinimo sutartys su įkeitimu buvo sudarytos tik dėl to, kad turimas įgaliojimas atsakovei R. B. nesuteikė teisės pasirašyti laidavimo sutarties už atsakovą R. B.. Ieškovei šis faktas buvos žinomas, kadangi dėl sutarties pasirašymo ir pinigų skolinimo notarinėje kontoroje tarėsi atsakovė D. B. ir N. P., o ieškovė pinigus perdavė atsakovei D. B.. Apeliantų teigimu, teismas neatskleidė tikrųjų sutarčių šalių ketinimų ir sutarčių sudarymo tikslų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. P. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad D. B. dalyvavimą sandorio sudarymo metu vertino kaip tarpininkės, jai pinigų nemokėjo ir iš jos pinigų nebuvo gavusi. R. B. notarės akivaizdoje sutartyje patvirtino, kad pinigus gavo. Ieškovė teigė, kad savo valia ir savo noru sudarė paskolos sutartis būtent su R. B., o ne su D. B., būtent su R. B. tarėsi dėl pinigų grąžinimo sąlygų, iš jos reikalavo užstato, su ja bendravo ir iš jos reikalavo grąžinti skolą. Pažymi, kad liudytoja A. S. jos nepažįsta ir matė tik į ją panašią moterį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-30 nutartimi pradinė ieškovė N. P. pakeista jos teisių perėmėjais – S. P., M. P. ir S. P..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos teisinių santykių vieno iš subjektų atitikties tikrajam paskolos sandorių subjektui – tikrosios paskolos gavėjos pagal 2006-06-12 bei 2007-01-15 paskolos sutartis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-06-12 paskolos sutartimi N. P. paskolino atsakovei R. B. 22 000 Lt bei 2007-01-15 sutartimi padidino šią paskolos sumą iki 45 000 Lt. Minėtų paskolos sutarčių vykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu identifikavimo kodas 03120070000721, kuriuo įkeistas R. B. priklausantis 0,05 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7, 8, 17-20). Apeliantai nurodo, kad sandoris buvo apsimestinis sandorio šalies dalyje, t. y. sudarant paskolos sutartis paskolos gavėja apsimestinai nurodyta atsakovė R. B., nors tikroji sandorio šalis turėjo būti atsakovė D. B.. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei nepagrįstai N. P. pripažino sąžininga sandorio šalimi. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais žemiau nurodytais motyvais.
LR CK 1.87 str. 1 d. įtvirtina apsimestinio sandorio negaliojimo nuostata – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sandoris gali būti laikomas apsimestiniu ne tik tais atvejais, kai sandoris sudarytas pridengiant kitą sandorį, tačiau ir tais atvejais, kai sandoris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai.
Nagrinėjamoje byloje šalys neneigia sutarties pagrindo, t. y. siekio sukurti paskolos teisinius santykius. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (LR CPK 6.870 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad N. P., sudarydama minėtas paskolos sutartis, neišreiškė savo tikrosios valios ir kad jos tikrasis tikslas buvo siekis sudaryti paskolos sutartį su D. B.. Paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam būtina abiejų šalių suderinta valia. Byloje nenustatyta, kad N. P., sudarydama minėtas paskolos sutartis, siekė pridengti kitą sandorį, t. y. sudaryti apsimestinį sandorį tikrosios sandorio šalies dalyje. Nustatyta, kad atsakovės atvyko į notaro kontorą ir pateikė dokumentus įkeitimo sandoriui sudaryti, paskolų sutarčių sudarymo metu N. P. ir atsakovės kartu buvo notaro kontoroje, N. P. pinigus perdavė, o atsakovė R. B. tinkamai patvirtino, kad pinigus pagal paskolos sutartis gavo. Byloje nustatyta, kad atsakovė D. B. dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, žinojo galimus kreditorius ir tarpininkavo N. P. suteikiant minėtas paskolas atsakovei R. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė R. B. bendravo su N. P., šiai atsakovei buvo žinoma jos sudarytų sandorių reikšmė, galinčios kilti teisinės pasekmės bei aplinkybė, kad N. P. paskolos sumos reikalaus būtent iš jos (t. 1, b. l. 113, 149). Šie duomenys kelia pakankamą pagrindą abejoti, kad N. P. valia, sudarant ginčo paskolos sutartis, buvo išreikšta ydingai.
Apeliantų argumentas, kad būtent D. B. galimai pagal paskolos sutartis mokėjo N. P. procentus, neįrodo, kad N. P. buvo nesąžininga sandorio šalis. 2006-06-12 ir 2007-01-15 paskolos sutartyse palūkanų mokėjimas nenumatytas, tačiau pagal 2007-01-15 numatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai (t. 1, b. l. 7-8). Liudytoja A. S. nurodė, kad matė atsakovę D. B. ir N. P. kalbantis bei kaip atsakovė perdavė N. P. pinigus, taip pat nurodė, kad N. P. ji matė pirmą kartą (t. 2, b. l. 155). Liudytojos parodymai yra paremti suinteresuotos bylos šalies – atsakovės tuo metu duotu paaiškinimu, kad pinigai buvo perduodami kaip procentai už skolą, todėl vertintini kritiškai. Taip pat pažymėtina, kad vien apeliantų nurodoma aplinkybė, jog atsakovė D. B. perdavė N. P. pinigus, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė dalyvavo ir tarpininkavo paskolos sutarčių šalims šių sandorių sudarymo metu, negali būti vienareikšmiškai laikoma šios atsakovės konkrečių paskolų sutarčių vykdymą patvirtinančia aplinkybe.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2006-06-12 ir 2007-01-15 sutartys apsimestiniai sandoriai yra tik atsakovių D. B. ir R. B. atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje atsakovės D. B. ir R. B. pripažįsta, kad sudarant 2006-06-12 bei 2007-01-15 paskolos sutartis tikrasis jų ketinimas buvo, kad paskolos sumą gautų D. B. (b. l. 102, 112) (LR CPK 187 str.). Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (LR CK 1.87 str. 3 d.). Įstatyme įtvirtintas sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti įstatyme nenumatytas, įstatymams neprieštaraujančias sutartis (LR CK 6.156 str. 1 d.). Vadovaudamiesi šiuo principu civilinių teisinių santykių subjektai laisva valia nusprendžia su kuriuo asmeniu ir kokį sandorį nori sudaryti. Taip pat pažymėtina, kad bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. LR CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Remdamasi byloje pateiktais įrodymais bei išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija vertina, kad visuma nagrinėjamos bylos duomenų neleidžia daryti išvados, kad N. P. valia išreikšta 2006-06-12 bei 2007-01-15 sudarytose ir notaro patvirtintose paskolos sutartyse neatitiko jos tikrųjų ketinimų – sukurti paskolos teisinius santykius su atsakove R. B., o ne su atsakove D. B..
Vadovaudamasi ankščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti ar keisti ir apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš atsakovų priteistinos ieškovo (ieškovės N. P. teisių perėmėjo) apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos po 150 Lt (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-21 sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. B. ir atsakovo R. B. po 150 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. P. teisių perėmėjui ieškovui S. P..