Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-472/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-11-25
Bylos Nr.: 2A-472/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas pakeistas iš dalies.

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos mėsinė“
Advokatai: Egidijus Langys

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-472/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 40.2.; 43.2.; 116.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“ atstovui advokatui Egidijui Langiui ir P. V. ,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos mėsinė“ atstovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos mėsinė“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-887-622/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos mėsinė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Agaras“ prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ 209 007,20 Lt skolą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neatsiskaitė už jam parduotas prekes ir liko skolingas 144 578,84 Lt. Atsakovui už netinkamą sutarties vykdymą yra paskaičiuoti 1 655,33 Lt delspinigiai. Be to, atsakovas negrąžino ieškovui priklausančios taros, todėl iš atsakovo priteistina 19 087,68 Lt už negrąžintą tarą. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 390,18 Lt baudą už tai, kad atsakovas nepagrįstai grąžino jam prekes pagal 2008 m. liepos 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. CSB-0000375. Tokia bauda numatyta šalių sudarytoje 2007 m. rugpjūčio 520 d. sutartyje. Į skolos sumą taip pat įeina 9 982,04 Lt skola už transportavimo paslaugas bei 25 318,15 Lt skola už nepagrįstą praturtėjimą, įdiegiant atsakovui programinę įrangą.

Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2008 metais ieškovas ir atsakovas buvo tarpusavyje susiję juridiniai asmenys. 2008 m. gegužės mėnesį UAB „Agaras“ generalinis direktorius P. V. dėl UAB „Agaras“ apyvartinių lėšų stygiaus kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti jam 100 000 Lt avansą. Pinigų reikėjo ieškovo ūkio išlaidoms. Šalys buvo sutarusios, jog iš atsakovo sumokėtos 100 000 Lt sumos bus vykdomi įskaitymai už ieškovo atsakovui teikiamas prekes ir paslaugas. Tokia pinigų suma buvo išmokėta 2008 m. gegužės 19 d. ieškovo generaliniam direktoriui P. V. . Be to, ir ieškovas pirko prekes iš atsakovo – nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. vasario 4 d. ieškovas nupirko prekių už 50 424,12 Lt. Todėl, atsiskaitymams su ieškovu atsakovas pasinaudojo dalinio įskaitymo teise, o likusi atsakovo skolos dalis buvo sumokėta mokėjimo pavedimais. Kita atsakovo skolos dalis buvo įskaityta ieškovo 100 000 Lt skola atsakovui, o likusią skolą ieškovui sumokėjo pavedimu. Šias faktine aplinkybes įrodo rašytiniai įrodymai. Atsakovas teigia, kad atsakovas pranešė ieškovui apie įskaitymus, siųsdamas skolų įkaitymo aktus. Šių aktų ieškovas neginčijo, pretenzijų nepareiškė. Atsakovas neneigė, kad ieškovas produkciją tiekė taroje, kurią atsakovas grąžindavo. Ieškovas nepatiekė įrodymų, kad atsakovas yra įgijęs ir negrąžinęs ieškovo nurodytą taros kiekį.

Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 8 390,18 Lt baudą, nes ieškovui grąžinta jo pateikta produkcija, kuri neatitiko sutartyje numatytų reikalavimų, t. y. tikroji produktų pagaminimo data neatitiko PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos prekių pagaminimo datos ir dalis jų (produktų) buvo su besibaigiančiu realizacijos terminu.

Ieškovo reikalavimas priteisti 25 318,15 Lt skolą už CSB-System AG programinės įrangos priežiūrą taip pat yra nepagrįstas, nes atsakovas nebuvo sutarties šalis, atsakovui nebuvo įdiegta programinė įranga ir atsakovas ja nesinaudojo ir todėl neprivalo mokėti ieškovui programinės įrangos priežiūros mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „Agaras“ iš atsakovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ 100 000 Lt skolą, 3 000 Lt žyminį mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad pagal byloje esantį 2008 m. gegužės 18 d. kasos išlaidų orderį UAB „Klaipėdos mėsinė“ išmokėjo 100 000 Lt ūkio išlaidoms P. V. , o ne UAB „Agaras“ remdamasis tuo, kad toks gavėjas įvardintas minėtame finansinės apskaitos dokumente, o kitų įrodymų, paneigiančių šią faktinę aplinkybę, byloje nėra. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl to, jog už jam parduotas prekes ieškovui nėra sumokėta 144 578,84 Lt suma, tik nurodė, kad skola yra įskaityta tarpusavio skolų (100 000 Lt UAB „Agaras“ skola atsakovui) įskaitymu. Teismas pripažino, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina šalių glaudžius tarpusavio santykius, abipuses teises ir pareigas, taip pat leistų pripažinti faktą, kad atsakovas tinkamai pasinaudojo savo teise įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, pripažįstant, kad minėtu atveju atsakovas nebūtų skolingas ieškovui, jei 100 000 Lt buvo sumokėta ne P. V. , o UAB „Agaras“. Kadangi atsakovo skola ieškovui atitinka minėtą 100 000 Lt sumą, teismas sprendė , kad tokia suma ir 6 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.) priteistinos iš atsakovo. Netesybos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismo nuomone, šiuo atveju atsakovas sąžiningai klydo dėl prievolės įvykdymo, todėl delspinigių priteisimas nuo 100 000 Lt sumos neatitiktų netesybų nustatymo tikslų (CK 6.71 str.).

Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl 19 087,68 Lt skolos už negrąžintą tarą priteisimo, nustatęs, kad toks reikalavimas – neįrodytas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas gavo ieškovo nurodytą taros kiekį ir jos negrąžino.

Teismas netenkino reikalavimo priteisti iš atsakovo baudą už nepagrįstai grąžintą produkciją. Ieškinyje teigiama, jog produkcija buvo pagaminta 2008 m. liepos 23 d., o atsakovui pristatyta 2008 m. liepos 25 d., tačiau atsakovo pateiktas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštas įrodo, kad pagal 2008 m liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CSB 0000375 trys galvijai buvo paskersti 2008 m. liepos 18 d., vienas galvijas iš viso nebuvo skerstas, kiti paskersti 2008 m. liepos 22 d. Teismas sprendė, kad remdamasis sutarties 7.2 punktu atsakovas turėjo teisę nepriimti produkcijos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti baudą yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat netenkino ieškinio dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo dėl programinės įrangos įdiegimo tuo pagrindu, kad atsakovas nebuvo sutarties dėl programinės sistemos diegimo šalis. Ją (sutartį) sudarė ieškovas ir bendrovė CSB–System AG. Todėl atsakovui minėtos sutarties pagrindu neatsirandą jokios pareigos. Teismas pažymėjo, kad net jei ir buvo atsakovui įrengta programinė įranga (atsakovas tai neigia), tai reikalavimo teisė priklausytų ne ieškovui, o bendrovei CSB–System AG, nes ieškovas nurodo, kad būtent ši bendrovė įdiegė programinę įrangą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Agaras“ prašo panaikinti šio teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimas nepatenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Skolos likutis už parduotas atsakovui prekes yra 144 578,84 Lt, bylos nagrinėjimo metu atsakovas skolą pripažino, tačiau nurodė, jog skolos suma yra įskaityta ieškovo prievole. Išsamiai išanalizavus bylos medžiagą galima konstatuoti, kad įrodymų, jog atsakovas tinkamai atliko įskaitymą, nėra. Vien atsakovo teismui pateiktu PVM sąskaitų faktūrų gausa negali būti pripažįstama įrodymu, pagrindžiančiu įskaitymą. Kitų įrodymų, galinčių paneigti ieškovo teiginius, atsakovas nepateikė, o posėdžio metu tik žodžiu minėjo apie neva atliktą įskaitymą. Be kita ko, ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl anksčiau minėtos skolos už atsakovui parduotą produkciją, kartu pareiškė reikalavimą ir dėl 1 655,33 Lt delspinigių, kuriuos mokėti atsakovui pareiga atsirado šalių sudarytos 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutarties Nr. 07-25 6.5 punkto pagrindu. Teismas dėl minėto reikalavimo sprendime iš viso nepasisakė. Atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieškovu, todėl buvo paskaičiuoti delspinigiai ir 2008 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. SKJ-0002750 ir pažyma, kurioje nurodoma delspinigių apskaičiavimo tvarka. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu šio reikalavimo neginčijo ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Teismas pareikšto reikalavimo dėl delspinigių priteisimo iš viso nevertimo ir nemotyvuotai atmetė. Akivaizdu, jog produkcija pristatoma užsakovui turi būti tinkamai supakuota ir pateikiama atitinkamoje taroje, kad nenukentėtų parduodamos produkcijos kokybė. Šalių sudarytoje sutartyje Nr. 07-25 akivaizdžiai matyti, kad sutarties objektas (1 dalis) yra ieškovo gaminama produkcija, o ne tara, kurioje ta produkcija atsakovui pristatoma. Atsakovui negrąžinant ieškovui priklausančios likusios taros dalies, ieškovas 2008 m. rugpjūčio 22 d. pastarajam pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKJ-0002751, reikalaudamas sumokėti už 1 011 plastikinių dėžių 19 087,68 Lt. Atsakovas, gavęs sąskaitą faktūrą, nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovas pripažino, kad gavo tarą iš atsakovo, bet nesutiko dėl perduotos taros kiekio. Tačiau teismas išdėstytų aplinkybių nevertino ir visiškai nepagrįstai ieškovo ieškinio reikalavimą dėl taros atmetė. Teismas nesprendė ieškinio reikalavimo dėl skolos už transportavimo paslaugas. Tuo teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, numatančią pareigą teismui priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismo priimtas sprendimas atitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, numatantį visišką sprendimo negailojimo pagrindą, nesant motyvų. Šalys, bendraudamos elektroniniu paštu, susitarė dėl prekių transportavimo, tai pagrindžia ir tarptautinis krovinio transportavimo važtaraštis (serija AG 0002534) pateiktas byloje, kur aiškiai nurodoma, kad prekių gavėjas yra UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ (važtaraščio 2 punktas), o vežėjas nurodomas UAB „Agaras“ (važtaraščio 16 punktas). Aplinkybę, kad atsakovui buvo žinoma apie suteiktas paslaugas, įrodo atsakovo atstovo logistikos vadovo E. V. parašas ant PVM sąskaitos faktūros Nr. SKJ-0002726. Atsakovas sąskaitos neginčijo. Maža to, atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad skolą už suteiktas transportavimo paslaugas yra apmokėjęs įskaitymo būdu. Teismas yra pripažinęs, kad 100 000 Lt suma negali būti naudojama priešpriešiniams reikalavimams dengti, nes atsakovas neįrodė aplinkybės, jog 100 000 Lt sumą perdavė būtent ieškovui. Dėl to ieškovo reikalaujama anksčiau minėta skola turėjo būti priteista iš atsakovo. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl reikalaujamos skolos už programinę įrangą. Ieškovas UAB „Agaras“ ir CSB-System AG 2007 m. balandžio 19 d. sudarė sistemos tiekimo ir įdiegimo sutartį. Sutarties 1 dalyje nurodyta, kad CSB-System AG ieškovui perleidžia programinę įrangą bei išplėstą standartinę programinę įrangą. Nors sutartis dėl programinės įrangos įdiegimo buvo sudaryta tik su ieškovu, tačiau programinė įranga buvo įdiegta ir atsakovui. Tai patvirtina ir CSB-System AG 2009 m. gegužės 20 d. raštas, kuriame aiškiai nurodoma, kad pagal ieškovo ir CSB-System AG sudarytą, aukščiau minėtą sutartį buvo sukurti du klientai, programinė įranga instaliuota ir atsakovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ darbo vietose. Aplinkybę, kad atsakovas taip pat turėjo mokėti už suteiktas programinės įrangos priežiūros paslaugas, įrodo CSB-System AG pateiktas 2008 m. gruodžio 9 d. raštas, kur nurodomos atsakovo ir ieškovo mokėtinos dalys už instaliuotos programinės įrangos palaikymo paslaugas. Todėl atsakovui atsiranda pareiga atlyginti ieškovui tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. 25 318,15 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui pateikė įrodymus, jog gyvulių paskerdimo datos neatitinka atsakovui pateiktoje sąskaitoje nurodytų gyvulių paskerdimo datos. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, jog byloje pateikti lipdukai yra ne nuo tos produkcijos, už kurią buvo išrašyta sąskaita. Tai reiškia, jog atsakovas teismui pateikė įrodymus, kurie yra nesusiję su nagrinėjama byla, todėl jie neturi įrodomosios galios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas teismui aiškiai nurodė, kad atsakovui už produkciją pateiktoje sąskaitoje yra nurodyti ne visi duomenys. Pažymėjo, kad gyvulio, kurio ID LT000004278601, niekada nėra pirkę ir skerdę. Atsakovui pristatyta produkcija buvo pagaminta iš gyvulio, kurį ieškovas pirko Latvijoje ID (LV042786011461). Tačiau teismas ieškovo argumentų nevertino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skundą grindžia tokiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atliko ieškovo direktoriaus P. V. pasirašytą kasos išlaidų orderio teksto išimtinai pažodinį vertinimą, nenustatinėjo tikrųjų šalių ketinimų, neatsižvelgė į šalių padėtį, siekius, tikslą, tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 1 d., 5 d.). Abiem įmonėm esant susijusioms, UAB „Agaras“ generalinis direktorius P. V. dėl UAB „Agaras“ apyvartinių lėšų stygiaus kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti jam 100 000 Lt avansą. Minėta pinigų suma ieškovui buvo sumokėta grynaisiais, ieškovo atstovui P. V. pasirašant kasos išlaidų orderį, kurį išrašė G. V. . Pastarasis patvirtino, kad pinigus sumokėjo P. V. kaip UAB „Agaras“ atstovui. Išmokėta 100 000 Lt suma buvo įtraukta atsakovo į įmonės buhalterinę apskaitą ir į kasos knygą kaip išmokėtas avansas UAB „Agaras“. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovai patvirtino, kad jie įskaitymų neginčija ir su atliktais įskaitymais sutinka. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo P. V. išmokėti tokios didelės pinigų sumos. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas buhalterinėje apskaitoje iš atsakovo avansu gautų 100 000 Lt neapskaitė, o ieškovui ir atsakovui tapus nesusijusiais juridiniais asmenimis, ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas nepagrįstai, neteisėtai gauti papildomai 100 000 Lt. Todėl teismas ieškovo nepagrįstą ieškinį turėjo atmesti. Nesant ieškovo reikalavimo dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas neturėjo teisės sprendime daryti išvadų dėl 100 000 Lt įskaitymų negalimumo. Ieškovas tarpusavio atsiskaitymo, įskaitymo aktų neginčijo, o teismo posėdžio metu juos dar ir pripažino. Todėl byloje esantys įrodymai ir nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius dėl atsakovo įsiskolinimo. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas iš dalies.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ apeliacinį skundą ieškovas prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas sutartimi laiko kasos išlaidu orderį, tačiau kasos išlaidu orderis yra priskirtinas apskaitos dokumentams ir toks dokumentas negali būti pripažintas sutartimi, dėl to akivaizdu, jog negali būti taikomos ir sutarčių aiškinimo taisyklės. Taip pat nurodo, kad pinigai buvo išmokėti su nagrinėjamu ginču nesusijusiam asmeniui P. V. , todėl teigti, kad pinigai buvo išmokėti ieškovui, nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovo teigimu, atliekant įskaitymą būtina informuoti šalį, kurios reikalavimas yra įskaitomas, nepriklausomai nuo to, kad įskaitymas yra laikomas vienašaliu sandoriu (CK 6.131 str. 2 d.), tačiau jokių įrodymų, kad atsakovas informavo ieškovą, nepateikia. Kadangi šalis siejo verslo santykiai, natūralu, kad nuolat atsirasdavo priešpriešinių reikalavimų, kurie buvo įskaityti tarpusavio susitarimu, tačiau ieškovas niekada nebuvo patvirtinęs, kad sutiko ar kitaip buvo informuotas apie įskaitymus atliktus nagrinėjamoje byloje. Išsamiai išanalizavęs visus atliktus mokėjimus, ieškovas teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras: SKJ-0002553 suma 1 825,07 Lt, SKJ-0002590 suma 3 696,7 Lt, SKE-0018383, suma 50 393,02 Lt (likutis 14543,93 Lt), CSB-0000016, suma 15 595,99 Lt, CSB-0000063, suma 1 111,79, CSB-0000110, suma 3 166,63 Lt, CSB-0000212, suma 124,08 Lt, CSB-0000I37, suma 2 424,34 Lt, CSB-0000337, suma 5 191,45 Lt, SKJ-0002726, suma 9 982,04 Lt, CSB-0000352, suma 1 768,8 Lt , CSB-0000351, 45 735,62 Lt, CSB-0000381, suma 5 468,45 Lt, CSB-0000407, suma 5 083,85 Lt, SKJ-0002734, suma 8 390,18 Lt, CSB-0000448, suma 45 439,01 Lt, SKJ-0002750, suma 1 655,33 Lt ir SKJ-0002751, suma 19 087,68 Lt. Dėl šių sąskaitų atsakovas nepasisakė, teismui nepateikė jokiu įrodymų, kad jos yra apmokėtos ar kitaip įskaitytos. Tai reiškia, kad net ir atlikus įskaitymus atsakovas liko skolingas ieškovui pagal aukščiau minėtas sąskaitas.

Atsakovas UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Agaras“ apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo patenkinti. Nurodo, kad atsakovas ieškovo dalį pateiktų PVM sąskaitų faktūrų įskaitė, o tą dalį skolos, kurios įskaitymas nepadengė, atsakovas apmokėjo mokėjimo pavedimais. Pagal bylos duomenis matyti, kad tarp šalių atsiskaitymas vyko įskaitymo būdu įskaitant vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme tiek ieškovo direktorius P. V. , tiek atstovas pagal pavedimą patvirtino, kad ieškovas tarpusavio atsiskaitymo būdo ir tvarkos, įskaitymo aktų neginčija. Atsakovo nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog ieškovas neįrodė reikalavimo dėl skolos už tarą. Atsakovui jokios teisės ir pareigos pagal 2007 m. balandžio 19 d. tarp ieškovo ir CSB-System AG sudarytą sutartį neatsirado. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateikto teismui CSB-System AG patvirtinimo, programinė įranga buvo papildomai instaliuota ir UAB „Klaipėdos mėsinė („Vilkė“) serveryje 2008 m. rugpjūčio 13 d. Taigi, ginčijamu laikotarpiu, už kurį ieškovas prašo sumokėti, atsakovui programinė įranga nebuvo instaliuota ir atsakovas ja nesinaudojo, todėl nėra pagrindo mokėti programinės įrangos priežiūros mokestį. Teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį šioje dalyje atmetė. Ieškovas, reikalaudamas baudos už grąžintą produkciją, atsakovo atžvilgiu veikė nesąžiningai, pažeidė sutarties Nr. 07-25 7.1, 7.2, 7.4 punktuose numatytus reikalavimus ir atsakovas turėjo teisę nepriimti produkcijos.

Atsakovo UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ apeliacinis skundas patenkinamas.

Ieškovo UAB ,,Agaras“ apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta:

Šalys sudarė 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutartį, kuria ieškovas (sutartyje įvardintas pardavėju) įsipareigojo parduoti pirkėjo (atsakovo) nuosavybėn savo pagamintas ar įgytas prekes sutartyje numatytomis kainomis, sąlygomis ir terminais, taikyti pirkėjui pardavėjo teikiamą prekių nuolaidų sistemą, teikti pirkėjui konsultacijas bei informaciją apie prekes. Pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutartą kainą nustatytais terminais ir sąlygomis (1 t., b. l. 10-16). Ginčo dėl sutarties turinio nėra.

Motyvuojamoji dalis

Dėl skolų ir įskaitymo

Ieškovas kildina reikalavimą atsakovui dėl 144 578,81 Lt skolos šios sutarties pagrindu, teigdamas, kad atsakovas, įgijęs ieškovo prekes, iš dalies liko skolingas minėtą sumą. Skolą grindė PVM sąskaitomis faktūromis (1 t., b. l. 114-120).

Atsakovas neneigė, kad buvo skolingas ieškovui, tačiau teigė, kad, esant priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams (ieškovas pirko prekių iš atsakovo už 50 424,12 Lt ir buvo skolingas atsakovui 100 000 Lt pagal 2008 m. gegužės 18 d. kasos išlaidų orderį), atliko dalinį įskaitymą, o likusią sumą – 5 924,12 Lt sumokėjo ieškovui mokestiniu pavedimu. Iš viso sumokėta ir įskaityta 156 348,24 Lt. Atsakovas tai grindė ieškovui išrašytomis ir jo (ieškovo) gautomis 2008 m. spalio-2009 m. vasario mėn. PVM sąskaitomis faktūromis (1 t., b. l. 151-210, 2 t., b. l. 2-14), 2008 m. gegužės 19 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. KK-2141 (2 t., b. l. 50), mokestiniais pavedimais, tarpusavio skolų užskaitymo aktais (2 t., b. l. 17-21, 52-56).

Visų paminėtų PVM sąskaitų faktūrų šalys neginčijo. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas pažeidė įskaitymų tvarką (CK 6.131 str.). Ginčas kilęs dėl 100 000 Lt išmokos vertinimo, t. y. dėl to ar ši suma priskirtina ieškovui UAB ,,Agaras“ ar asmeniškai P. V. , kaip konkrečią paslaugą atsakovui atlikusiam asmeniui (atlyginimas už statinio projekto vykdymo priežiūrą). P. V. požiūriu tai – atlygis už Statybos techninės priežiūros sutarties pagrindu atliktą darbą. Tačiau G. V. , tuo metu ėjęs UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ vadovo pareigas, neigia tokią minėtų pinigų paskirtį, teigdamas, kad pinigai buvo išmokėti (paskolinti) P. V. kaip bendrovės (ieškovo) vadovui bendrovės reikalams dėl to, kad pastarojo vadovaujamoje bendrovėje dėl ekonominių sunkumų nepakako apyvartinių lėšų atlyginimams sumokėti. Toks išmokėtų pinigų tikslas nurodytas ir kasos pajamų orderio turiny – „Ūkio išlaidos“ (1 t., b. l. 51). Dėl statybos techninio prižiūrėtojo atlyginimo nebuvo sutarta, nes P. V. buvo akcininkas ir turėjo interesą prižiūrėti darbus. Statybos priežiūros sutartis buvo vien formalumas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-2008 metais šalys buvo susijusios akcininkais, glaudžiai bendradarbiavo ir toks bendradarbiavimas buvo grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu. Todėl, remiantis šalių tuo metu egzistavusia tarpusavio bendravimo praktika, tarpusavio mokėjimai grynaisiais pinigais buvo įmanomi. Pelno nuostolių ataskaitų duomenys įrodo, kad 2008 metais , lyginant su 2007 metais, ieškovo ekonominė situacija buvo žymiai blogesnė ir tai patvirtina G. V. teiginį, kad P. V. reikėjo pinigų atsiskaityti su darbuotojais dėl to, kad tam nepakako apyvartinių lėšų. Nors 2007 m. liepos 2 d. atsakovas buvo sudaręs su P. V. Statybos techninės priežiūros sutartį, tačiau jos 3 punkte aiškiai nurodyta, kad „Statytojas įsipareigoja sumokėti Vykdytojui už techninę priežiūrą pagal papildomą sutartį“. P. V. pripažino, kad tokia papildoma sutartis nebuvo sudaryta ir dėl atlyginimo dydžio nebuvo derėtasi. Jei 100 000 Lt P. V. pajamos už sutartą darbą, tai tokios pajamos turėjo būti deklaruotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, sumokant įstatymų nustatytus mokesčius. Tačiau P. V. tokios pareigos neįvykdė. Atsakovas 100 000 Lt išmoką įformino kasos išlaidu orderiu, nurodydamas jų (išlaidų paskirti) „ūkio išlaidos“ ir nedelsiant įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą kaip ieškovo (UAB ,,Agaras“) skolą. Šios faktinės aplinkybės patvirtina G. V. teiginius apie šalių valią dėl išmokėtų pinigų tikslo (CK 6. 193 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi G. V. ir P. V. paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus (Akcininkų sutartį (2 t., b. l. 33-34), Statybos techninės priežiūros sutartį (2 t., b. l. 78), Statybos darbų žurnalą, aktus (2 t., b. l. 118-188, 3 t., b. l. 2-18), Klaipėdos AVMI dokumentus (3 t., b. l. 20-25), UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ buhalterinės apskaitos dokumentus (3 t., b. l. 49-50), UAB ,,Agaras“ pelno (nuostolių) ataskaitas, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasi CPK 177, 178, 180, 185 straipsnių nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje yra daugiau įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad 100 000 Lt atsakovas išmokėjo P. V. ne kaip fiziniam asmeniui, o kaip UAB ,,Agaras“ vadovui, ir ši suma pripažintina ieškovo skola atsakovui. Todėl atsakovas, esant priešpriešinėms vienarūšėms prievolėms, turėjo pagrindą atlikti įskaitymą (CK 6 130, 6.131 str.). Ieškovo atstovo P. V. teiginiai apie 100 000 Lt paskirtį – neįtikinantys ir nepagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tuo pažeidė CPK suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstą išvadą apie minėtų pinigų išmokėjimo paskirtį ir jų priklausomybę P. V. . Be to, tokios išvados tesimas nepagrindė, apsiribojo vien fakto konstatavimu. Dėl šių aplinkybių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio patenkinimo naikinamas ir ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Dėl atsakovo UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ skolos už transporto paslaugas

Ieškovas reikalavo iš atsakovo 9 982,04 Lt skolos už suteiktas transporto paslaugas 2008 m. liepos 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SKJ-0002726 pagrindu. Atsakovas pripažįsta paslaugas ir skolą, tačiau nurodo ir pateikia tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad minėtą sumą įskaitė. Byloje tai nustatyta ir apie paminėta sprendžiant klausimą dėl 100 000 Lt ieškovo skolos atsakovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę įskaitymu (CK 6.130, 6.131), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 9 982,04 Lt skolą – nepagrįstas (CPK 178 str.).

Dėl skolos už tarą (plastikines dėžes)

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19 087,68 Lt skolą už su prekėmis įgytą, bet negrąžintą tarą – 1011 vnt. plastikinių dėžių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas tiekė (pardavinėjo) atsakovui produkciją 2007 m. rugpjūčio 20 d. sutarties pagrindu. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas (ieškovas), minėtoje sutartyje nėra nuostatų dėl taros, kurioje turėtų būti pateikiama produkcija, rūšies, kainos, taros grąžinimo tvarkos. Logiška, kad toks produktas kaip mėsa, turėtų būti tinkamai supakuotas. Tačiau tara tai – bendrovės turtas ir ji, kaip ir visos kitas turtas, turi būti nustatyta tvarka bendrovėje apskaityta. Todėl ieškovas turi įrodyti, kokį kiekį ir kokios taros turėjo, kokia konkreti tara buvo pateikta atsakovui, patvirtinti jos kiekį ir kainą. Atsakovas neigia tokią prievolę, teigdamas, kad ieškovas neįrodė, kad pateikė su prekėmis nurodomą taros kiekį, kad ši tara negrąžinta ir kad taros kaina būtent tokia, kokią nurodo ieškovas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija ir daro išvadą, kad ieškovas neįrodė šių faktinių aplinkybių (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teisme apelianto (ieškovo) atstovas patvirtino, kad tara bendrovėje neapskaitoma ir jokių dokumentų, patvirtinančių ginčo taros pateikimą atsakovui, neturi. Ieškovo teikiamuose elektorinių laiškų atsakovui nuorašuose akivaizdūs prieštaravimai ir dėl taros kiekio, ir rūšies (1 t., b. l. 20-25). Apeliantas (ieškovas) grindžia minėtą reikalavimą CK 6.237 straipsnio ir 3 dalimis, t. y. siekia gauti atlyginimą už atsakovo be pagrindo įgytą turtą, kurio grąžinti neįmanoma. Minėtas straipsnis nustato pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Nepagrįstas turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti. Toks civilinių teisių gynybos būdas taikomas tada, kai jų (civilinių teisių) negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad asmuo, gavęs turtą pagal sutartį ar įstatymą, negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-593/2008, Nr. 3K-3-286/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prekės buvo tiekiamos sutarties pagrindu. Šalys neneigia, kad jos (prekės) buvo konkrečioje taroje. Todėl darytina išvada, kad tara taip pat patekdavo pas atsakovą ginčo sutarties pagrindu, t. y. teisėtai. Atsakovas neigia ją (tarą) negrąžinęs, nors tai patvirtinančių duomenų nėra. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovas taip pat neturi rašytinių įrodymų, kad tokį deklaruojamą kiekį taros (plastikinių dėžių) jis turėjo, buvo apskaitęs ir su produkcija pateikė atsakovui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys taros apskaitos nevedė ir taros judėjimo bei jos kiekio nefiksuodavo. Pagal CK 6.237 straipsnio 3 dalį, įgytas turtas turi būti grąžintas natūra. Tik jei jis žuvo ar sužalotas, atlyginama pinigais. Ieškovas grąžinti taros natūra neprašo, o prašo atlyginti jos vertę pinigais. Tačiau jokių duomenų, kad tara žuvo ar sužalota ir netinkama naudoti pagal paskirtį, bei jos tikrąją vertę, ieškovas nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šio reikalavimo neįrodė (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo priėmė teisingą sprendimą ir jo naikini ar keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas nepagrįstas.

Dėl baudos

Iš 2007 m. rugpjūčio 20 d. šalių sudarytos sutartis akivaizdu, kad ieškovas (pardavėjas) privalo parduoti atsakovui (pirkėjui) tik kokybišką ir saugią produkciją, o atsakovas (pirkėjas) privalo ją priimti ir už ją sumokėti. Sutarties 8 punktas ir papunkčiai nustato atsakomybę už netinkamą įsipareigojimų vykdymą, prekių grąžinimo sąlygas. Pardavėjo teisė skirti pirkėjui baudą, kai pirkėjas atsisako pirkti iš pardavėjo suderintas prekes, nustatyta 8.2 punkte. Bauda – 20 procentų prekių sumos. Sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad kai pardavėjas nevykdo sutarties 7.1 punkto ir parduoda nekokybiškas prekes (7.1 punktas įpareigoja pardavėją parduoti kokybiškas, atitinkančias standartus, technines sąlygas ir pardavėjo prekių pavyzdžius, prekes), tokiai situacijai spręsti turėjo būti parengtas atskiras susitarimas. Tačiau tokio susitarimo nėra. Iš 8.4 punkto akivaizdu, kad visa atsakomybė dėl nekokybiškos ar nesaugios prekės tenka pardavėjui, o pirkėjas atsako už tai, kai prekė tampa nesaugi ar nekokybiška dėl jo (pirkėjo) kaltės. Sutarties 8.5 punkte numatyti kiti atvejai, kada pirkėjas turi teisę nepriimti prekių. Tai kai užsakyme nurodytas prekių pavadinimas, kiekis ir kaina neatitinka pirkėjui pristatytų prekių pavadinimo, kiekio ir kainos arba kurios neturi aiškių užrašų lietuvių kalba; prekės nepaženklintos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; prekės pažeistos, pažeistose pakuotėse; kai prekių tinkamas vartoti terminas yra trumpesnis nei nurodyta sutartyje (sutarties 7.2 punktas nustato pardavėjo pareigą parduoti prekes iki kurių tinkamumo vartoti yra likę ne mažiau kaip 2/3 viso prekės realizacijos termino, skaičiuojant nuo prekių pristatymo pirkėjui dienos. Prekės, kurių tinkamumo vartoti terminas skaičiuojamas paromis, pardavėjas įsipareigoja parduoti su maksimaliu tinkamumo vartoti terminu).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas atsisakė priimti ir grąžino ieškovui (apeliantui) 44 048,46 Lt vertės prekes (jautienos skerdieną), pardavėjo siųstas 2008 m. liepos 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. CSB-0000375 pagrindu (1 t., b. l. 27) dėl to, kad skerdiena neatitiko sutarties 7.1, 7.2 ir 7.4 punktu reikalavimų, t. y. tikroji pagaminimo data neatitiko PVM sąskaitoje faktūroje deklaruotos pagaminimo datos ir buvo pažeistas dalies skerdienos realizacijos terminas (trys galvijai buvo paskersti 2008 m. liepos 18 d., šios produkcijos tinkamo naudoti termino pabaiga liepos 25 d.), o vienas galvijas, nors jo identifikacinis numeris nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje, iš viso nebuvo paskerstas (prieš metus išvežtas į Ispaniją). Šias faktines aplinkybes atsakovas grindė UAB ,,Agaras“ pagamintos produkcijos lipdukais (2 t., b. l. 23-24), VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma (2 t., b. l. 22), 2008 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CSB-0000375. Ieškovas (apeliantas) šių faktinių aplinkybių nenuginčijo, jokių atsakovo poziciją paneigiančių įrodymų nepatiekė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Priešingai, į bylą pateikti ieškovo darbuotojų paaiškinimai bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo nurodytus neatitikimus (2 t., b. l. 79-83). Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigė, kad atsakovas pateikė teismui ne ginčo produkcijos lipdukus, tačiau tinkamų (ieškovo nuomone) lipdukų bei kitų savo teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Iš to daroma išvada, kad ieškovas grindė apeliacinį skundą prielaidomis (CPK 177, 178 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ turėjo pagrindą ir teisę nepriimti ieškovo patiektos produkcijos ir ją grąžinti, todėl ieškovo reikalavimas mokėti baudą – nepagrįstas.

Dėl skolos už programinės įrangos priežiūrą

Apeliantas (ieškovas) reikalavimą atsakovui kildina iš 2007 m. balandžio 19 d. Sistemos tiekimo ir įdiegimo sutarties, sudarytos tarps ieškovo UAB ,,Agaras‘ ir CSB-System AG dėl programinės įrangos perdavimo, įdiegimo ir priežiūros (1 t., b. l. 31-44) ir CBS-System Interational 2007 m. liepos 31 – 2008 m. liepos 10 d. išrašytų ir pateiktų UAB ,,Agaras“ apmokėti už programinės įrangos priežiūrą sąskaitų faktūrų (1 t., b. l. 68-80, 95-107). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šios sutarties viena iš šalių yra ieškovas – UAB „Agaras“. Sutarčių, sudarytų tarp UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ ir programinės įrangos tiekėjo, o taip pat tarp UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ nėra. Iš minėtos sutarties turinio sprendžiama, kad būtent ieškovui, kaip užsakovui, turėjo būti perduota, įdiegta ir prižiūrima sutarta programinė įranga ir jam kilo pareiga už tai sumokėti rangovui (tiekėjui). Ginčo sutartyje yra nuostatos apie programinės įrangos panaudojimą papildomiems juridiniams asmenims (Sutarties I dalis,), nurodant, kad papildomiems juridiniams asmenims (mandatams), priklausantiems klientui, pakanka įsigyti programinės įrangos papildomas licencijas iki daugiausiai 5 juridinių asmenų mandatų pagal specifikaciją 525565. Taip pat nurodyta, kad tai turi būti sprendžiama pagal 4 priedą. Sutarties 4 paragrafe aptarta programinės įrangos priežiūra, kurios sąlygos turėjo būti apsprendžiamos Programinės įrangos priežiūros sąlygų D40241 12/2005 susitarimu, esančiu sutarties 8 priede. Ginčo sutartis numatė, kad projektas vykdomas 2007 m. balandžio 17 d., mokėtojas – užsakovas ieškovas UAB ,,Agaras“. Sutartyje minimi sutarties priedai 4 ir 8, programinės įrangos techninės priežiūros sąlygos, Bendros tiekimo ir apmokėjimo už aparatinės įrangos pirkimą ir programinės įrangos perleidimą bei paslaugų suteikimą sąlygos į bylą nepateikti, todėl nėra galimybės nuspręsti dėl tikrųjų sutarties sąlygų. Duomenų apie programinės įrangos įdiegimą, jos priėmimą-perdavimą ieškovui, o tuo labiau atsakovui UAB ,,Klaipėdos mėsa“ ir licencijas papildomam juridiniam asmeniui taip pat nepateikta. Ieškovas programinės įrangos įdiegimą atsakovui grindžia į bylą pateikta projekto koncepcijos medžiaga, iš kurios galima spręsti tik tai, kad buvo ketinama organizuoti bendrą ,,Vilkės“ (dabar UAB ,,Klaipėdos mėsinė“) ir UAB ,,Agaras“ IT organizacija dviejų mandatų forma (1 t., b. l. 58-93,), atsižvelgiant į tai, kad minėtos bendrovės yra savarankiški juridiniai vienetai, tačiau jų funkcijos glaudžiai susijusios. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2007-2008 metais buvo susijusios akcijomis ir glaudžiai bendradarbiavo, todėl paaiškinamas dalykas, kad bendrovės ketino bendradarbiauti ir diegiant IT. Tačiau tai neįrodo, kad tokia koncepcija buvo realizuota ir atsakovui ginčo įranga buvo įdiegta ieškovo nurodomu laikotarpiu. Atsakovas neigia, kad ginčo įranga buvo įdiegta minėtu laiku. Pripažįsta, kad tai atlikta 2008 m. rugpjūčio 13 d., su tiekėju atsiskaityta, ir tai patvirtina 2009 m. gegužės 20 d. aktas. Ieškovo pateiktos teismui sąskaitos faktūros už programinės įrangos priežiūrą išrašytos, kaip jau minėta, už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 31 d. iki 2008 m. liepos 10 d. ir adresuotos konkrečiai ieškovui, nurodant, kad mokama už vieną pristatymo kiekį, vieno vieneto kainą. Byloje nustatyta, kad buvo ketinta sukurti dviejų mandatų sistemą, todėl teisėjų kolegijos nuomone, sąskaitose faktūrose, jei ieškovas privalėjo mokėti ir už atsakovą, turėjo būti nurodytas mokėjimas už du vienetus. Taigi šios sąskaitos neįrodo, kad ieškovas ginčijamu laikotarpiu mokėjo ir už atsakovą. Be to, šiuo laikotarpiu atsakovui programinė įranga dar nebuvo įdiegta, todėl už neatliktą paslaugą mokėti neprivalėjo. Ieškinyje ieškovas netiesiogiai tai pripažįsta, teigdamas, kad 2008 m. liepos 6 d. ieškovas ir CSB-System AG sudarė naują programinės įrangos įdiegimo sutartį (1 t., b. l. 45-57), kuria buvo atskirti ieškovo ir atsakovo moduliai. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokie moduliai iki to laiko buvo sujungti. Be to ieškovas teigė, kad moduliai buvo atskirti dėl to, kad atsakovas vengė atsiskaityti. Tačiau įrodymų, kad atsakovas turėjo tokią pareigą ir jam buvo pareiktas reikalavimas atsiskaityti, nepateikta. Ieškovas įrodinėja atsakovo prievolę ir tiekėjo 2008 m. gruodžio 9 d. raštu, teigdamas, kad iš šio rašto matyti, kad ginčijamu laikotarpiu atsakovui buvo įdiegta programinė įranga. Sutikti su tuo nėra pagrindo. Iš rašto turinio galima spręsti, kad šis tiekėjo raštas yra atsakymas į ieškovo paklausimą, nurodant, kad firma, remdamasi ieškovo prašymu ir 2007 m. balandžio 19 d. sutartimi, kurios šalimi buvo tik ieškovas, paskaičiavo bendrą programinės įrangos priežiūros kainą ir tenkančią kiekvienai įmonei (ieškovui ir atsakovui) atskirai, nenurodydama, kada tokia įranga įdiegta atsakovui ir kada atlikti šios įrangos priežiūros veiksmai. Apeliantas (ieškovas), reikšdamas tokį reikalavimą atsakovui, privalėjo šias faktines aplinkybes įrodyti (CPK 178 str.). Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantas (ieškovas) naujų faktinių aplinkybių nenurodė, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir ieškinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad CK 6.242 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurios leistų pripažinti atsakovą nepagrįstai praturtėjusiu, nėra. Jei ieškovas mano, kad tiekėjui sumokėta suma permokėta, jis turi teisę spręsti kilusi ginčą su ginčo sutarties šalimi (tiekėju).

Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Nepatenkinus apelianto (ieškovo) reikalavimų, nėra pagrindo spręsti reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos ir priteisiamos atsakovui iš ieškovo jo prašomos bylinėjimosi išlaidos. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais. Iš ieškovo priteisiamos ir procesinės išlaidos valstybei (CPK 88, 92, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo UAB ,,Agaras“ ieškinys ir iš atsakovo UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ priteista ieškovui UAB ,,Agaras“ 100 000 Lt skola, 3 000 Lt žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB ,,Agaras“ ieškinį šioje dalyje atmesti.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Agaras“ atsakovui UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) žyminio mokesčio ir 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų ir valstybei – 11,60 Lt (vienuolika litų šešiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėNijolė Piškinaitė