Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2008-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-135-557/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-12-10
Bylos Nr.
1-135-557/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Stasys Valužis
Nukentėjusysis
J. A.
Kaltinamasis
G. D.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-135-557/2008
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Stasio Valužio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Edvardui Staponkui,gynėjai Mirjamai Lisauskienei,nukentėjusiajam J. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. D. 2007 m. rugsėjo 07 d. apie 21 val. savo buto kambaryje (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu tyčia du kartus smogė peiliu J. A. į veidą, padarydamas J. A. sunkų sveikatos sutrikdymą - paviršinę pjautinę viršutinės lūpos žaizdą, pjautinę nosies-dešinio skruosto žaizdą su nosies pertvaros kremzlinės dalies pakenkimu, lydimu išorinio kraujavimo, ko pasekoje dėl patirtos pjautinės nosies-dešinio skruosto žaizdos susidarė nepataisomas, bjaurojantis nukentėjusiojo veidą randas.

Apklaustas teismo, kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007-09-07 vakare prie parduotuvės girtavo su kaimynais J. A. ir D. A.. Išgėrė jo nupirktą butelį degtinės, po to jis nupirko dar butelį degtinės, tačiau, dar nebaigus jo gerti, nuėjo namo. Po kiek laiko pas jį atėjo D. A., o po to J. A. su S., kurie atsinešė alaus. Geriant alų, atėjo A. V.. Tarp jo ir A. V. kilo konfliktas, jie susistumdė, po ko A. V. atėmė iš jo telefoną. Tada jis susistumdė ir su J. A., kuris jį parvertė ant stalo ir prispaudė. Gulėdamas ant stalo, jis ranka pagriebė stalčiuje buvusį virtuvinį peilį ir gindamasis peiliu smogė J., jį sužalodamas. J. A. išėjus, jis padėjo peilį ant stalo ir užsirakino kambaryje. Po to, kai J. išvežė greitoji, D. A. ir A. V. koridoriuje jį sumušė. Išklausęs nukentėjusiojo J. A. parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu buvo susijaudinęs, neblaivus, ne viską gerai prisimena, todėl neneigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra teisingi, tačiau tvirtina, kad nukentėjusįjį sužalojo netyčia.

Nukentėjusysis J. A. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai, pažįstami keletą metų, palaikė draugiškus santykius. 2007-09-07 ryte, išgėrę alaus, su G. D. išvažiavo į Kretingos centrą tvarkyti reikalų. Iš centro grįžo trįse kartu su kaimynu D. A.. Prie namų parduotuvėje G. D. nupirko butelį degtinės, kurią trįse vietoje išgėrė. Po to G. D. nupirko dar butelį degtinės, tačiau pradėjus jį gerti, G. D. išėjo namo. Baigę gerti degtinę, jie su D. A. išsiskyrė. Eidamas namo, sutiko pažįstamą S., kuris nešėsi 4 butelius alaus. Alų abu nusinešė pas G. D., kur jau rado ir D. A.. Geriant alų, atėjo neblaivus kaimynas A. V., kuris prašė G. D. paskolinti 20 litų. G. D. pinigų neskolino, tarp jo ir A. V. kilo konfliktas, peraugęs į susistumdymą, kažkuriuo momentu S. ir D. A. išėjo. Jis taip pat pakilo eiti namo, tuo metu A. V. sušuko, kad D. turi peilį, ir išbėgo iš kambario. Pamatęs, kad D. mosuoja rankoje laikomu peiliu, jis įkalbinėjo D. padėti ar atiduoti jam peilį, tačiau kaltinamasis neklausė. Norėdamas atimti peilį, žengė žingsnį link D., mėgino sugriebti peilį ranka, tačiau susižalojo ranką. Tada pajuto vieną smūgį peiliu, po to antrą, iš veido ėmė plūsti kraujas. Jam pasidarė silpna, išėjęs iš kambario susmuko ir prašė iškviesti greitąją pagalbą. Tvirtina, kad su G. D. susikibęs ir parvertęs jį ant stalo nebuvo. Konflikto metu iš D. telefono niekas neatėmė, telefonas dingo jau po to. Dėl smūgių peiliu jam buvo subjaurotas veidas, pažeista nosies kremzlė, dėl ko iki šiol yra apsunkintas kvėpavimas. Veido atstatymui bus reikalinga kosmetinė operacija, kuri kainuos apie 10000 litų, tačiau gydytojai negarantuoja, kad operacija bus sėkminga. G. D. pagal išgales atlygino jam padarytą žalą, todėl civilinio ieškinio nereiškia ir jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2007-09-07 apie 21 val. atėjo pas G. D. atsiimti 20 litų skolos. Pas G. D. rado J. A., D. A. ir S.. Jis susiginčijo su D. dėl skolos, tuo metu D. A. ir S. išėjo. Jis D. nemušė, su juo nesistumdė, nebuvo paėmęs ir telefono. Ginčo metu D. pagriebė peilį, po ko J. A. liepė D. ramintis ir padėti peilį, tačiau pastarasis neklausė ir mosavo peiliu prieš save. Tuo metu jis apsisuko ir ėjo iš kambario, eidamas išgirdo triukšmą, J. A. kažką suriko. Atsisukęs pamatė, kad J. tupi užsiėmęs veidą, iš kurio plūsta kraujas. Tada jis išvedė J. iš kambario ir iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytojas D. A. parodė, kad 2007-09-07 vakare prie parduotuvės su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju išgėrė butelį degtinės, po to nusipirko dar butelį, ir nuėjo toliau gerti pas D., prie jų prisijungė ir S., kuris turėjo alaus. Prieš susitinkant prie parduotuvės, visi jau buvo gerokai išgėrę. Po kiek laiko atėjo kaimynas A. V. ir prašė D. paskolinti pinigų, jie susibarė. Tada jis, S. ir A. V. išėjo, kambaryje liko tik D. ir A., išeidamas girdėjo, kaip A. sakė „padėk peilį“. Nesulaukę išeinant A., po kiek laiko jie užėjo į kambarį ir pamatė, kad A. tupi užsiėmęs kruviną veidą, o D. stovi prie lango su peiliu rankoje. Jie išvedė J. iš kambario ir iškvietė greitąją pagalbą.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas kambario, kuriame buvo sužalotas J. A., apstatymas, apžiūros metu nusikaltimo pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 4-5).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas G. D. pateiktas peilis, kuriuo jis nurodė sužalojęs nukentėjusįjį. Apžiūros metu nustatyta, kad peilio rankena yra 11 cm ilgio, geležtė - 17 cm ilgio ir 2,8 cm pločio, ant peilio geležtės ir rankenos matomos raudonos spalvos dėmės (b. l. 7-9, t. 1).

Iš 2007-09-12 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad J. A. galimai 2007-09-07 vakare, paveikiant jo veidą kietu aštriu pjaunančio tipo įrankiu, padaryta pjautinė nosies – dešinio skruosto žaizda su nosies pertvaros kremzlinės dalies pakenkimu, lydimu išorinio kraujavimo, ir paviršinė pjautinė viršutinės lūpos žaizda (t. 1, b. l. 12).

Kaip matyti iš apžiūros protokolo, 2008-07-28 apžiūrėjus J. A. veidą nustatyta, kad matomas ryškus senas nelygus randas su siuvimo žymėmis, prasidedantis dešinėje veido pusėje 2 cm nuo apatinio akies krašto ir besitęsiantis iki kairės nosies šnervės krašto. Rando ilgis 6 cm, plotis 1-4 mm (b. l. 63-66, t. 1). Klaipėdos apskrities ligoninės konsultacinėje pažymoje nurodoma, kad tikintis pasiekti geresnio estetinio rezultato, tikslinga lazerioterapija arba (ir) pakartotinė operacija (b. l. 62, t. 1).

2008-08-15 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad J. A. dėl pjautinės nosies – dešinio skruosto žaizdos susidaręs bjaurojantis kūną (kaip nustatyta teisėsaugos institucijos) randas yra nepataisomas, todėl J. A. patirtas kūno sužalojimas pagal pasekmes, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.12 punktu, yra yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 67-68, t. 1).

Teismo medicinos specialisto išvadoms paaiškinti ir papildyti teisme apklaustas teismo med. ekspertas V. Armonas paaiškino, kad veido sužalojimai J. A. padaryti dviem poveikiais į veido sritį. Rando susiformavimo procesas vyksta mėnesį laiko, jam praėjus, įprastinės terapinės gydymo priemonės yra nebeefektyvios. Šiuo metu yra praėję daugiau kaip metai laiko nuo sužalojimo padarymo, todėl bandyti pataisyti veido estetinį vaizdą galima tik chirurgine operacija arba (ir) lazerioterapija. Lazerinio gydymo metu yra keičiama fizikinė rando struktūra, lazerioterapija yra plastinės chirurginės operacijos atmaina.

Nukentėjusiojo J. A., liudytojų D. A., A. V. parodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamojo namuose vykusių išgertuvių metu kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir A. V., pastarajam atėjus prašyti 20 litų. Nors A. V. nurodo, kad šią sumą kaltinamajam buvo paskolinęs ir norėjo atsiimti, o J. A. ir D. A. teigia, kad A. V. pinigus prašė paskolinti, nukentėjusysis ir liudytojai kategoriškai paneigė kaltinamojo aiškinimą, neva atėjęs A. V. iš kaltinamojo atėmė telefoną. Beje, versiją apie telefono atėmimą kaltinamasis iškėlė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2007-09-25 nurodė, kad A. V. prašė jo duoti 20 litų, dėl ko ir kilo konfliktas (b. l. 33-34, t. 1). Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad prasidėjus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir A. V., kurio metu D. A. ir nenustatytas asmuo vardu S. išėjo iš kambario, G. D. pagriebė kambaryje buvusį virtuvinį peilį ir ėmė juo mosuoti prieš save. J. A. įkalbinėjant kaltinamąjį nusiraminti ir padėti peilį, bei bandant peilį iš kaltinamojo atimti, pastarasis du kartus smogė peiliu J. A. į veidą, jį sužalodamas. Šių nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, nustatytų nukentėjusiojo J. A. parodymais bei juos iš esmės patvirtinančiais liudytojų D. A., A. V. parodymais, iš esmės neneigia ir kaltinamasis.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisminio nagrinėjimo metu BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai, iš kurių matyti, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2007-09-25 kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiuoju nei įvykio metu, nei anksčiau niekuomet nekonfliktavo, J. A. sužalojo tuo metu, kai ginčydamasis su A. V., mosavo prieš save rankoje laikomu virtuviniu peiliu (b. l. 33-34, t. 1). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2008-09-09 kaltinamasis iškėlė versiją, jog J. A. jį užpuolė, griebė už gerklės ir, parvertęs ant stalo, smaugė, ko pasekoje jis gindamasis smogė peiliu (b. l. 107-1078, t. 2). Gi teisme kaltinamasis bandė aiškinti, kad J. A. jį puolė ir prispaudė prie stalo jau po grumtynių su A. V., tačiau išklausęs nukentėjusiojo parodymų pripažino, kad pastarasis sako tiesą. Kaltinamojo versija, neva jis, nukentėjusiojo pargriautas ant stalo ir prispaustas, pagriebęs iš stalčiaus peilį gindamasis smogė nukentėjusiajam į veidą, visiškai paneigta ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir liudytojo A. V. parodymais, jog kaltinamasis jo akivaizdoje stovėdamas mosavo peiliu ir nepakluso nukentėjusiojo raginimams nusiraminti, bei liudytojo D. A. parodymais, jog jis girdėjo, kaip nukentėjusysis įkalbinėjo kaltinamąjį nusiraminti ir padėti peilį. Liudytojų, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir A. V., kambaryje buvę asmenys išeidinėjo iš kambario, nei vienas jų neatliko jokių agresyvių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu ir nekėlė jam jokios grėsmės. Nukentėjusiojo sužalojimo metu iš kambario išeidinėjo ir su kaltinamuoju konfliktavęs A. V., J. A. buvo sužalotas, kuomet bandė nuraminti agresyviai nusiteikusį kaltinamąjį ir atimti iš jo peilį. Taigi tikimybė, kad J. A. galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, yra visiškai paneigta.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo veido apžiūros protokolo ir teismui betarpiškai stebint nukentėjusįjį bylos teisminio nagrinėjimo metu, dėl pjautinės nosies – dešinio skruosto žaizdos susidaręs randas bjauroja J. A. veidą, daro jį nemalonios išvaizdos, atstumiančiu. Teismų praktikoje nepataisomu pripažįstamas toks kūno subjaurojimas, kuris neišnyks ar nesumažės natūraliai, arba kurio negalima pašalinti terapinėmis priemonėmis, jeigu sužalojimo žymes galima pašalinti tik plastine operacija ar apskritai to padaryti neįmanoma. Teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos specialisto teisme duotais paaiškinimais, gydymo įstaigos pažyma nustatyta, kad nukentėjusiojo veidą bjaurojantį randą yra tikimybė pašalinti ar padaryti mažiau atstumiančios išvaizdos tik chirurginės plastinės operacijos pagalba, tačiau ir šiuo atveju garantijos dėl operacijos rezultatų nėra. Tuo būdu, teismui nustačius, jog dėl kaltinamojo peiliu suduoto smūgio buvo subjaurotas nukentėjusiojo veidas, ir teismo medicinos specialistams konstatavus, jog šis veido subjaurojimas yra nepataisomas (jis neišnyks ar nesumažės natūraliai, jo negalima pašalinti terapinėmis priemonėmis), G. D. vaika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus nukentėjusiojo J. A. sveikatos sutrikdymas.

Akivaizdu, jog du kartus smogdamas bandančiam jį nuraminti ir atimti peilį nukentėjusiajam peiliu į veidą, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus sveikatą, ir nu­ma­tė, kad ga­li sužaloti ki­tą žmo­gų. Vienok byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo teigti, jog kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, savo veiksmais siekdamas būtent sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Nenustatyta, jog kaltinamasis būtų turėjęs tam bent kiek pamatuotą motyvą (smurtaujama buvo buitinio konflikto metu, kaltinamasis su nukentėjusiuoju iki to palaikė draugiškus santykius, įvykio metu kaltinamasis konfliktavo ne su nukentėjusiuoju, o su kitu asmeniu), buvo padaryti tik du sužalojimai veide, nesant objektyvių kliūčių padaryti ir didesnį sužalojimų kiekį, nukentėjusiajam ėmus kraujuoti, kaltininkas nutraukė smurtavimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad smurtaudamas prieš J. A., kaltinamasis veikė tiesiogine ne­apib­rėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tą, bendrai numatydamas ga­li­my­bę at­si­ras­ti įvai­riems jo pa­vo­jin­gos vei­kos pa­da­ri­niams (nežymaus, nesunkaus ar sunkaus masto nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­tos su­trik­dy­mams), tų pa­da­ri­nių sa­vo są­mo­nė­je ne­de­ta­li­zuo­damas ir vie­no­dai no­rėdamas bet ku­rio iš jų at­si­ra­di­mo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal BK 138 str. 1 d. dėl nesunkaus J. A. sveikatos sutrikdymo. Ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2007-11-07 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, 2008-09-09 ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas motyvuojant tuo, kad G. D., nepraėjus metams laiko po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė naują nusikaltimą (nužudė K. S.). Vienok tolesnio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad G. D. J. A. atžvilgiu padarė sunkesnį nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. Šis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl BK 38 str. numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bet kuriuo atveju negali būti taikomas. Tuo būdu aplinkybė, jog G. D. kaltės klausimas dėl naujo nusikaltimo padarymo dar nėra išspręstas, jokios įtakos sprendžiant kaltinamojo atsakomybės klausimą šioje byloje neturi. Kaltinamojo G. D. kaltė padarius BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis teikė jam pagalbą gydymosi laikotarpiu, pagal išgales atlygino turtinę ir neturtinę žalą, todėl jis kaltinamajam jokių turtinių pretenzijų nebeturi). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys – bandymas atimti iš kaltinamojo rankoje laikomą peilį. Kaip nustatyta apklaustų asmenų parodymais, ginčo su A. V. metu pagriebęs peilį ir juo mosuodamas prieš save, kaltinamasis peiliu nieko nepuolė ir nei vienam iš buvusių kambaryje asmenų realios grėsmės nekėlė. Kambaryje buvusiems asmenims, tame tarpe ir A. V., išeidinėjant iš kambario, J. A. pats ėmėsi iniciatyvos atimti iš stovinčio kambaryje kaltinamojo peilį, ko pasekoje ir buvo sužalotas, kaltinamajam mosuojant peiliu. Aplinkybę, jog kaltinamasis realios grėsmės niekam nekėlė ir būtinybės jį nuginkluoti nebuvo, pripažįsta ir nukentėjusysis.

Nors kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau tai padarė tik prispirtas įrodymų – nukentėjusiojo bei liudytojų teisme duotų parodymų, iki to ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis nebuvo nuoširdus, eilę kartų keitė parodymus teigdamas, neva buvo nukentėjusiojo užpultas ir smaugiamas, ko pasekoje gindamasis jį sužalojo. Todėl pripažinti dalinį kaltės pripažinimą BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija nemato pakankamo pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ko jis ir pats neneigia, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, be jokio pamatuoto preteksto padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo sveikatai. Tik dėka nukentėjusiajam operatyviai suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos nusikaltimas nesukėlė dar sunkesnių pasekmių. G. D. anksčiau neteistas, tačiau nusikalto, turėdamas galiojančias administracines nuobaudas už neteisėtą disponavimą namine degtine, viešosios rimties trikdymą, gydymo įstaigoje jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės alkoholiui sindromas, dėl ko jis buvo gydomas. Nežiūrint to, apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad G. D. namuose ir toliau nuolat girtavo. Charakteristikoje iš ankstesnės darbovietės G. D. apibūdinamas kaip kruopštumu nepasižymėjęs, nepareigingai vykdęs darbo funkcijas darbuotojas, jam buvo taikytos drausminės nuobaudos už pravaikštas. Inkriminuotą nusikaltimą G. D. taip pat padarė būdamas girtas, jo paties inicijuotų išgertuvių metu. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šiame nuosprendyje aptariamo nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime, o dėsninga ir logiška kaltinamojo gyvenimo būdo pasekmė. Todėl G. D. skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad yra nustatyta ne tik kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei į šių aplinkybių svarbą. Priimtina dėmesin, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, pastarasis kaltininkui pretenzijų neturi, nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai nekėlė realios grėsmės gyvybei, nukentėjusysis nebuvo sunkiai suluošintas, nebuvo ženkliai sutrikdytos pagrindinės fizinės jo kūno funkcijos (judėjimo, regos, klausos ir pan.). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas laiko galimu skirti kaltinamajam mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008-02-20. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam G. D. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Dalius JocysStasys Valužis