Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Gestautas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Ž. V., įstatyminio atstovo N. V. ieškinį atsakovei D. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Administracinės komisijos prie Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015-06-16 nutarimo skirti administracinę nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (6-7 b. l.), medicininių dokumentų išrašų kopijomis (8-9, 10, 11 b. l.), čekių kopijomis (12-15 b. l.), specialisto išvados kopija (16 b. l.) – nustatyta, kad atsakovė 2015-05-22, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), be antsnukio vedžiojo vokiečių aviganių veislės šunį, neužtikrino šuns laikymo ir saugumo reikalavimų, laikomas pavadėliu šuo pabėgo nuo atsakovės ir kieme užpuolė mažametį vaiką Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam dantimis padarė kąstines žaizdas ir nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje ir juosmens abiejose pusėse bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad tą pačią dieną po įvykio Ž. V. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo paskirtas gydymas, paskiepytas nuo pasiutligės, 2015-06-26 buvo apžiūrėtas neurologo, paskirtas gydymas. Iš byloje pateiktų čekių kopijų nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų Ž. V. buvo gydomas, perkami vaistai, vaikas buvo vežiojamas pas gydytojus, vyko į reabilitacijas ir patyrė 197,85 Eur turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str. 1 d. nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Ši norma yra specialioji ir nustato gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio prižiūrimas buvo gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą. Pagal aptarto straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Todėl asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad Ž. V. sukandžiojo ir sužalojimus padarė atsakovei priklausantis šuo ir atsakovei tenka pareiga atlyginti jos netinkamai prižiūrėto šuns padarytą žalą (CK 6.267str.). Byloje priešingų įrodymų paneigiančių teismo nustatytus faktus nepateikta. Ieškovo įstatyminis atstovas prašė priteisti ieškovui iš atsakovės 197,85 Eur turtinės žalos ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis, įrodytomis ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes priteisia iš atsakovės.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo įstatyminis atstovas prašė priteisti 15000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymi, kad ieškovo patirti sužalojimai dėl atsakovės šuns įkandimų neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusio emocinei būklei, sukėlė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl skiepijimo nuo pasiutligės ir šuns padarytų žaizdų gydymo, tačiau sužalojimai nebuvo padaryti gyvybiškai svarbiuose žmogaus organuose – galvoje, veide ar kitoje labiausiai matomoje vietoje. Nustatydamas neturtinės žalos kompensacijos dydį teismas įvertino jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamu atveju kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, kaip mažinantys – nedidelis pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas – nežymus sveikatos sutrikdymas. Duomenų apie tai, kad dėl patirto sužalojimo ieškovui reikalingas tolimesnis gydymas ar chirurginės operacijos byloje nėra.

Atsakovė vedžiodama naminį gyvūną – šunį, kuris gali sukelti pavojų aplinkiniams, nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai pasirūpinti gyvūno priežiūra ir neužkirto kelio žalai atsirasti. Atsižvelgęs į tai, kad neturtinės žalos atlyginimu siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktiką, teismas mano, kad 1000,00 Eur dydžio kompensacija už ieškovo patirtus sužalojimus, kuriuos jis patyrė dėl atsakovės kaltės, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus žalos atlyginimo kriterijus (CPK 185 str.), ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas ieškovui 1000,00 Eur neturtinę žalą. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), 36,00 Eur dydžio žyminis mokestis proporcingai patenkinto reikalavimo daliai į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovės (96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 96 str. 1 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 1 d., 286 str., CK 6.267 str. 1 d., 6.250 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 197,85 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 85 ct) turtinės žalos, 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos, ieškovo Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautos neturtinės žalos priteisimo.

Atsakovė D. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Joniškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovo Ž. V. įstatyminis atstovas N. V. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.