- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- e2VP-6352-1177/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Pareiškėjas
- N. U.
- Suinteresuotas asmuo
- S. N.
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis, Stanislava Jorudienė
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Tolvaišienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. U. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotam asmeniui S. N., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3553-1177/2023 2023 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos 2023 m. birželio 21 d. taikos sutarties 2.2., 2.3., 2.4. punktuose nustatytos bendravimo su nepilnamete I. V..
1.1. Nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-3553- 1177/2023 patvirtinta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens S. N. taikos sutartis, pagal kurią su nepilnametės dukters motina jis susitarė, kad pareiškėjas bendraus su nepilnamete dukra I. V. pereinamuoju laikotarpiu - vienerius metus laiko nuo bendravimo pradžios, grįžęs į Lietuvą vieną dieną 4 valandas nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, grįžęs į Lietuvą, bendraus su nepilnamete dukterimi I. V. vieną dieną 8 valandas, su teise nepilnametę dukterį pasiimti su savimi. Netrukdomai ir neribotai turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi I. V. telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis nuo 12.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro Lietuvos laiku, kai tai netrukdo nepilnametės dukters mokslui ir poilsiui. Susitarė, kad nepilnametės dukters motina nedarys jokių kliūčių jam bendrauti su nepilnamete dukterimi I. V.. Susitarė, kad nepilnametės dukters motina suteiks jam telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis visą informaciją apie esminius nepilnametės dukters I. V. gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos dukters vystymuisi.
1.2. Pareiškėjas teigia, kad nepilnametės dukters motina S. N. nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties. S. N. nepranešė dukters mobilaus telefono numerio, neteikia absoliučiai jokios informacijos apie dukters gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos dukters vystymuisi. Pareiškėjas yra numatęs grįžti į Lietuvą ir norės susitiksi su dukterimi. Dukters motina jam daug kartų aiškino, kad dukra nenori bendrauti, tačiau pati jokių priemonių nesiima, kad pareiškėjas galėtų apskritai susitikti su dukterimi. Mano, kad dukters motina manipuliuoja dukterimi ir trukdo jam su dukterimi bendrauti.
2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad prašymą palaiko. Paaiškino, kad pareiškėjas pirmą kartą su vaiku susitiko 2023 m. rugpjūčio 24 d. Susitikimas vyko pas psichologę. Jo metu susitarė dėl kito susitikimo – 2023 m. spalio 26 d., tačiau vėliau jam S. N. pasakė, kad dukra nenori su juo bendrauti. Gruodžio mėnesį jis buvo atvykęs pas S. N., tačiau tik tarpduryje matė dukrą, kuri pasakė, kad nenori bendrauti. Pareiškėjas pasiūlė susitikti kavinėje, kino teatre, ar dar kur nors, bet suinteresuotas asmuo nurodė, kad nutartyje tai neparašyta. Suinteresuotas asmuo jam pasakė, kad apie dukros sveikatą jis gali matyti per „E-Sveikatos“ sistemą, o apie mokslus Tamo dienyne. Kiek skambina dukrai, ji nekelia ragelio, iš viso skambino du kartus, daugiau neskambino. Jis buvo davęs sutikimą įvaikinti dukrą, S. N. sutuoktinis norėjo įsivaikinti jo dukrą, bet vėliau apsigalvojo. Jis pats nesikreipė į psichologą dėl ryšio su vaiku atkūrimo, mano, kad jam to nereikia, bet norėtų pagalvos iš vaikų teisių tarnybos darbuotojų ar psichologo bendraujant su vaiku. Kai kuriuos sudarytos taikos sutarties punktus S. N. vykdo. Jam dukra pati vieną kartą pasakė, kad nenori su juo bendrauti. Jis siuntė vaikui dovanas per kurjerį, bet jų nepriima. Pirmą kartą su dukra susitiko, kai jai buvo 6 metai. Iki to kiek bandė susitikti su S. N., jo niekada neįsileisdavo į namus. Dukrai išlaikymą teikia.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo S. N. atsiliepimu į prašymą nurodė, kad pareiškėjas melagingai nurodo, jog ji nepraneša dukters mobilaus telefono numerio, neteikia absoliučiai jokios informacijos apie dukters gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitas aplinkybes galinčias turėti įtakos dukters vystymuisi. S. N., laikydamasi 2023 m. birželio 21 d. taikos sutarties 2.5 punkto, reguliariai informuoja pareiškėją apie dukters I. V. sveikatos būklę jai susirgus (tas buvo padaryta 2023 m. lapkričio 4 d., 2023 m. gruodžio 20 d., 2024 m. gegužės 16 d., 2024 birželio 11 d. išsiunčiant pareiškėjui el. paštu informaciją), taip pat praneša ir kitas su dukra susijusias svarbias aplinkybes ir esminius įvykius. Pavyzdžiui, 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad dukra mokykloje griuvo ir susitraumavo kaktos srityje. 2024 m. rugsėjo 1 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu paštu pareiškėją informavo, kad dukra pakeitė mokyklą ir nuo šių mokslų metų pradžios lankys (duomenys neskelbtini) mokyklą.
3.1. Taip pat nurodo, kad laikydamasi taikos sutarties 2.7 punkto, 2024 m. birželio 23 d. elektoriniu paštu informavo N. U. apie pasikeitusį dukters telefono numerį. Laikydamasi taikos sutarties 2.8 punkte numatyto reikalavimo, 2024 m. rugpjūčio 19 d. elektoriniu paštu informavo N. U. apie jos pasikeitusį telefono numerį. Taigi visa informacija apie dukters gyvenime įvykusius esminiu įvykius, turinčios įtakos jos vystymuisi, jos sveikatos būklę bei kontaktiniai duomenys yra pareiškėjui nuosekliai teikiama elektroniniu paštu.
Šalies argumentai
3.2. N. U. prašyme abstrakčiai nurodo, jog yra numatęs grįžimą į Lietuvą ir norės susitikti su dukterimi, tačiau suinteresuotas asmuo nesiima jokių priemonių, kad pareiškėjas galėtų susitikti su dukra, neva manipuliuoja dukterimi ir trukdo jiems bendrauti. Pareiškėjas nurodydamas minėtas aplinkybes kartu su prašymu nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nenurodo, kaip pasireiškia suinteresuoto asmens dukters manipuliavimas, kokių priemonių suinteresuotas asmuo turėtų imtis, kad pareiškėjas, kuris dar net negrįžęs į Lietuvą, galėtų susitikti su dukra. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pats N. U. nevykdo taikos sutarties sąlygų, kurių viena iš tokių yra - N. U., ruošiantis parvykti į Lietuvą ir siekiant pabendrauti su dukterimi, raštu (elektroniniu laišku) informuoti suinteresuotą asmenį apie numatomą grįžimą į Lietuvą ir bendravimo su dukterimi konkretų laiką, ne vėliau kaip likus 7 paroms iki numatomo grįžimo ir bendravimo su nepilnamete dukterimi (sutarties 2.9 punktas). Jeigu pareiškėjas, taip kaip jis teigia, yra numatęs grįžimą į Lietuvą, kyla kausimas, kodėl jis neinformuoja suinteresuoto asmens apie savo suplanuotą grįžimą tam, kad galėtų suplanuoti jo ir dukters susitikimą, suderinti susitikimo datą ir pan.
3.3. Tiesa yra tokia, kad dukra yra ne kartą išreiškusi nenorą bendrauti su tėvu. Tokį dukters nenorą galima suprasti, kadangi N. U. nuo dukters 4 mėnesių amžiaus visiškai ja nesirūpino ir nedalyvavo jos gyvenime, todėl natūralu, kad buvo prarastas tėvo ir dukters ryšys. Dukra nuo pat mažens augo su mama, todėl suprantama, kad yra prisirišusi prie jos. Biologinis tėvas - N. U., jai iš esmės yra svetimas žmogus, tikruoju tėvu mergaitė laiko mamos sutuoktinį. Nepaisant to, pareiškėjui išreiškus norą bendrauti su dukra, S. N. dukters niekada nenuteikinėjo prieš tėvą ir stengėsi nesudaryti jokių kliūčių, kad tėvo ir dukters prarastas ryšys būtų atkurtas, atsižvelgiant į vaiko psichologės teikiamas rekomendacijas, stengėsi sudaryti visas sąlygas jiems susitikti ir pabendrauti. Tai patvirtina 2023 m. lapkričio 28 d. suinteresuoto asmens elektroniniu paštu pareiškėjui išsiųsta žinutė. Ši N. U. išsiųsta žinutė paneigia pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kad neva suinteresuotas asmuo manipuliuoja dukra ir nesiima jokių priemonių, kad N. U. galėtų su dukra susitikti.
3.4. Atkreipia dėmesį, kad N. U. ne pirmą kartą nepagrįstai kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo N. U. buvo pateikęs 2023 m. spalio 27 d., vykdomasis raštas nebuvo išduotas. Dabartiniu metu vėl teikiamas prašymas, vėl melagingai nurodant panašias aplinkybes, visiškai jų nepagrindžiant jokiais įrodymais. Tokiu būdu N. U. bando suinteresuotam asmeniui pakenkti ir „įkasti“, kadangi dėl dukters nenoro su juo bendrauti, kalbėti telefonu ir megzti prarastą ryšį, pareiškėjas kaltina S. N., tačiau pats dukters akivaizdoje elgiasi neadekvačiai ir agresyviai, tokiais savo veiksmais gąsdindamas dukrą ir tik dar labiau ją nuo savęs atitolindamas. Dukra bijo N. U., su juo būdama ji jaučiais nesaugiai ir nemaloniai. Všį „Žmogaus socialinės integracijos centras“ teikia suinteresuotam asmeniui bei dukrai psichologo pagalbą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, S. N. įsitikinusi, kad N. U. prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra visiškai nepagrįstas, nekonkretus ir teismas tokį prašymą turėtų atmesti.
Atsiliepimas
4. Teismo posėdžio metu S. N. ir jo atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad 2022 m. pareiškėjas pirmą kartą atvyko pas ją į butą, nuo 2017 m. jis iškart dingo, kai tik sužinojo, kad ji laukiasi. Kai 2022 m. atvažiavo, ji net nesuprato, kodėl jis atvažiavo (vėliau sužinojo, kad įrašinėjo pokalbį), kažką sau po nosimi paburbėjo ir neprašė pamatyti dukros. S. N. tiesiogiai dukters klausdavo dėl bendravimo su tėčiu. Vaiko teisių specialistei dukra pati pasakė, kad nenori bendrauti su tėčiu. Su dukra buvo pas psichologę gal 4-5 kartus. Taikos sutartį pasirašė pati ir supranta, kad bendravimas dukros su tėvu turės vykti. Ji norėjo pakeisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką (kreipėsi į mediaciją), bet pareiškėjas nesutiko ir vėliau advokatai pasiūlė įvaikinimą, todėl buvo pradėję dukters įvaikinimo procesą. Vėliau jos sutuoktinis nesutiko įsivaikinti, tikslios priežasties kodėl nesutiko – nežino, mano, kad jam nepatiko pats procesas. Mano, kad biologinis dukters tėvas turėtų dėti daugiau pastangų (lankyti tėvystės kursus, psichologus) dėl bendravimo su vaiku, tačiau pareiškėjas nededa jokių pastangų, o tik reikalauja, kad kiti užtikrintų jam bendravimą su dukra. Ją tenkina šiuo metu sudaryta taikos sutartis, mano, kad pereinamasis laikotarpis turėjo būti skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, dukters ir tėvo bendravimo pradžia buvo tas pirmas susitikimas 2024 m. rugpjūčio 24 d. Bandys kalbėti su vaiku, kad bendrautų su biologiniu tėvu, nors žino, kad dukra to nenori ir vaikas bus traumuojamas. Jei atvyks antstolis vaikui bus blogos pasekmės. Mano, kad bendravimas (tėvo ir vaiko) turėtų vykti su psichologu. Po 2024 m. rugpjūčio 24 d. susitikimo su biologiniu tėvu dukra bijo bendrauti, pasidarė jautri. Gruodžio mėnesį dukra tėvą matė antrą kartą. Dukra iki to laiko, kai pirmą kartą pasirodė pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 24 d., nežinojo apie tėvą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagal Tauragės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3553-1177/2023 nustatytą bendravimo tvarką nevyksta tėvo N. U. susitikimai su dukterimi I. V.. Skyriaus nuomone, akivaizdu, jog vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, nėra abiejų tėvų geranoriško bendradarbiavimo tarpusavyje. Bet kuriuo atveju motina turi pareigą nekliudyti bei užtikrinti maksimalias galimybes tėvui bendrauti su vaiku. Tėvui turi būti suteikiama galimybė kurti ir palaikyti ryšį su savo dukterimi, tačiau ir pats tėvas turi dėti maksimalias pastangas ryšio su vaiku kūrimui. Sprendimo nevykdymo pasekmių taikymas galimas tik įvertinus kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą. Jeigu teismas atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nuspręstų išduoti vykdomąjį raštą, Skyriaus manymu, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, vykdymo procese tektų spręsti klausimą dėl psichologo pagalbos, kuriant vaiko ir tėvo ryšį.
6. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimai ar nutartys yra vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
8. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai, ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 26 punktas).
I. Dėl taikos sutarties 2.2-2.4. punktų (bendravimo tvarkos su vaiku) nevykdymo.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3553-1177/2023 patvirtinta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2023 m. birželio 21 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys aptarė nepilnametės šalių dukros I. V. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo klausimus. Minėtos taikos sutarties 2 - 2.10. punktais šalys aptarė sąlygas siekiant užtikrinti tinkamą pareiškėjo ir jo nepilnametės dukros I. V. bendravimo tvarką. Pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 2.2.-2.4. punktų nesilaikymo. Šios sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, grįžęs į Lietuvą, pareiškėjas bendrauja su nepilnamete dukterimi I. V. vieną dieną 8 valandas, su teise nepilnametę dukterį pasiimti su savimi. 2.3. punktu šalys susitarė, kad netrukdomai ir neribotai tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi I. V. telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšių priemonėmis nuo 12.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro Lietuvos laiku, kai tai netrukdo nepilnametės dukters mokslui ir poilsiui. 2.4. punktu šalys susitarė, kad nepilnametės dukters mama S. V. nedarys jokių kliūčių nepilnametės dukters tėvui N. U. bendrauti su nepilnamete dukterimi I. V..
10. Pareiškėjas nurodo, kad suinteresuotas asmuo nesilaiko minėtų punktų ir nesuteikia jam galimybės bendrauti su dukra, o suinteresuotas asmuo teigia, kad dukra pati nenori bendrauti su pareiškėju. Pareiškėjo dukrai šiuo metu yra 7 metai. Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas nuo nedalyvavo dukros auklėjime ir jos gyvenime, pirmą kartą su dukra pasimatė 2024 m. rugpjūčio 24 d., jai esant jau šešerių metų ir nors jis yra biologinis I. V. tėvas, tačiau neturi sukūręs jokio socialinio ryšio su dukra, todėl natūralu, kad esant tokiai situacijai nėra paprasta sukurti šį ryšį ir pareiškėjui įgyti dukros pasitikėjimą.
11. Aplinkybę, kad pareiškėjas nėra sukūręs jokio ryšio su dukra, patvirtina ir suinteresuoto asmens byloje pateiktas VšĮ „Žmogaus socialinės integracijos centro“ 2024 m. sausio 10 d. raštas Dėl informacijos pateikimo Nr. K-1, kuriame nurodoma apie mergaitei ir suinteresuotam asmeniui teikiamos psichologo paslaugas. Rašte nurodoma, kad mergaitė saugaus prieraišumo ryšį koreliuoja su esama situacija, projektuoja su mama, mamos sutuoktiniu ir močiute. Mergaitė tėčiu įvardija suinteresuoto asmens sutuoktinį M., o ne pareiškėją. 2024 m. sausio 25 d. VšĮ „Žmogaus socialinės integracijos centro“ rašte Nr. K-2 nurodoma, kad mergaitė patiria nesaugumo jausmą, atlikti projekcinių tyrimų metodai rodė emocinę distanciją, nerimą santykyje su pareiškėju. Tai patvirtinama ir vėlesniuose 2024 m. kovo 28 d. Nr. K-12 2024 m. liepos 22 d. Nr. K-28 raštuose.
12. Svarbu paminėti ir tai, kad suinteresuotas asmuo pateikė pareiškėjui siųstas žinutes, iš kurių turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo periodiškai informuoja pareiškėją apie dukros sveikatos būklę bei svarbesnius gyvenimo įvykius (mokyklos pakeitimą, telefono numerio pasikeitimą ir kt. informacija) ir nors pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santykiai gan konfliktiški, tačiau iš šių susirašinėjimų matyti, kad suinteresuotas asmuo vykdo kitas taikos sutarties sąlygas ir geranoriškai teikia informaciją apie dukrą pareiškėjui.
13. Nors tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendraujant su dukra reikėtų psichologo pagalbos, tačiau byloje nepateikė jokie duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas, norėdamas sukurti ryšį su dukra, pats būtų ėmęsis aktyvių veiksmų (konsultuotųsi su specialistais, ieškotų psichologo ar siūlytų suinteresuotam asmeniui lankytis pas tą pačią psichologę, kuri jau konsultuoja jų dukrą). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog žinodamas, kad dukra vengia bendrauti su juo, būtų bandęs konsultuotis su specialistais ir išsiaiškinti, kokių jis veiksmų turi imtis, kad įgytų dukters pasitikėjimą, kad vadovaudamasis specialistų rekomendacijomis būtų bandęs sukurti dukrai saugumo jausmą užmezgant ryšį su ja. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad dėl jo bendravimo su dukra daugiau pastangų turėtų įdėti dukters mama, tačiau nenurodo nei konkrečiai kokių veiksmų suinteresuotas asmuo turėtų imtis, nei kokiais veiksmais ji trukdo pareiškėjui bendrauti su dukra (CPK 178 straipsnis).
14. Iš išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2024 m. spalio 28 d. išvados Nr. 10SD-3311 nustatyta, kad mergaitė bendraudama su skyriaus specialistais buvo drovi, kalbėdama glausdavosi prie suinteresuoto asmens arba močiutės. 2023 m. spalio 27 d. į Skyrių buvo atvykęs pareiškėjas, teigdamas, jog telefonu nepavyksta susisiekti su S. N. ir susitarti dėl dukters lankymo. Skyriaus specialistė susisiekė su motina. S. N. paaiškino, kad duktė I. nenori bendrauti su tėvu. Tuo metu mergaitė buvo mokykloje. Pokalbio metu, tarpininkaujant Skyriaus specialistei, buvo susitarta, jog I. grįžus iš mokyklos, N. U. ir S. N. susiskambins dėl tėvo pasimatymo su dukterimi. Vėliau tiek pareiškėjas, tiek S. N. informavo specialistę, jog I. V. atsisakė bendrauti su tėvu.
14.1. 2023 m. lapkričio 8 d. rengiant išvadą civilinėje byloje Nr. e2VP-6446-1177/2023, Skyriaus specialistė bendravo su I. V.. Mažametę į Skyrių atlydėjo mama S. N. ir mamos sutuoktinis. Skyriaus specialistei paprašius leisti su vaiku pabendrauti atskirai Skyriaus vaiko kambaryje, S. N. nurodė, kad mergaitė yra labai jautri, nedrąsi ir nenorės su specialiste likti viena. Skyriaus specialistė paklausė I. V., ar ji eitų su ja pabendrauti Skyriaus vaiko kambaryje. Mergaitė atsisakė. Skyriaus specialistė S. N. paaiškino, kad tuo atveju jei vaikas atsisako su specialistu likti vienas, kartu galėtų dalyvauti vaiko mama, tačiau pokalbyje neturėtų dalyvauti moters sutuoktinis. S. N. nurodė, jog I. norėjo, kad kartu būtų ir mamos vyras. Mergaitė nesutiko, kad jis išeitų iš kabineto, todėl pokalbyje su vaiku Skyriaus vaiko kambaryje dalyvavo vaiko mama ir jos sutuoktinis. Iš pradžių vaikas vengė kontakto su specialiste, tačiau vėliau mergaitė žaisdama su Skyriaus vaiko kambaryje esančiais žaislais, piešdama, atsipalaidavo, pradėjo bendrauti. I. V. Skyriaus specialistei pasakė savo vardą ir pavardę. Pradėjus kalbėti apie tėvus, mergaitė pasakė, kad jos mamos vardas yra S., o tėčio – M.. Paklausus apie tėtį N., mažametė atsakė, kad jo nepažįsta. Vėliau I. V. pasakė, kad nenori susitikti. Paklausus su kuo, ji atsakė, kad su N.. Daugiau mergaitė nebekalbėjo, į Skyriaus specialistės klausimus neatsakė, tylėjo, atrodė susigraudinusi. Paskutinį kartą su I. V. Skyriaus specialistė bendravo 2024 m. gegužės 28 d., atliekant vaiko situacijos vertinimą. Mergaitės pasiteiravus apie biologinį tėvą, ji teigė, kad su juo bendrauti nenori, buvo susitikusi gal porą kartų. Tėvas buvo atvežęs dovanų, kurių mergaitė neėmė. I. V. savo tėvu laiko motinos sutuoktinį.
14.2. Skyriaus nuomone, akivaizdu, jog vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, nėra abiejų tėvų geranoriško bendradarbiavimo tarpusavyje. Bet kuriuo atveju motina turi pareigą nekliudyti bei užtikrinti maksimalias galimybes tėvui bendrauti su vaiku. Tėvui turi būti suteikiama galimybė kurti ir palaikyti ryšį su savo dukterimi, tačiau ir pats tėvas turi dėti maksimalias pastangas ryšio su vaiku kūrimui. Skyriaus manymu, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, vykdymo procese tektų spręsti klausimą dėl psichologo pagalbos, kuriant vaiko ir tėvo ryšį.
15. Šios išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalių dukrai bendravimas su pareiškėju kelia neigiamas emocijas dėl to, kad pareiškėjas praktiškai nedalyvavo dukros auginime ir nekūrė emocinio ryšio nuo vaiko gimimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nenustatyta, jog suinteresuotas asmuo manipuliuotų dukra ar iš esmės draustų ir neleistų pareiškėjui bendrauti su dukra. Atvirkščiai, suinteresuotas asmuo pareiškėjui nurodydavo, kad jų dukra pati nenori bendrauti su pareiškėju, tačiau į šias pastabas pareiškėjas iš esmės neatsižvelgė ir neieškojo kitų būdų užmegzti ryšį su dukra. Iš pateiktų pareiškėjo ir suinteresuoto asmens susirašinėjimų ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nuo tada kai teismas patvirtino taikos sutartį, per beveik pusantrų metų vos kelis kartus bandė skambinti dukrai, ir vos kelis kartus siūlė susitikti su dukra. Pažymėtina, kad pareiškėjas net ir esant taikos sutartyje 2.1. punkte numatytam vienerių metų pereinamajam laikotarpiui, nesugebėjo sukurti bent minimalaus ryšio su dukra. Teismo vertinimu, pareiškėjas minimaliai stengėsi bendrauti su dukra ir nerodo pakankamos iniciatyvos ir pastangų, o tik deklaratyviai nurodo, kad suinteresuotas asmuo nesuteikia jam galimybių bendrauti su dukra, tačiau nenurodo, kokiais konkrečiais suinteresuoto asmens veiksmais pasireiškia taikos sutarties sąlygų nevykdymas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dabartinėje situacijoje, tiek išvadą teikiančios institucijos nuomone, tiek pats pareiškėjas, jo atstovė bei suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad bendraujant su dukra būtina psichologo pagalba, taigi šalys iš esmės pripažįsta, jog mergaitė nenori bendrauti su pareiškėju ir bendravimas su pareiškėju jai kelia neigiamus išgyvenimus. Tuo pačiu darytina išvada, kad esama šalių nusistatyta bendravimo tvarka iš esmės neatitinka šalių dukros dabartinių interesų bei jeigu būtų priverstinai prieš vaiko valią vykdoma, būtų psichologiškai žalinga vaikui ir turėti negrįžtamų pasekmių jos raidai.
16. Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas išimtinai yra atsižvelgiama į vaikų nuomonę, ginamas jų interesas ir teisė į saugią, stabilią aplinką, kadangi tai neabejotinai turi įtakos jauno amžiaus asmens raidai, socialiniam vystymuisi, jo emocinei sveikatai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo bei teisminės praktikos matyti, kad vaiko pozicija ir jo nuomonės gerbimas ir paisymas bylose, kuriose sprendimų priėmimas turi tiesioginės įtakos vaiko interesams, yra ypatingai svarbus tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės kontekste, todėl nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo neabejotinai svarbu nepilnametės I. V. išreikšta pozicija dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu. Patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį nebuvo išklausyta vaiko nuomonė, tačiau šiuo metu I. V. savo nuomonę yra išsakiusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, kad ji nenori bendrauti su pareiškėju. Įvertinus susiklosčiusias aplinkybes tokia mergaitės pozicija suprantama, nes pareiškėjas, kaip jau minėta, iki 6 metų nedalyvavo jos auginime, nekūrė su ja socialinio ryšio. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos turi būti vykdomos, tačiau šalių sutartų sąlygų vykdymas šiuo atveju nėra svarbesnis už nepilnamečio vaiko išreikštą norą ir negali kenkti jo teisėms ir teisėtiems interesams netrukdomai augti stabilioje aplinkoje, kur jam saugu ir gera gyventi.
17. Teismas pažymi, kad nepilnamečio vaiko privertimas bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu esant vaiko nenorui nepadės pakeisti jo nuomonės ar paskatinti norą bendrauti. Priešingai - gali sukelti tik dar didesnę emocinę įtampą. Todėl tokiu atveju svarbu įsiklausyti į vaiko jausmus, poreikius, bei įsigilinti į priežastis, dėl kurių vaikas nenori užmegzti kontakto ir vengia bendravimo. Nagrinėjamu atveju derėtų stiprinti kokybinį ryšį su nepilnamete dukra, stengtis stiprinti pasitikėjimą vienas kitu ir kurti tvarius tarpusavio santykius, pagrįstus pagarba ir rūpesčiu, o ne bendravimo skatinimu prieš dukters valią. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl pareiškėjas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir suprasdamas, kurti ryšį su dukra. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo turi konfliktiškus santykius, o būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai ir lemia vaikų norą atsitraukti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti su vienu iš tėvų. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėtų būti gerokai aktyvesnis siekiant sukurti socialinį ryšį su dukra, neapsiriboti vien tik netiesioginiu pasiteiravimu per suinteresuotą asmenį kaip dukrai sekasi ar siūlyti pavienius nereguliarius susitikimus, o stengtis įgyti dukros pasitikėjimą, nes šiuo metu pareiškėjas nededa jokių pastangų, kad sukurtų ryšį su dukra. Pažymėtina, kad taikos sutartimi šalys buvo susitarusios dėl vienerių metų pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos, tačiau per šalių nustatytą pereinamąjį laikotarpį įvyko tik vienas pareiškėjo susitikimas su dukra, kurio metu jis turėjo galimybę su ja pabendrauti, taip pat dar vieną kartą pareiškėjas susitiko su dukra tarpduryje, kur dukra pasakė pareiškėjui, kad nenori su juo bendrauti. Taigi realiai per pereinamąjį laikotarpį nevykus tėvo ir dukters susitikimams nebuvo sukurtas jų tarpusavio ryšys, todėl neįgyvendinus pereinamojo laikotarpio bendravimo sąlygų, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo ir dukters bendravimas yra galimas pagal šalių sutartyje numatytą 2.2. punktą.
18. Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes bei anksčiau išklausytą vaiko nuomonę (per atstovą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių), suinteresuoto asmens kaltės ar tiesioginės įtakos dėl taikos sutarties 2.2.-2.4. punktuose nustatytų sąlygų nevykdymo teismas neįžvelgia ir tokia pareiškėjo pozicija nepagrįsta jokiais įrodymais ar duomenimis, todėl teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą pateikto prašymo pagrindu.
19. Šalims išaiškintina, kad jei susiklosčiusi situacija ir faktinės aplinkybės, dėl kurių 2023 m. birželio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3553-1177/2023 buvo patvirtinta taikos sutartis, yra pasikeitusios ir nebeatitinka esamos situacijos, jos turi kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas (nutartis) dėl vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos ir (ar) išlaikymo vaikui dydžio ir (ar) formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, abu tėvai arba vienas iš jų ateityje gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos bei išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo.
II. Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už suteiktas advokatų paslaugas. Pareiškėjas, kuris inicijavo šią bylą, pateikė 200 Eur, o suinteresuotas asmuo – 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo išduoti vykdomąjį raštą, suinteresuoto asmens patirtos advokato pagalbos išlaidos – 112,50 Eur priteistinos iš pareiškėjo, įvertinus, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų dydžių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
21. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08711 nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui S. N. yra suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje nėra gauta tarnybos pažyma apie susidariusias bylinėjimosi išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui, todėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 646 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Priteisti iš pareiškėjo N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.