Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. G. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nubaustas:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą 1 303 Eur bauda su teisės atėmimu vairuoti transporto priemones trejiems metams;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą 1 013 Eur bauda su teisės atėmimu vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., V. G. paskirta galutinė nuobauda 1 303 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 3 d. už tai, kad jis 2015 m. balandžio 1 d. apie 12 val. 30 min. Elektrėnuose, Šviesos gatvėje vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,63 promilių), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklus. V. G. apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, įvykio metu apgadino automobilį ir nuvertė du kelio ženklus. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad tokiais veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, 14 punktą, 219 punktą, tuo padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. atstovo adv. Andriejaus Tiščenko manymu, apylinkės teismas V. G. kaltę grindė vien prieštaringais įrodymais. Atstovas pažymi, jog liudytojo I. G. ir nubaustojo paaiškinimais, duotais ne teismo posėdžio metu, įrodyta faktinė aplinkybė, jog 2015 m. balandžio 1 d. apie 12:30 val. vairavo ne V. G.. Be to tai, kad automobilį vairavo ne administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G., patvirtina liudytojų E. G. ir V. M. parodymai. Liudytojas R. J. teismo pasėdžio metu paaiškino, jog nematė autoįvykio, o V. M. parodė, kad matė, kaip automobilis, numušęs pirmą ženklą, pristabdė, bet iš automobilio tuo metu niekas neišlipo. Automobilis nuvažiavo toliau, sustojo maždaug už 150 metrų. Tai patvirtina, jog nebuvo padaryti pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.

Skunde pažymima kad administracinėje byloje yra ir kitų prieštaravimų: pranešimo peržiūroje (b.l. 11) nurodytas informacijos gavimo laikas - 13:22, nors skundžiamame nutarime nurodyta, jog įvykis įvyko tarp 12:15 - 12:30. Be to bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. G., todėl ji turėjo būti nors informuota apie Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamą administracinę bylą.

Atstovo manymu, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas bei nutarimo priėmimas remiantis tik prieštaringais įrodymais, netiriant kitų leistinų įrodymų, negali būti laikomas teisėtu, todėl nutarimas turi būti naikintinas.

V. G. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimas teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles vairuotojams užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 14 p. įtvirtina, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Taisyklių 219 p. reglamentuota, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 219.3. pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; 219.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; 219.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog būtent V. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliaciniame skunde atstovas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. G. vairavo automobilį ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. V. G. padaryti administraciniai teisės pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), fotonuotraukomis (b.l. 12-17), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 10), alkotesterio rodmenimis (b. l. 8), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), V. G. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 25), pranešimu apie eismo įvykį (b. l. 11), liudytojų parodymais (b. l. 52-54, 68-69).

2015 m. balandžio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. R471367 užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, kuriuos padarė V. G., nurodyta šių pažeidimų esmė bei nustatytos pažeidimų aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde yra teigiama, jog ne V. G. vairavo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tokį teiginį paneigia objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų, faktinių duomenų visuma. Iš liudytojo policijos pareigūno R. J. parodymų, duotų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, matyti, kad, jam atvykus į įvykio vietą, V. G. prisipažino, jog išgėręs vairavo automobilį ir nuvertė du kelio ženklus, paaiškino, jog gėrė sužinojęs apie žmonos nėštumą. Mašinoje su V. G. buvo dar 2 merginos ir 2 vaikinai, tačiau visi patvirtino, kad kartu nevažiavo, įvykio nematė, tik vėliau įsėdo į automobilį išgerti. Už vairo sėdėjo V. G., kuris taip pat paaiškino, kad automobilis jo. Rakteliai buvo spynelėje, kuriuos V. G. išėmė ir atidavė pareigūnui. Nors bylą nagrinėjant teisme liudytojas I. G. aiškino, kad automobilį vairavo, ne V. G., o jis (b. l. 53), tačiau apklaustas iš karto po įvykio šios aplinkybės neminėjo, sakė, kad įvykio vietoje nebuvo, atėjo į aikštelę vėliau. Tai patvirtina pareigūno R. J. parodymai (b.l. 52). Be to policijos pareigūno R. J. parodymai neprieštarauja liudytojo V. M., pranešusio apie eismo įvykį teisėsaugos įstaigai, parodymams (b.l. 68-69). Pažymėtina, jog V. G., iš karto po įvykio rašydamas paaiškinimą, jame nurodė, kad jis 2015 m. balandžio 1 d. apie 12 val. 30 min. vairavo automobilį VOLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Šviesos gatve Elektrėnuose. Sukdamas į Saulės gatvę, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklus, juos nulaužė, ir apgadino automobilį, policijos pareigūnams apie įvykį nepranešė, po įvykio nuvažiavo į Saulės gatvę prie namo, automobilį vairavo išgėręs. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, yra įspėtas dėl melagingų parodymų (b.l. 25). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų R. J. ir V. M. parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jie turėjo pagrindą apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl davė jam nepalankius parodymus. Tokių duomenų teismui nepateikė ir pats pažeidėjas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai nesivadovavo prieštaringais liudytojų I. G. ir E. G. parodymais (b.l. 52-54). Jie yra V. G. draugai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Nors liudytojas I. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog tai jis vairavo automobilį ir atsitrenkė į kelio ženklus, o E. G. neva matė, kad už vairo sėdėjo I. G., V. G. – keleivio vietoje, tačiau tokius jų parodymus paneigia pirmiau aptarti liudytojo R. J. parodymai, taip pat paties V. G. paaiškinimas, rašytas iš karto po eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas E. G. parodė, kad policijos nekvietė, nes įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, tačiau liudytojas V. M. aiškino, kad tuo metu gatvėje daugiau žmonių nebuvo, jis buvo vienintelis įvykio liudytojas.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog I. G. ir E. G. parodymus galimai davė, siekdami padėti V. G. išvengti atsakomybės, todėl svarstytina dėl administracinio teisės pažeidimo bylų dėl melagingų parodymų davimo iškėlimo (ATPK 187² str.).

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog aptartų objektyvių faktinių duomenų visetas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2015 m. balandžio 1 d. apie 12.30 val. automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir atsitrenkė į kelio ženklus būtent V. G..

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog automobilio vairuotojas nejautė kontakto su kelio ženklais, todėl neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Skundą nagrinėjantis teismas tokį pažeidėjo aiškinimą vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, nes jį paneigia padarytų apgadinimų pobūdis. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto bei byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobiliui Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės durelės. Be to, buvo nuversti vienas po kito du kelio ženklai (b. l. 10). Taigi padarytų apgadinimų pobūdis rodo, kad kontaktas buvo stiprus ir akivaizdžiai juntamas. Todėl V. G. suprato sukėlęs eismo įvykį. Pažymėtina ir tai, kad V. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog sukdamas į Saulės gatvę, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklus ir juos nulaužė. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pagal nustatytas įvykio aplinkybes konstatuoja, jog V. G. suprato savo veiksmus ir suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoravo ir iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino, todėl pagrįstai už tai buvo nubaustas.

Nepagrįstas V. G. atstovo adv. Andriejaus Tiščenko apeliacinio skundo argumentas, jog neteisingai nurodytas įvykio laikas. Iš pranešimo apie eismo įvykį peržiūros (b. l. 11) matyti, kad informacijos gavimo laikas yra 13:22, tačiau aplinkybių aprašyme nurodytas įvykio laikas – 12:15, V. G. rašytiniame paaiškinime nurodytas laikas – apie 12:30, kuris ir yra nurodytas skundžiamame nutarime. Taigi įvykių seka yra logiška, nes pirmiau įvyko įvykis, o vėliau apie jį buvo pranešta teisėsaugos institucijai.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog automobilio savininkės R. G. neinformuojant apie Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamą administracinę bylą, buvo pažeistos jos teisės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 3 d. sankcija nenumato transporto priemonės konfiskavimo, byloje taip pat nebuvo sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas, todėl R. G. dalyvauti šios bylos nagrinėjimo procese neturėjo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. G. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.