Kauno apylinkės teismo nutartis

2011-06-01 · Civilinė byla Nr. 2-3422-886/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
2-3422-886/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-00387-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
G. O.
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3422-886/2011Proceso Nr. 2-05-3-00387-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos 117.1., 128.10.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 1 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui G. O. ir jo atstovui advokato padėjėjui K. P., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui antstoliui Robertui Vaitkevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. O. skundą dėl antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. O. teismui pateikė skundą dėl antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmų. Skundu prašo: panaikinti antstolio 2010 m. gruodžio 15 d. patvarkymus, kuriais buvo nurašytos vykdymo išlaidos - 763,30 Lt, ir įpareigoti antstolį šias lėšas grąžinti pareiškėjui.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2010 m. gruodžio 24 d. gavo antstolio R. Vaitkevičiaus 2010 m. gruodžio 20 d. siūlymą sumokėti 763,30 Lt vykdymo išlaidų pagal Kauno m. VPK VP EPT 2009 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 952996 dėl 200 Lt baudos išieškojimo ir antstolio 2010 m. gruodžio 15 d. patvarkymus areštuoti pareiškėjui priklausančias lėšas 963,30 Lt sumai, esančias bankų AB SEB, Danske bank A/S Lietuvos fil. AB „Swedbank“ sąskaitose. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais. 1) Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktą antstolis išieškojimuose iki 200 Lt siunčia siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Pagal Instrukcijos 51 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą per siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos. Antstolis nepagrįstai priskaičiavo per dideles vykdymo išlaidas, nes išieškojimuose iki 200 Lt papildomos išlaidos negali viršyti 50 Lt (Instrukcijos 34.1 punktas), o būtinos išlaidos taip pat negali viršyti 50 Lt (Instrukcijos 38 punktas). 2) Siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas išsiųstas 2010 m. gruodžio 24 d., t.y. jau priėmus ginčijamus 2010 m. gruodžio 15 d. patvarkymus dėl lėšų arešto. Instrukcijos 6 punktas numato antstoliui teisę areštuoti lėšas, tuo atveju, kai yra pavojus turtą paslėpti, tačiau apie tai antstolis privalo nurodyti patvarkyme. Antstolis areštą taikė nepagrįstai ir nenurodė arešto būtinumo pagrindų. 3) Instrukcijos 45 punkto 3 lentelėje nustatyti papildomų vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai. Už patvarkymo areštuoti lėšas parengimą nustatytas 5 Lt mokestis, tačiau antstolis priskaičiavo net po 65 Lt už kiekvieną patvarkymą. Jei antstolis vykdė išieškojimą pagal 1 lentelės 4 grafą (išieškojimuose iki 1000 Lt), antstolio atlyginimas negalėjo būti didesnis už 200 Lt, bet nurodyta 266,40 Lt. 4) Antstolis neteisėtai savo iniciatyva indeksavo vykdymo išlaidas pagal vartotojų kainų indeksą, nes pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį sprendimų vykdymo išlaidas gali indeksuoti tik teismas, antstoliui pareiškus reikalavimą teisme dėl vykdymo išlaidų priteisimo pagal CPK 611 straipsnį. 5) CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka: dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolis nepagrįstai savo siūlyme remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2007 suformuota praktika, nes šioje nutartyje teismas pasisakė apie savo noru skolininko sumokėtas vykdymo išlaidas. Pareiškėjas G. O. savo noru vykdymo išlaidų nemokėjo, o antstolis R. Vaitkevičius, viršydamas savo įgaliojimus, tokius veiksmus atliko.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis R. Vaitkevičius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Nurodo, jog turėjo teisę iš karto pradėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, nesiunčiant siūlymo sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, nes buvo išieškoma 200 Lt bauda, o išieškojimuose iki 200 Lt siūlymai nesiunčiami. Pareiškėjas skundžia vykdymo išlaidų dydį, tačiau antstolis dar 2010 m. gruodžio 22 d., t.y. iki skundo padavimo, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir būtent šioje byloje pareiškėjas turėtų ginčyti vykdymo išlaidų dydį. Dėl skundo reikalavimo panaikinti patvarkymus dėl lėšų arešto antstolis nurodo, kad 2010 m. gruodžio 20 d. antstolis pats savo iniciatyva panaikino patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl civilinės bylos nagrinėjimas šioje skundo dalyje yra negalimas, nesant skundo dalyko ar pagrindo (prašomi panaikinti patvarkymai yra panaikinti dar iki skundo surašymo dienos, tai yra 2010-12-20). Teisminis nagrinėjimas yra negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko.

Į teismo posėdį neatvyko antstolis R. Vaitkevičius, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjo G. O. atstovas advokato padėjėjas K. P. teismo posėdyje paaiškino, kad antstolis išieškomą 200 Lt sumą nepagrįstai priskyrė išieškojimams iki 1000 Lt, todėl neteisingai taikė išieškojimo proceso taisykles, nes 200 Lt suma turi būti išieškoma pagal taisykles, taikomas išieškojimams iki 200 Lt. Pagal Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suformuotą praktiką 200 Lt skolos išieškojimas taip pat priskiriamas išieškojimams sumų nuo 50 Lt iki 200 Lt. Antstolis neteisingai taikė sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktą, nes išieškodamas 200 Lt sumą, privalėjo skolininkui siųsti siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Jei pareiškėjas G. O. būtų gavęs antstolio siūlymą, jis būtų sumokėjęs visą sumą, todėl vykdymo išlaidų nebūtų priskaičiuota. Antstolis, 200 Lt sumą priskyręs ne tai išieškomų sumų kategorijai, taikė netinkamas išieškojimo proceso taisykles, o teisės akto netobulumas negali būti priežastis, dėl ko asmuo patirtų didesnius nuostolius.

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad apie jam paskirtą baudą žinojo, nutarimą dėl baudos paskyrimo apskundė Kauno administraciniam teismui, nesutikęs su šio teismo nutartimi, apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismo nutartį, pagal kurią turėjo sumokėti baudą, gavo 2010 m. rugsėjo ar spalio mėn. Baudos laiku nesumokėjo, nes nesuprato nutarties teksto, nes nebuvo aiškiai nurodyta dėl baudos sumokėjimo. Pareiškėjas teigia, kad būtų baudą sumokėjęs iš karto, jeigu antstolis būtų informavęs apie tai, kad jis privalo sumokėti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagrindinis klausimas, dėl kurio kilo ginčas šioje byloje – kokios taisyklės turi būti taikomos vykdant nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos 200 Lt baudos išieškojimą, t.y. ar antstolis privalo siųsti siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktas), ar turi teisę iš karto pradėti priverstinius vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnis).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0147/10/04225 matyti, kad antstolio R. Vaitkevičiaus kontoroje 2010 m. gruodžio 2 d. gautas Kauno apskrities VPK Kelių priežiūros tarnybos 2009 m. vasario 12 d. nutarimas dėl 200 Lt baudos išieškojimo iš G. O. (vykd. bylos viršelis). Iš vykdomojoje byloje esančių administracinių teismų nutarčių matyti, kad G. O. Kauno m. VPK Kelių policijos valdybos 2009 m. vasario 12 d. nutarimą dėl jam paskirtos 200 Lt baudos apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Šią nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paliko nepakeistą. Antstolis 2010 m. gruodžio 2 d. patvarkymu vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, užklausė atitinkamas įstaigas dėl skolininko turto ir pajamų (v.b.l. 7-10), 2010 m. gruodžio 15 d. paskaičiavo vykdymo išlaidas (v.b.l. 11) ir 2010 m. gruodžio 15 d. patvarkymais, adresuotais bankams AB SEB, AB „Swedbank“ ir Danske bank, nurodė areštuoti pareiškėjo lėšas šių bankų sąskaitose: 200 Lt baudą ir 763,30 Lt vykdymo išlaidų (v. b. l. 13-15). Dėl patvarkymų areštuoti lėšas pareiškėjas pateikė skundą.

Nutarimo skirti baudą vykdymo terminus ir tvarką nustato ATPK 313-314 straipsniai, CPK 661 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcija. ATPK 313 straipsnis nustato, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo jam skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti (ATPK 314 straipsnio 1 dalis). CPK 661 straipsnyje numatyta, kad jeigu įstatyme ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte numatyta išimtinė sąlyga, palengvinanti skolininko padėtį, vykdant išieškojimus, neviršijančius 200 Lt: „Jeigu raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, antstolis išieškojimuose iki 200 Lt siunčia siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas“.

Pareiškėjo teigimu, antstolis neteisėtai pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus, nes pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktą privalėjo jam išsiųsti siūlymą sumokėti baudą vykdymo išlaidas. Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Antstolis vykdė nutarimą dėl 200 Lt baudos išieškojimo, todėl šiai sumai netaikytinos išieškojimo taisyklės sumoms iki 200 Lt, pagal kurias numatytas siūlymo skolininkui išsiuntimas. Tokią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodytų argumentų.

Pareiškėjas G. O. apie jam paskirtą baudą žinojo, nes nutarimą dėl baudos skyrimo skundė teismui, ir nesutikdamas su teismo nutartimi pateikė apeliacinį skundą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis išsiųsta suinteresuotiems asmenims 2010 m. rugsėjo 14 d.; Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyboje gauta 2010 m. rugsėjo 17 d. (v.b.l. 1). Tikėtina, kad panašiu metu įteikta ir pareiškėjui. Šiuos duomenis atitinka ir pareiškėjo paaiškinimai 2011 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje, kad teismo pranešimą apie tai atmestą jo apeliacinį skundą ir paliktą galioti pirmosios instancijos teismo nutartį gavo apie 2010 m. rugsėjo-spalio mėn. (b.l. 50). Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad baudos per 40 dienų terminą nesumokėjo, nes iš teismo nutarties teksto nesuprato, kad turi sumokėti baudą, nes teismo nutartyje taip nebuvo nurodyta. Pareiškėją administraciniame teisme atstovavo advokato padėjėjas, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad jis nesuprato, jog privalo jam paskirtą baudą sumokėti per 40 dienų nuo teismo pranešimo dienos. Pareiškėjas, naudojęsis kvalifikuota teisine pagalba, turėjo pakankamai laiko sumokėti baudą nuo nutarties gavimo 2010 m. rugsėjo mėn. iki nutarimo pateikimo vykdymui 2010 m. gruodžio 2 d. Dėl šios priežasties atmestini ir pareiškėjo teiginiai, kad būtų iš karto sumokėjęs baudą, jei antstolis jam būtų atsiuntęs siūlymą dėl baudos sumokėjimo.

Pareiškėjui nesumokėjus baudos per ATPK 313 straipsnyje numatytą 40 dienų terminą, buvo pradėtas priverstinis jos išieškojimas (ATPK 314 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis dokumentas (2009-02-12 nutarimas) antstolio kontoroje gautas 2010 m. gruodžio 2 d., t.y. praėjus beveik dvejiems metams. Ginčo dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui teisėtumo nėra. Įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjas ginčijo jam paskirtos baudos teisėtumą, ir nuo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties priėmimo iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (2010-12-02) buvo praėję beveik trys mėnesiai, antstolis, vykdydamas 200 Lt baudos išieškojimą, pagrįstai taikė priverstinius vykdymo veiksmus, nesiųsdamas skolininkui siūlymo. Antstolio veiksmai atitinka CPK 661 straipsnio reikalavimus, nes pareiškėjas nebuvo sumokėjęs baudos per ATPK 313 straipsnyje numatytą 40 dienų terminą.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje antstolio veiksmų neteisėtumą grindė vieninteliu argumentu: kad 200 Lt baudos išieškojimas turi būti vykdomas, taikant Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte numatytą reikalavimą - siųsti siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Šiam argumentui pagrįsti pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pateikė Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-857-109/2010, kurioje nurodyta, kad „Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelėje nurodyta pozicija „nuo 200 iki 1000 Lt apima sumas nuo 200,01 Lt“. Todėl išieškomai 200 Lt sumai turi būti taikoma skolininkui mažiau neigiamų pasekmių sukelianti tvarka.

Sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, pareiškėjo atstovo nurodyta nutartis negali būti taikoma kaip teisminis precedentas, nes šioje nutartyje ir nagrinėjamoje byloje nesutampa faktinės aplinkybės ir ginčo dalykas. Minėtoje nutartyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl vykdymo išlaidų dydžio, be to CPK 609 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, jog vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarimo išieškoti baudą vykdymo tvarkos, kai baudos sumokėjimo terminas yra pasibaigęs. Pagal ATPK 313 ir 314 straipsnių ir CPK 661 straipsnio nuostatas, neįvykdžius reikalavimo sumokėti baudą per nustatytą terminą, antstolis, pasibaigus nurodytam įvykdymo terminui, iš karto pradeda vykdymo veiksmus. Minėta, kad poįstatyminiame teisės akte – Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte numatyta išlyga, kai antstolis siunčia siūlymą skolininkams tais atvejais, kai išieškomos sumos iki 200 Lt. Šia poįstatyminės teisės normos tikslas – siekti palankesnių sąlygų skolininkams, iš kurių išieškomos minimalaus dydžio baudos (iki 200 Lt), sudarant jiems sąlygas išvengti didesnių vykdymo išlaidų, jei skola sumokama per siūlyme nustatytą terminą.

Atmestini pareiškėjo argumentai, kad 200 Lt baudos išieškojimui antstolis privalo siųsti siūlymą, nes Instrukcijos 5 punkto išlyga taikoma tik sumoms iki 200 Lt, neįskaitant 200 Lt dydžio. Ši išvada seka iš lingvistinio, sisteminio, loginio ir teleologinio (teisės normos tikslo) teisės akto - Sprendimų vykdymo instrukcijos - aiškinimo metodų. Instrukcijos 5 punktas yra poįstatyminiame teisės akte įtvirtina taisyklė, kurios negalima taikyti atsietai nuo aukštesnės galios teisės normų, numatytų įstatyme. Instrukcijos 5 punktas tik detalizuoja taikymą CPK 661 normos, pagal kurį pasibaigus įstatyme ar vykdomajame dokumente numatytam terminui, raginimas nesiunčiamas, ir antstolis iš karto pradeda vykdymo veiksmus. Todėl kilus abejonių dėl poįstatyminės teisės normos taikymo, turi būti taikoma aukštesnės teisinės galios norma. Siekiant nustatyti, ar „200 Lt“ patenka į formuluotę „išieškojimuose iki 200 Lt“, galima taikyti ir analoginį teisės akto aiškinimo metodą, palyginant to paties teisės akto – Sprendimų vykdymo instrukcijos - loginių konstrukcijų formuluotes 5 punkte ir 34.1 punkto antros pastraipoje, kurioje numatyti išieškotinų sumų intervalai: „mažesnė nei 10 litų“, „nuo 10 iki 50 litų“, ir „nuo 50 iki 100 Lt“. Atsižvelgiant į tai, kad visi šie trys intervalai kartu sudaro nepertraukiamą sumų seką, ir pirmajame aiškiai nurodyta suma „mažesnė nei 10 Lt“, darytina išvada, kad 10 Lt suma patenka į antrąjį intervalą, o 50 Lt suma – į trečiąjį, t.y. kiekviena intervalo riboje esanti konkreti suma patenka į intervalą, kuris apima didesnes išieškomas sumas. Tokia pat tvarka aiškinant Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkto formuluotę „išieškojimuose iki 200 Lt“, 200 Lt suma į didesnį intervalą, t.y. nuo 200 Lt.

Analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis byloje Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-690-390/2010) taip pat yra nurodęs, kad antstolis, vykdydamas 200 Lt baudos išieškojimą, teisėtai iš karto atliko priverstinius vykdymo veiksmus, nesiųsdamas skolininkui siūlymo (CPK 661 straipsnis).

Nustačius, kad antstolis nutarimo dėl baudos išieškojimo vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais jo patvarkymus dėl pareiškėjo lėšų bankų sąskaitose arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.

Kiti pareiškėjo skundo argumentai dėl priskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio ir pagrįstumo teisinės reikšmės šioje byloje neturi, nes šie klausimai yra kitos civilinės bylos (dėl vykdymo išlaidų priteisimo) dalykas.

Susipažinus Kauno apygardos teismo gauta civiline byla 2S-830-109/2011, nustatyta, kad vykdymo išlaidų priteisimo klausimas jau buvo išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2611-329/2011: antstolio prašymas priteisti 763,30 Lt vykdymo išlaidų iš skolininko G. O. patenkintas iš dalies ir priteista 277,28 Lt suma. Šalims pateikus atskiruosius skundus, byla nagrinėjama apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme (bylos Nr. 2S-830-109/2011). Byla apeliacine tvarka dėl priteistų vykdymo išlaidų dydžio nėra išspręsta, ir dar nėra įvertintas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priteistos vykdymo išlaidos, teisėtumas ir pagrįstumas. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi byla sustabdyta, iki bus išnagrinėta byla dėl antstolio veiksmų, atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, teisėtumo.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti antstolį grąžinti į pareiškėjo sąskaitą neteisėtai nurašytą 763,30 Lt vykdymo išlaidų sumą. Teismas pažymi, kad priimant patvarkymą areštuoti lėšas, numatytas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, tiksli jų suma iš anksto nėra žinoma, todėl nustatyta speciali jų išieškojimo tvarka pagal CPK 611 straipsnį. Ši tvarka užtikrina, kad ginčo atveju teismas patikrina priskaičiuotų vykdymo išlaidų teisėtumą ir pagrįstumą. Antstolio depozitinėje sąskaitoje šiuo metu saugomos piniginės lėšos už vykdymo veiksmų atlikimą netapo antstolio nuosavybe, ir nustačius konkretų vykdymo išlaidų dydį bus galima spręsti dėl jų grąžinimo. Tokią poziciją yra išsakiusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 22d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2007. Tie patys klausimai (dėl vykdymo išlaidų dydžio) negali būti nagrinėjami dviejose skirtingose civilinėse bylose, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai priskaičiuotų per didelių vykdymo išlaidų šioje byloje nesvarstytini. Atsižvelgiant į tai negali būti svarstomas ir jo reikalavimas dėl įpareigojimo antstoliui grąžinti areštuotas lėšas į pareiškėjo sąskaitą. Antstolio depozitinėje sąskaitoje saugomas piniginės lėšas už vykdymo veiksmų atlikimą galima bus paskirstyti po to, kai apeliacine tvarka bus išspręstas klausimas dėl teismo nutarties priteisti vykdymo išlaidas teisėtumo ir pagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas antrąjį pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti antstolį grąžinti į pareiškėjo sąskaitą neteisėtai nurašytą 763,30 Lt vykdymo išlaidų sumą - palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jei ir būtų patenkintas jo reikalavimas, pripažįstant neteisėtais antstolio patvarkymus dėl lėšų arešto, teismas negalėtų patenkinti antrojo reikalavimo visa apimtimi, nes minėtais patvarkymais buvo areštuota ne tik vykdymo išlaidų suma (763,30 Lt), bet ir išieškoma 200 Lt bauda. Pareiškėjas neginčijo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti teisėtumo, todėl nekyla ginčo dėl jo pareigos sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas. Pareiškėjo skunde šios aplinkybės neaptartos.

Teismas konstatuota, kad antstolis tinkamai taikė baudos išieškojimą reglamentuojančias procesines teisės normas, naikinti jo patvarkymų skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas dėl šio reikalavimo atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai). Skundo reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti lėšas į pareiškėjo sąskaitą paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 str.,

nutaria:

pareiškėjo G. O. skundo reikalavimą dėl antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmų, priimant 2010 m. gruodžio 15 d. patvarkymus dėl pareiškėjo lėšų bankų sąskaitose arešto, atmesti.

Pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo antstolį grąžinti į pareiškėjo sąskaitą neteisėtai nurašytą 763,30 Lt vykdymo išlaidų sumą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė