Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo kaltinamojo D. P. gynejos advokates O. Daminaitytes – Umbres skunda del 2010-10-11 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje D. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. padarymu, perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teisme 2010-06-29 pradeta nagrineti baudžiamoji byla Nr. 1-988-270/2010, kurioje D. P. kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.

2010-09-13 teisiamojo posedžio metu D. P. gyneja advokate O. Daminaityte-Umbre pateike prašyma nutraukti baudžiamaja byla, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 3 p., kadangi D. P. yra LR Valstybes saugumo departamento pareigunas, o pagal LR Valstybes saugumo departamento statuto 9 str. 1 d. sprendima pradeti ikiteismini tyrima del saugumo pareiguno padarytos nusikalstamos veikos priima generalinis prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas, o šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradetas Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos pavedimu.

2010-09-29 teismo posedžio metu prokuroras pateike prašyma gražinti baudžiamaja byla prokuraturai ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu prieš iteikiant D. P. itarima padarius LR BK 281 str. 1 d. numatyta nusikaltima, nebuvo kreiptasi i LR generaline prokuratura, spresti klausima del galimybes patraukti ji baudžiamojon atsakomyben.

2010-10-11 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas patenkino prokuroro prašyma ir perdave baudžiamaja byla prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu padarytas apsirikimas gali buti ištaisytas atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Gynejos teigimu, ikiteisminio tyrimo pradejimas tik specialaus subjekto sprendimu yra sudetine „patraukimo baudžiamojon atsakomyben“ savokos turinio dalis. (Žr. Teismu istatymo 47 str. 3d, kur teiseju imuniteto sudedamaja dalimi yra nurodyta ir ikiteisminio tyrimo pradejimas tik generalinio prokuroro sprendimu) Nesant tokio sprendimo negalimas pats ikiteisminis tyrimas, o tuo paciu negalimas ir asmens patraukimas baudžiamojon atsakomyben.

Skunde nurodoma, jog teismo padaryta išvada, kad valstybes saugumo departamento pareigunai neturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybes butu teisinga, jei savoka „patraukimas baudžiamojon atsakomyben“ butu siejama tik su asmens pripažinimu kaltu ir apkaltinamojo nuosprendžio priemimu jo atžvilgiu. Taciau BPK 3 str. 1 d. 3 p. kontekste savoka „patraukimas“ baudžiamojon atsakomyben“ vartojama pacia placiausia prasme, ir yra suprantama kaip visos teisines priemones ir nusikalstamos veikos teisines pasekmes, atsirandancios del nusikaltimo padarymo, taip pat neigiami padariniai nusikalstamam asmeniui, atsirade tiriant neteiseta veika, skelbiant apkaltinamaji nuosprendi ir po tokio nuosprendžio paskelbimo. Kitaip aiškinant šia nuostata, valstybes saugumo departamento statuto 9 str. 1 d. itvirtinta saugumo pareigunu garantija neturetu jokios prasmes.

Skunde taip pat teigiama, jog kaltinamasis D. P. aplinkybes, kad yra Valstybes saugumo departamento pareigunas, viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu neslepe ir teismas turejo bylos nutraukimo klausima spresti dar pasirengimo bylos nagrinejimui stadijoje. Išaiškejus tokiai aplinkybei teisminio nagrinejimo metu, teismas turejo remdamasis BPK 3 str. 1 d. 3 p. bei BPK 254 str. 4 d. baudžiamaja byla nutraukti, o ne gražinti ja prokurorui jo prašymu, kad butu ivykdyta istatymo nuostata ir butu gautas sprendimas del ikiteisminio tyrimo pradejimo D. P. atžvilgiu. Gynejos nuomone, toks BPK 3 str. 1 d. 3 p. nuostatu aiškinimas yra ydingas ir irodymu leistinumo prasme. Teismas negali pagristi nuosprendžio irodymais, kurie surinkti pažeidžiant istatymu nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad ikiteismini tyrima pradejus ne kompetentingo prokuroro sprendimu, kai toks reikalavimas imperatyviai itvirtintas istatyme, visi ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti neteisetai, tuo paciu ir visi surinkti irodymai yra surinkti pažeidžiant istatyma. Tokiu budu apkaltinamojo nuosprendžio priemimas šioje byloje iš esmes negalimas ir nera jokio tikslo gražinti byla prokurorui papildyti, nes atgaline data generalinio prokuroro sprendimas pradeti ikiteismini tyrima negali buti išduodamas. Vadovaujantis tokia teismo logika sektu, kad visi neteisetai atlikti procesines prievartos veiksmai, galetu buti sankcionuojami velesniais igaliotu instituciju sprendimais, o tai aiškiai nesiderina su bendraisiais teises principais.

Teismo posedyje kaltinamasis ir jo gyneja praše skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. P. gynejos skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. numato dvi alternatyvias galimybes nagrinejimo teisme metu perduoti byla prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pirmu atveju byla perduodama prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, jei nagrinejimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrineti byla teisme. Šiuo atveju teismas byla prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti gali perduoti ir savo iniciatyva, nesant prokuroro prašymo. Istatymas numato ir kita galimybe nagrinejimo teisme metu perduoti byla prokurorui – kai yra prokuroro prašymas papildyti ikiteismini tyrima. Istatymas nenumato, kokioms aplinkybems esant prokuroras nagrinejimo teisme metu gali prašyti papildyti ikiteismini tyrima. Darytina išvada, kad kiekvienu konkreciu atveju, nagrinejant byla teisme gavus prokuroro prašyma papildyti ikiteismini tyrima, teismas turi spresti, ar tai yra tikslinga, ar prokuroro prašymas yra pagristas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-09-29 posedžio metu prokuroras pateike prašyma gražinti baudžiamaja byla ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tenkindamas prokuroro prašyma, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010-10-11 nutartyje pagristai nurode, jog ikiteisminiame tyrime padaryta klaida galima ištaisyti atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teismas pagristai nurode, jog LR BPK 3 str. 1 d. 3 p. numatyta viena iš aplinkybiu, del kuriu baudžiamasis procesas yra negalimas yra taikoma asmenims, turintiems imuniteta nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybes apibrežtinas kaip specialiai teises aktuose numatytiems asmenims skirtu ypatingu taisykliu, reguliuojanciu skirtinga nuo iprasto baudžiamosios atsakomybes atsiradima, visuma. Nors ši nuostata konkretaus asmenu rato, kuriems ji taikoma, neapibrežia, jie ivardinti tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek kituose Lietuvos Respublikos istatymuose. Pažymetina, jog saugumo departamento pareigunams joks teises aktas nesuteikia išskirtinio imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybes. Apylinkes teismas 2010-10-11 nutartyje padare pagrista išvada, jog LR Valstybes saugumo departamento statuto nuostatos nesuteikia Valstybes saugumo departamento pareigunams imuniteto nuo baudžiamosios jurisdikcijos, tik nurodo specialu subjekta, inicijuojanti ikiteismini tyrima del saugumo pareiguno padarytos nusikalstamos veikos.

D. P. gyneja skunde daro nepagrista išvada, jog valstybes saugumo pareigunai turi ribota imuniteta nuo patraukimo baudžiamojon atsakomyben. Baudžiamosios teises teorijoje ribotu baudžiamuoju teisiniu imunitetu laikomas atvejis, kuomet numatyta galimybe riboti imuniteta konkreciam asmeniui esant konkrecioms aplinkybems. Kaip mineta, imuniteta nuo baudžiamosios atsakomybes turi teises aktuose numatytu asmenu grupe ir jis pasireiškia tuo, jog tokiems asmenims yra numatytos išskirtines taisykles baudžiamosios atsakomybes atsiradimui. Baudžiamosios atsakomybes esme – asmens, padariusio nusikaltima, nuteisimas ir pasmerkimas valstybes vardu. Baudžiamoji atsakomybe atsiranda tik isiteisejus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. Taigi atsižvelgiant i tai, specialaus subjekto, turincio teise priimti sprendima pradeti ikiteismini tyrima del saugumo pareiguno padarytos nusikalstamos veikos, buvimas negali buti laikomas riboto baudžiamojo teisinio imuniteto dalimi.

Be to, pažymetina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje 2009-09-28 pradetas pagal fakta, paaiškejus nusikalstamos veikos požymiams, o ne prieš konkretu asmeni, t.y. D. P.. Itarimas padarius nusikalstama veika D. P. iteiktas tik 2010-01-20. Todel nera pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradetas nepagristai.

2008-08-11 Lietuvos generalinio prokuroro isakymu Nr. I-110 patvirtintu Rekomendaciju del ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 29 p. nurodyta, jog gaves skunda, pareiškima arba pranešima apie nusikalstama veika, kuria galimai padare asmuo, kurio atžvilgiu ikiteismini tyrima pagal istatymus gali pradeti tik generalinis prokuroras ar (ir) generalinio prokuroro pavaduotojas, prokuroras išnagrineja toki skunda ir nustates, kad yra pagrindas pradeti ikiteismini tyrima, visa surinkta medžiaga su išvada perduoda generaliniam prokurorui arba generalinio prokuroro pavaduotojui priimti sprendima del ikiteisminio tyrimo pradejimo. Apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroras L. Gružas, pavesdamas atlikti ikiteismini tyrima šioje byloje Vilniaus apskr. VPK KPV NVESTS tyrejui, pažeide galiojanciuose teises aktuose nustatyta ikiteisminio tyrimo pradejimo tvarka, kadangi privalejo laikytis aukšciau nurodytu nuostatu. Taciau teismo nuomone, ši pažeidima galima ištaisyti papildant ikiteismini tyrima. Byloje surinktu irodymu leistinumo klausimo teismas šioje proceso stadijoje nesprendžia.

Taigi, taikyti D. P. atžvilgiu LR BPK 3 str. 1 d. 3 p. nuostatas ir nutraukti baudžiamaji procesa jo atžvilgiu nera teisinio pagrindo.

Atkreiptinas demesys, jog advokate O. Daminaityte-Umbre itariamaji D. P. atstovavo ir ikiteisminiame tyrime, nuo pranešimo apie itarima iteikimo momento, taciau nei ji, nei pats D. P. jokiu pastabu del netinkamo proceso veiksmu ir proceduru atlikimo nereiške bei ikiteisminio tyrimo pareigunu ir prokuroro procesiniu veiksmu neskunde, nors tokia galimybe turejo.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, darytina išvada, jog apylinkes teismas pagristai perdave baudžiamaja byla prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

nutare:

atmesti itariamojo D. P. gynejos advokates O. Daminaitytes-Umbres skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-10-11 nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.