- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- I-2121-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01126-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai R. Ž. , Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei Nijolei Globienei, atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. Ž. (toliau – pareiškėja) skundu (b. l. 4 – 6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) viršininko 2017-05-09 įsakymą Nr. 20-TE-389 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai, Kauno apskr. VPK komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3 - ojo skyriaus vyriausiajai tyrėjai (pažeidimo padarymo metu ėjusiajai Kauno apskr. VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkės pareigas), paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Skundžiama tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už nepadarytus nusižengimus. Tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai yra abstraktūs, neįrodo nusižengimo sudėties, o būtent tai, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios ar aplaidumo, nekilo jokių pasekmių. Pareiškėja, tirdama Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK 2016-04-20 gautą pareiškėjo R. G. skundą, reg. Nr. 20-AP-11072, dėl 2015-04-06 Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK pareigūnų J. O. ir A. B. psichologinio ir fizinio smurto veiksmų prieš jį, taip pat dėl jam priklausančių drabužių ir batų dingimo, priėmė teikimą baigti šio pareiškėjo skundo nagrinėjimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 33, 34 straipsniais. Taip pat, vadovaudamasi tomis pačiomis VAĮ normomis, pareiškėja, laikinai eidama Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK viršininko pareigas, patvirtino VPK Kaišiadorių r. PK VPS PP vyr. tyrėjo G. J. priimtą teikimą baigti UAB „Palink“ pareiškimo nagrinėjimą dėl skenerio dingimo pagal Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK 2016-07-12 gautą UAB „Palink“ pareiškimą, reg. Nr. 20-AP- 19111, kuriame buvo nurodyta, jog 2016-05-15 neaiškiomis aplinkybėmis prekybos salėje dingo 241,20 Eur vertės skeneris. Be to, pareiškėja, vykdydama Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK KPS viršininkės pareigas, taip pat vadovaudamasi tomis pačiomis VAĮ 33, 34 straipsnių nuostatomis, patvirtino Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjo V. U. 2016-10-26 priimtą teikimą baigti 2016-09-14 ir 2016-10-06 gautų O. L. prašymų, reg. Nr 20-AP-25569, 20-AP27401, dėl galimai įvykdytos lentų vagystės, kurią galimai įvykdė kaimynas J. R. ir jo sūnus G. R. , nagrinėjimą. Pareiškėja ir jos atstovė mano, jog nurodytais atvejais teikimai buvo priimti ir tvirtinami vadovaujantis VAĮ normomis, nes nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos faktai ir informacija apie nusikalstamas veikas nepasitvirtino, todėl nebuvo pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, bei priimti nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja ir jos atstovė nurodė, kad laikotarpiu, kai buvo padaryti minėti tarnybiniai nusižengimai nebuvo tinkamai ir aiškiai reglamentuotas sprendimų priėmimas, kai jau nuo pat pranešimo gavimo pradžios nustatoma, kad nepadaryta priešinga teisei veika. Pareiškėjos nuomone, bet kokiu atveju pagal šiuos asmenų pranešimus buvo priimti procesiniai sprendimai, nors ir ne pagal BPK. Pareiškėja teigė, kad susipažinus su asmenų pareiškimų turiniu, vertino juos ne kaip pranešimus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl ir sprendimai buvo priimti vadovaujantis VAĮ, o ne LR BPK nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė pareiškėjos prašymą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmenų pareiškimai, pranešimai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas turėjo būti nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytomis normomis. Pareiškėja pati priėmė teikimą ir patvirtino kitų pareigūnų teikimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 33, 34 straipsniais, nors teikimai iš esmės negalėjo būti priimti. Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir laiku atlikti pavestas užduotis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12.3 punkto reikalavimą pastebėjus pavaldžių pareigūnų daromas klaidas, imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant jas ištaisyti, išvengti tolimesnių neigiamų padarinių, BPK 2 straipsnio reikalavimą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, BPK 172 straipsnio reikalavimą pagal kompetenciją organizuoti ir kontroliuoti padalinio ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (su vėlesniais pakeitimais) (toliau - Rekomendacijos) 79 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamas veikas nagrinėjami vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautuose dokumentuose pareiškėjas nesuformavo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą; Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 20-V-739, 7.1 ir 7.25 punktų reikalavimus. Iš asmenų skundų matyti, kad pareiškėjai į Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK kreipėsi kaip į ikiteisminio tyrimo įstaigą, atliekančią nusikalstamų veikų tyrimą, o ne kaip į viešojo administravimo subjektą. Todėl pareiškėja atlikdama Kauno apskr. VPK KPS viršininko funkcijas turėjo pareigą tinkamai įvertinti minėtų pareiškimų pobūdį ir procesinius sprendimus priimti vadovaujantis BPK. Pareiškėja dėl savo tarnybinės patirties ir užimamų pareigų privalėjo suprasti ir adekvačiai vertinti pareiškimuose nurodytas faktines aplinkybes bei užtikrinti, kad šie pareiškimai būtų išnagrinėti LR BPK nustatyta tvarka. Pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, jos tarnybinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kauno apskr. VPK viršininkas 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 20-TE-389 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai pagrįstai skyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl paskirtos statutinei valstybės tarnautojai tarnybinės nuobaudos – pastabos, kuri buvo paskirta už tarnybinių funkcijų netinkamą atlikimą, teisėtumo.
Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, ginčijamo įsakymo priėmimo metu dirbo Kauno apskr. VPK komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3 - ojo skyriaus vyriausiąja tyrėja (pažeidimo padarymo metu dirbo Kauno apskr. VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkės pareigose.
Pareiškėja, iš esmės, ginčija kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nurodydama, kad savo veiksmais, t. y. gautų asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimą baigdama bei tvirtindama teikimus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normomis (toliau – BPK), tačiau taikydama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 33, 34 straipsnių nuostatas, nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nepažeidė jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų, skunduose nurodytas aplinkybes ir informaciją vertino ne kaip informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas dėl kurių nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo nepriimamas.
Taigi, ginčo esmė yra dėl pareiškėjos priimto procesinio dokumento - teikimo, tiriant asmens pranešimą, ir kitų pareigūnų priimtų procesinių dokumentų - teikimų, tiriant asmenų pranešimus, tvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo.
Bylos duomenys patvirtino, kad skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjai buvo paskirta už tai, kad Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK 2016-04-20 gautą R. G. skundą, reg. Nr. 20-AP-11072, išnagrinėjo ir galutinį procesinį dokumentą - teikimą priėmė, vadovaudamasi VAĮ 33, 34 straipsnių nuostatomis. R. G. skundėsi dėl 2015-04-06 Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK pareigūnų J. O. ir A. B. veiksmų, skunde nurodė, jog pareigūnai naudojo prieš jį psichologinį ir fizinį smurtą versdami prisipažinti padarius nusikaltimą, taip pat informavo apie jam priklausančių drabužių ir batų dingimą. Pareiškėja, vykdydama Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus (toliau - KPS) viršininkės pareigas, ištyrusi skundo aplinkybes dėl šio skundo tyrimo 2016-05-10 priėmė teikimą, vadovaudamasi VAĮ 33, 34 straipsniais, nurodydama pareiškėjo R. G. skundo nagrinėjimą baigti. Teikimas buvo patvirtintas Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK viršininko R. G. .
Taip pat Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK 2016-07-12 buvo gautas UAB „Palink“ pareiškimas, reg. Nr. 20-AP-19111, kuriame buvo nurodyta, kad 2016-05-15 neaiškiomis aplinkybėmis prekybos salėje dingo 241,20 Eur vertės skeneris. Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK VPS PP vyr. tyrėjas G. J. 2016-07-15 priėmė teikimą dėl skenerio dingimo. Tyrėjas, ištyręs skundo aplinkybes, vadovaudamasis VAĮ 33 straipsniu, pareiškėjo - UAB „Palink“ pareiškimo nagrinėjimą baigė. Teikimą tvirtino pareiškėja, vykdydama 1. e. Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK viršininko pareigas.
Be to, Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK 2016-09-14 ir 2016-10-06 gauti O. L. prašymai, reg. Nr. 20-AP-25569, Nr. 20-AP27401, dėl nuostolių atlyginimo susijusių su lentų galima vagyste, kurią galėjo įvykdyti kaimynas J. R. ir jo sūnus G. R. . 2016-10-26 Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjas V. U. ištyręs prašymo aplinkybes priėmė teikimą, vadovaudamasis VAĮ 33 straipsniu, O. L. prašymų nagrinėjimą baigė. Teikimą tvirtino Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK KPS viršininkė R. Ž. .
Tarnybinio patikrinimo išvadoje 2007-01-10 Nr. 20-IS-16 konstatuota, kad pareiškėja dėl pirmiau nurodytų asmenų skundų (pareiškimo, prašymo), laikotarpiu nuo 2016-07- 11 iki 2016-08-12, laikinai eidama Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK viršininko pareigas, atidžiai neįsigilino ir tinkamai neįvertino piliečių skunduose, pareiškimuose ir pranešimuose nurodytų aplinkybių ir pareigūnų nustatytų (surinktų) duomenų, patvirtino pavaldžių pareigūnų teikimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėja pagal Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymą, patvirtintą Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 20-V-739, būdama atsakinga už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą, kontroliavimą, privalėdama užtikrint, kad pavaldūs policijos pareigūnai veikloje laikytųsi Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų bei teisės aktų, privalėdama organizuoti, kontroliuoti skundų, pranešimų apie nusikalstamas veikas priėmimą, registravimą ir procesinių sprendimų priėmimą laiku, neužtikrino, kad vadovaujamame skyriuje bei Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK (laikinai einant Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK viršininko pareigas) tiriant pareiškimus, būtų laikomasi Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, nekontroliavo pavaldžių pareigūnų veiklos, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų siekiant ištaisyti padarytus pažeidimus, netinkamai organizavo skyriaus ir komisariato veiklą, susijusią su pareiškimų nagrinėjimu. Neužtikrino, kad pareiškimai, pranešimai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas būtų nagrinėjami vadovaujantis BPK numatytomis normomis. 2016-05-10 priėmė teikimą, vadovaudamasi VAI 33, 34 straipsniais, nors toks sprendimas iš esmės negalėjo būti priimtas. Tuo pareiškėja pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir laiku atlikti pavestas užduotis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12.3 punkto reikalavimą pastebėjus pavaldžių pareigūnų daromas klaidas, imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant jas ištaisyti, išvengti tolimesnių neigiamų padarinių, BPK 2 straipsnio reikalavimą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, BPK 172 straipsnio reikalavimą pagal kompetenciją organizuoti ir kontroliuoti padalinio ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (su vėlesniais pakeitimais) (toliau - Rekomendacijos) 79 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamas veikas nagrinėjami vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautuose dokumentuose pareiškėjas nesuformavo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 20-V-739, 7.1 ir 7.25 punktų reikalavimus. Minėtoje išvadoje teigiama, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, jos tarnybinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Tarnybinio patikrinimo išvada buvo grindžiama asmenų pranešimų (skundo pareiškimo, prašymo) tyrimu, tyrimą užbaigiant netinkamu procesiniu dokumentu – teikimu, vadovaujantis VAĮ 33 straipsnio nuostatomis, o ne PBK normomis. Pareiškėjos veiksmai buvo kvalifikuoti kaip pažeidžiantys: BPK 2 straipsnio reikalavimą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; BPK 172 straipsnio reikalavimą pagal kompetenciją organizuoti ir kontroliuoti padalinio ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (su vėlesniais pakeitimais) (toliau - Rekomendacijos) 79 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamas veikas nagrinėjami vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautuose dokumentuose pareiškėjas nesuformavo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėja nagrinėdama ir tvirtindama pranešimus apie galimus nusikalstamų veikų faktus pažeidė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus teisės aktus.
Pagrindinis kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo grindžiamas iš esmės tuo, jog pareiškėja pati tirdama skundą apie galimas nusikalstamas veikas ir tvirtindama teikimus pagal kitų pareigūnų atliktą tyrimą dėl skunde, pareiškime ir prašymuose nurodytas galimai padarytas nusikalstamas veikas, neužtikrino, kad skundas, pareiškimas ir prašymai būtų nagrinėjami vadovaujantis BPK nustatytomis normomis.
Visų pirma, baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo. Todėl nusikaltimų išaiškinimą, baudžiamųjų bylų tyrimą reglamentuojančių normų sistema demokratinėse valstybėse pagrindžiama nekaltumo prezumpcijos. BPK 2 straipsnyje, dėl kurio pažeidimo kaltinama pareiškėja, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ši BPK nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas pradedant baudžiamąjį procesą: proceso veiksmai privalo būti atliekami, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, baudžiamasis procesas turi prasidėti, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, jog BPK 2 straipsnis, kurio nuostatų nesilaikymu buvo kaltinama pareiškėja, įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Įgyvendinant šio straipsnio reikalavimus, pradedant baudžiamąjį procesą, privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti vykdomas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius (BPK 3 str.1 d. 1 p.). Priešingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja atliko tyrimą medžiagoje Nr. 20-AP-11072 pagal R. G. skundą dėl prieš jį ikiteisminio tyrimo pareigūnų naudoto smurto ir dingusių šio asmens daiktų. Tyrimo metu, buvo nustatyta, jog Kaišiadorių apylinkės teismas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-183-548/2015, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį R. G. atžvilgiu, konstatavo jog duomenys apie pareigūnų smurtą nepasitvirtino. Dingę šio asmens daiktai, kuriuos rado nukentėjusysis asmuo prie apvogtos sodybos, buvo pateikti prie ikiteisminio tyrimo bylos. Kaišiadorių apylinkės teismas 2015-12-09 nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-183-548/2015, R. G. leido jais disponuoti, daiktai šiam asmeniui buvo grąžinti. Taigi, jokia informacija apie galimas nusikalstamas veikas nepasitvirtino. Kitų atliktų tyrimų medžiagose Nr. 20-AP-19111, Nr. 20-AP-25569 ir Nr. 20-AP27401 taip pat nebuvo nustatyta, kad informacija apie galimai padarytas nusikalstamas veikas pasitvirtino, nes jokių akivaizdžių nusikalstamų veikų požymių pareiškime ir prašymuose nebuvo nurodyta. Atlikto tyrimo medžiagoje Nr. 20-AP-19111 dėl UAB „Palink“ neaiškiomis aplinkybėmis dingusio skenerio nebuvo nustatyta objektyvių duomenų apie skenerio praradimą nusikalstamu būdu. Tyrimo medžiagose: Nr. 20-AP-25569 ir Nr. 20-AP27401 dėl O. L. prašymų išreikalauti iš kaltininkų nuostolių atlyginimą, nebuvo nustatyta jokių akivaizdžių duomenų ar informacijos apie galimą nusikalstamą O. L. kaimynų veiką dėl jos lentų galimos vagystės ir galimo kenkimo jos atžvilgiu.
Teismo nuomone pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymų) tyrimas buvo savalaikis, pakankamas, pagrįstas objektyvių duomenų surinkimu ir visų reikšmingų aplinkybių ištyrimu, todėl neabejotinai įgalino konstatuoti, jog informacija apie galimas nusikalstamas veikas ir faktus nepasitvirtino.
Kaip jau buvo minėta, kaltinimas pareiškėjai tarnybinio nusižengimo padarymu iš esmės grindžiamas ne tyrimo nepakankamu, tačiau pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymų) tyrimo užbaigimu netinkamu administraciniu procesu - teikimo forma, vadovaujantis VAĮ 33, 34 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis viešojo administravimo administracinės procedūros įforminimą.
Pažymėtina, kad VAĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, nurodyta administracine procedūra nagrinėjami kitokio pobūdžio skundai ar pranešimai, būtent – skundai, pranešimai apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir tai yra kita santykių sritis, apimanti viešąjį administravimą, kuris yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ 2 str. 1 d.).
VAĮ 33 straipsnyje numatytas administracinės procedūros tyrimo (nagrinėjimo) dokumentas – teikimas, priimamas atlikus tyrimą pagal administracinę procedūrą, konkrečiai siūlant administravimo subjekto vadovui priimti administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, jog vadovas administracinę procedūrą baigia administracinės procedūros sprendimo priėmimu.
Pareiškėja yra policijos statutinė pareigūnė, vadovaujantis BPK 165 straipsnio 1 dalimi, policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, į kurios kompetenciją įeina spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir atsisakymo jį pradėti. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus policija veikia kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas.
Baudžiamasis procesas numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 str.). Atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 166,167,168 str.). Detaliau baudžiamasis procesas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų nedetalizuoja.
Nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju, asmenų pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymų) dėl galimų nusikalstamų veikų nagrinėjimo VAĮ numatytą administracinę procedūra nebuvo tinkamas tyrimo būdas tiriant asmenų pranešimus (skundą, pareiškimą, prašymą) dėl galimų nusikalstamų veikų, tačiau teikimuose įforminti pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymų) išnagrinėjimo rezultatai ir išvados buvo visiškai pagrįstos ir teisingos. Pranešimuose (skunde, pareiškime, prašymuose) nurodyta informacija apie galimus nusikalstamos veikos faktus nepasitvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju, forma negali dominuoti prieš turinį. Šiuose teisiniuose santykiuose svarbiausia vertinti šių santykių dalyvių – ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką. Priimti teikimai dėl pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymų) tyrimo neatitiko formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau veiklos turinys iš esmės pagrindė tyrimo metu nustatytas objektyvias aplinkybes ir išvadas, numatytas BPK normose, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismui nekilo abejonių, jog pareiškėja turinio prasme tinkamai ištyrė nagrinėjamo skundo konkrečias faktines aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog informacija apie galimą nusikalstamą veiką nepasitvirtino, neabejotinai teisingos išvados buvo nustatytos ir kitų pareigūnų tyrimuose, kurių teikimus tvirtino pareiškėja. Šį pažeidimą teismas laiko neesminiu, nes jis nesutrukdė pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymų) tyrimo eigai, nebuvo kliūtimi asmenims pranešusiems informaciją apie galimas nusikalstamas veikas pasinaudoti apskųsti priimtus procesinius dokumentus – teikimus, kuriuose buvo nurodyta apskundimo tvarka, nors šie asmenys šia teise nepasinaudojo. Be to, pažymėtina, kad procesinių dokumentų forma ir atvejai, kada jie turi būti priimami, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti pareigūnų tarnybines funkcijas reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatų, jog tarnybinė atsakomybė už netinkamu veikimu padaryta tarnybinį nusižengimą kyla, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai ir įtvirtinta pareigūno veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose. Netinkamas veikimas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintas, nurodant konkrečias teisės normas, kurių nesilaikė pareigūnas netinkamai atlikdamas pavestas pareigas, neapsiribojant bendro pobūdžio normų konstatavimu pareigūno veiksmuose. Pareigūnas turi suvokti, kad pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, privalo veikti atitinkamu būdu, tarnybinė atsakomybė galima, kai pareigūnas neatlieka tų veiksmų ir išlieka pasyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2011-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-683/2011; 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-496-577/2013).
Iš esmės pareiškėja kaltinama netinkamu pareigų atlikimu, tuo, jog pareiškėja neužtikrino, kad pareiškimai, pranešimai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas būtų nagrinėjami vadovaujantis BPK nustatytomis normomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareigų vykdymas turi imperatyvią formą, konkrečios pareigos turi būti apibrėžtos teisės aktuose.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjos veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pažeidus BPK 172 straipsnio reikalavimą pagal kompetenciją organizuoti ir kontroliuoti padalinio ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Duomenų tarnybinio patikrinimo išvadoje, kad asmenų pranešimai (skundas, pareiškimas, prašymai) būtų vilkinami tirti, ar nesiimta visų įmanomų priemonių atskleisti galimas nusikalstamas veikas, nebuvo nustatyta. BPK 172 straipsnio reikalavimas pagal kompetenciją organizuoti ir kontroliuoti padalinio ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą yra bendro pobūdžio. Todėl abstraktus kaltinimas tarnybinio nusižengimo padarymu dėl BPK 172 straipsnio reikalavimų pažeidimo negali būti pripažintas tarnybiniu nusižengimu, kadangi nepagrįstas nei pažeidimo faktais, nei pareiškėjos tarnybinę veiklą, jos konkrečias pareigas ir funkcijas, reglamentuojančiomis teisės normomis. Pareiškėjos tarnybinė atsakomybė dėl BPK 172 straipsnio reikalavimų pažeidimo negalima. Nurodytas kaltinimas pareiškėjai dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nebuvo tinkamai kvalifikuotas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimas pareiškėjai, dėl netinkamo galimai padarytų nusikalstamų veikų tyrimo nesivadovaujant BPK nustatytomis normomis, galėtų būti grindžiamas BPK 168 straipsnio nuostatomis, kurios apima atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojo proceso tvarka pagrindus. Šis straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra kitos šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Tačiau nurodyta BPK norma yra bendro pobūdžio, įpareigoja ikiteisminio tyrimo policijos pareigūnus kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, kad duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ir nėra reikalinga konkrečiu atveju atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, tikslu patikslinti duomenis rodančius, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika, nes ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo galimų duomenų apie galimas nusikalstamas veikas atitikimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK) išdėstytoms nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti nurodytas konkretus BK straipsnis, apibrėžiantis nusikalstamą veiką dėl kurios nepradedamas ikiteisminis tyrimas. Nurodytų pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymo) atveju, tokių duomenų apie konkrečias nusikaltimas veikas, apibrėžtas BK normose, nebuvo galima akivaizdžiai nustatyti. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas nebuvo grindžiamas šio BPK 168 straipsnio reikalavimų pažeidimu.
Vertinant pareiškėjos veiksmus, pareiškimų tyrimą užbaigus netinkamos formos procesiniu dokumentu – teikimu, svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamoji teisė yra laikytina griežčiausia teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei, kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, administracinės teisės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Konstitucinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, priimdama netinkamos formos procesinį dokumentą - teikimą ir tvirtindama kitus du ikiteisminio tyrimo pareigūnų teikimus, iš esmės atliko išsamų ir visapusišką pareiškimų tyrimą kitomis priemonėmis, nenumatytomis BPK normose.
Bylos duomenys patvirtino, jog pranešimuose (skunde, pareiškime, prašyme) nurodyta informacija buvo laiku, pilnai ir visapusiškai ištirta. Įvertinus visų trijų pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymo) turinį ir tyrimo medžiagas: Nr. 20-AP-11072, Nr. 20-AP-19111, Nr. 20-AP-25569 ir Nr. 20-AP27401, nustatyta, kad buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės bei atliktas tinkamas jų įvertinimas. Tyrimo medžiaga patvirtino, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, jog pranešimuose nurodyta informacija buvo susijusi su galimai nusikalstama veika. Pranešimų tyrimas buvo savalaikis, pakankamas, pagrįstas objektyvių duomenų surinkimu ir visų reikšmingų aplinkybių ištyrimu, todėl pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymo) tyrimo užbaigimas procesiniu dokumentu – teikimu, negali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu. Nagrinėjamojoje situacijoje, tarnybinė atsakomybė už netinkamą veikimą galėtų kilti tik, tokiu atveju, kai pareiga veikti BPK nustatytu būdu, būtų suformuluota ir įtvirtinta pareiškėjos tarnybinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tai reiškia, kad konkrečios pareigūno pareigos ir funkcijos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtos.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimą ikiteisminio tyrimo įstaigoje, detaliau nei BPK reglamentuoja minėtų Rekomendacijų III skyrius (2016-01-14 įsakymo Nr. I-12 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-01-19). Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimą, registruojant jo pradžią ar atsisakant jį pradėti (Rekomendacijų 1 p.).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja kaltinama Rekomendacijų 79 punkto pažeidimu, kuriame bendrai nurodyta, kad skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamas veikas nagrinėjami vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautuose dokumentuose pareiškėjas nesuformavo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Akivaizdu, kad Rekomendacijų 79 punkto norma yra banketinė, šio punkto pažeidimas galimas tik tuo atveju, kai nesilaikoma kitų, šioje Rekomendacijoje numatytų, punktų reikalavimų, reglamentuojančių gautų dokumentų tyrimą, kuriuose nesuformuluotas reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Kitų Rekomendacijų punktų pažeidimų pareiškėjos Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta ir nenustatyta.
Minėtose Rekomendacijose įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato atvejus, kai nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas. Rekomendacijų 73 punkte numatyta, jei ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautas kreipimasis, kuriame pranešama apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, neatitinka skundo, pareiškimo ar pranešimo formai (Rekomendacijų 69, 70, 71 punktai) ir turiniui (Rekomendacijų 3.4 punktas) keliamų reikalavimų, jame pateikti tik deklaratyvūs bendro pobūdžio teiginiai, toks kreipimasis neregistruojamas kaip skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką ir yra laikomas informacija apie galimą nusikalstamą veiką, kuri tikrinama Rekomendacijų 57–64 punktuose nustatyta tvarka. Rekomendacijų 64 punktas numato, kad neatidėliotino patikrinimo metu nustačius, kad informacija apie galimą nusikalstamą veiką nepasitvirtino, informaciją tikrinęs pareigūnas apie tai praneša atsakingam darbuotojui, kuris padaro įrašą atitinkamame informacijos registre. Tokiu atveju nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas. Tačiau pareiškėjos atžvilgiu Tarnybinio patikrinimo išvada nėra pagrįsta Rekomendacijų ar BKP normų reikalavimais, imperatyviai įpareigojančiais pareiškėjos tirto skundo ir kitų pareigūnų tirtų pareiškimų ir prašymų atveju, priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijų 3.4. punkte numatyti reikalavimai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką turiniui. Pagal Rekomendacijų 3.4. punktą, skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką - fizinio ar juridinio asmens (toliau – pareiškėjas) kreipimasis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą žodžiu, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, pranešant apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius ir, jei yra žinoma, ją padariusį ir nukentėjusį asmenis. Pareiškėjos ir kitų pareigūnų tirtų pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymų) turinys ne visiškai atitiko Rekomendacijų 3.4. punkto reikalavimus. Tiriamų pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymų) turinyje nebuvo aiškiai nurodyti galimai padarytų nusikalstamų veikų akivaizdūs požymiai, o pateikta informacija buvo deklaratyvi, bendro pobūdžio. Pareiškėjos tirtame R. G. skunde buvo nurodyta, kad pareigūnai jį privertė prisipažinti padarius nusikaltimą, kad dingo jo daiktai. UAB „Palink“ parduotuvės vadovė pareiškimu pranešė apie neaiškiomis aplinkybėmis dingusi skenerį. O. L. policijos prašė išreikalauti iš kaltininkų jai padarytus nuostolius. Nurodytais atvejais nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Rekomendacijų 73 ir 64 punktus neturėjo būti priimamas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta Rekomendacijų 79 punkto pažeidimo esmė, kuo pasireiškė pareiškėjos neteisėti veiksmai pažeidžiant šį reikalavimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje kvalifikuoti pareiškėjos padaryti teisės aktų pažeidimai, t. y. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, kuriame įtvirtintas bendras reikalavimas tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir laiku atlikti pavestas užduotis, taip pat nurodytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12.3 punkto reikalavimo pažeidimas, pastebėjus pavaldžių pareigūnų daromas klaidas, imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant jas ištaisyti, išvengti tolimesnių neigiamų padarinių, yra visiškai formalūs, nes nėra aišku kokias aplaidžiais, netinkamais pareiškėjos veiksmais šie pažeidimai padaryti. Pirmiausia neabejotinai turėtų būti nustatytos pareiškėjos ir pavaldžių pareigūnų daromos klaidos, pažeidimai susiję su imperatyvių teisės aktų reikalavimų nevykdymu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nustatyta ir nurodyta, kokius konkrečius, imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėja ir kiti pareigūnai, tirdami asmenų pranešimus (skundą, pareiškimą, prašymus), kurių tyrimą užbaigė ne nutarimais atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o teikimais. Pareiškėjos veiksmai nebuvo tinkamai kvalifikuoti.
Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas tik formalus pareiškėjos pažeidimas, nesilaikant VPK Kaišiadorių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 20-V-739, 7.1 ir 7.25 punktų reikalavimų, atsakyti už Skyriaus veiklos pasiekimus, funkcijų vykdymą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą ir t.t. Bylos medžiagoje nenustatyta duomenų, kad skyriaus veikla ir funkcijos buvo organizuojamos pažeidžiant kokių nors teisės aktų imperatyvius reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja neigia, kad susipažino su Kauno apskr. VPK viršininko 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 20-V-739. Atsakovas duomenų, kad pareiškėja buvo supažindinta su šiuo įsakymu nepateikė. Todėl teigtina, kad pareiškėja nepagrįstai kaltinama padariusi tarnybinį nusižengimą dėl šio pažeidimo.
Nagrinėjamo ginčo atveju, taikant pareiškėjai drausminę atsakomybę už netinkamą pareigų atlikimą (netinkamą veikimą), pasireiškusi teisės aktais nustatytų pareigų netinkamu atlikimu, visų pirma, turėjo būti nustatytas teisės aktuose numatytas imperatyvus reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus, pareigas nustatytu būdu. Ginčo atveju, atsakovas taikydamas pareiškėjos atžvilgiu tarnybinę atsakomybę, nepagrindė teisės aktuose numatytos pareigos priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konkrečiais asmenų pranešimų tyrimo atvejais. Atsakovas nepagrindė pareiškėjos pareigos atlikti tam tikrus veiksmus nurodytomis ginčo aplinkybėmis, jų tinkamai nekvalifikavo, todėl nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties, bei neįrodė pareiškėjos kaltės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teisės doktrinoje pripažįstama, kad taikant teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, asmens nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens nauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2007-10-26 administracinė byla Nr. A8 – 281/2007 nutartis, "Administracinė jurisprudencija" Nr. 13, 2007 m. 3.6 Dėl valstybės tarnautojo atsakomybės už veiksnius, padarytus ne tarnybos metu ).
Ginčo atveju, akivaizdu, jog pareiškėjos veiksmai, priimant administracinės procedūros procesinį dokumentą – teikimą bei tvirtinant kitus, kitų pareigūnų priimtus, du teikimus, negali būti laikomi tarnybiniu nusižengimu, nes neatitinka statutinių pareigūnų tarnybinio nusižengimo sudėties ir apskritai tarnybinio nusižengimo prasmės, todėl visos abejonės dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės vertintinos pareiškėjos naudai.
Visų pirma, statutinių pareigūnų tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) 2 str. 7 p.). Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V -308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.
Taigi, už tarnybinio nusižengimo padarymą yra taikoma tarnybinė atsakomybė, kuri yra teisinės atsakomybės rūšis. Tarnybiniam nusižengimui būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinei atsakomybei būdingas nubaudimas. Tačiau nustačius, kad nepadaryta neteisėta veika, t. y. nesant neteisėtos veikos, tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių, o tuo pačiu pareiškėjos kaltės, kilusių neigiamų pasekmių, tarnybinė atsakomybė ir tarnybinio nusižengimo konstatavimas negalimas.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių pareiškėjos neteisėtus ar netinkamus veiksmus bei jų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą). Tarnybinio patikrinimo išvada laikytina vienpusiška, neobjektyvi ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties.
Šios išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjai skyrimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėja
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-05-09 įsakymą Nr. 20-TE-389 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai R. Ž. paskirta tarnybinė nuobauda pastaba.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.