- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- e2-6424-867/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01176-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.2Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija byloje teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto sąlygą dėl išlaikymo dydžio vaikui D. B. padidinimo ir prašo nuo 2024-05-21 iš atsakovės priteisti išlaikymą sūnui mokamą periodinėmis išmokomi po 330,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šias lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o jį pripažinti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jo ir atsakovės santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018. Po santuokos nutraukimo jų nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamoji vieta nustatyta su juo, o iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiui jų sūnui mokamas po 100,00 Eur per mėnesį. Nurodo, kad yra išaugę vaiko poreikiai, nes išlaikymas priteistas 2018m., o sūnus šiuo metu yra paaugęs, lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir šiuo metu yra 16 metų amžiaus, be to dėl padidėjusios infliacijos padidėjo jo išlaidos vaikui ir jo galimybė tenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes jis dirba su individualios veiklos pažyma ir gauna apie 1300,00 Eur pajamų per mėnesį bei gauna 96,25 Eur iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išmoką už vaiką, atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda ir yra užvesta vykdomoji bylą pas antstolį. Jam nuosavybės teise priklauso sodo pastas su žemės sklypu bei trys automobiliai, vienas iš jų priduodamas į metalo laužą. Nepilnamečio sūnaus poreikiai vienam mėnesiui yra šie: 250,00 Eur maistui; 80,00 Eur drabužiai avalynė; 40,00 Eur vaistai ir vitaminai; 100,00 Eur komunaliniai mokesčiai; 90,00 Eur mokslams reikalingos priemonės; 40,00 Eur poilsis, laisvalaikis; 12,00 Eur viešasis transportas; 30,00 Eur mobiliojo ryšio paslaugos; 18,00 Eur higienos priemonės, iš viso 660,00 Eur/mėn., todėl ir prašo pusę šios sumos priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad neturi jokių finansinių galimybių teikti 330,00 Eur dydžio išlaikymą sūnui, nes yra neįgali, jai nustatytas 40 procentų darbingumas. Jos pajamos per mėnesį yra 362,59 Eur (324,57 Eur netekto darbingumo pensija, 38,23 Eur vienišo asmens išmoka). Jokių kitų pajamų ji negauna, nekilnojamojo turto neturi. Ji taip pat prižiūri savo neįgalų sūnų P. B., kuriam nustatytas 15 procentų darbingumas ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Pažymi, kad ji neturi galimybės teikti net 100,00 Eur dydžio išlaikymo ir dėl to šiuo metu yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas.
Byloje gauta išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) išvada, kurioje nurodoma, kad vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės šeima Skyriui nėra žinoma. Šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas nėra taikomas, socialinės paslaugos neteikiamos. Tarnyba vertindama, kad vaikų būtiniausių poreikių tenkinimui orientaciniu kriterijumi pripažinta minimali mėnesinė alga, o šiuo atveju atsakovė moka ženkliai mažesnį išlaikymą nei yra numatytas orientacinis išlaikymo dydis, kuris nustatytas prieš 6 metus, neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, kad nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė, t.y. padidėjo, todėl Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B. ir priteisti po 330,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrintų galimybę tenkinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad nutraukiant santuoką su atsakovę susitarė dėl 100,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nes tuo metu atsakovė nurodė, kad negauna jokių pajamų ir daugiau mokėti negali ir ji sutiko. Paaiškino, kad vaiko išlaikymui jis skiria: 40-50 Eur/mėn. sporto salei, 80-100 Eur/mėn. avalynei, drabužiams ir 250-300 Eur/mėn. maistui. Nurodė, kad jis vykdo individualią veiklą ir jo gaunamos pajamos yra apie 1 300,00 Eur per mėnesį, jis yra santechnikas montuotojas. Daugiau išlaikytinių jis neturi. Paaiškino, kad už elektrą vasaros metu moka apie 400,00 Eur. Nurodė, kad atsakovė vaiko išlaikymui neskiria pinigų, ar vaikui duoda jis nežino. Jis turi įsipareigojimų kreditoriui ir jų padengimui skiria apie 500,00 Eur per mėnesi. Anksčiau jam padėdavo jo tėvas, kuris mirė 2024 m. kovo mėn., o po jo mirties liko tam tikra suma. Tarp jo ir atsakovės žodinio susitarimo su atsakove, jog jis vienas išlaikys jų nepilnametį vaiką, nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad ji neturi galimybės sūnui teikti didesnio išlaikymo dėl sunkios materialinės padėties. Papildomai paaiškino, kad ji gyvena tėvams priklausančiame bute ir su ja gyvena jos neįgalus sūnus, o jos tėvai yra pensinio amžiaus. Jos neįgalus sūnus gauna 330,00 Eur slaugos išmoką ir 530,00 Eur neįgalumo išmoką. Šiuo metu antstolis nuskaičiuoja priverstinai apie 97,00 Eur. Paaiškino, kad ji nuo 2021 m. gauna nedarbingumo išmoką, kuri yra apie 362,00 Eur. Nurodė, kad kiekvieną penktadienį po mokyklos sūnus ateina pas ją ir pavalgo, be to ji vaikui kartą į mėnesį duoda apie 30,00 Eur, išleistuvėms ji buvo davusi 100,00 Eur. Kai sūnus lankė sporto klubą, ji kas mėnesį mokėdavo po 20,00 Eur, nes sutartis buvo sudaryta jos vardu. Jokios specialybės ji neturi įgijusi, yra baigusi tik vidurinę mokyklą. Su ieškovu nutraukiant santuoką buvo sudariusi žodinį susitarimą, kad jokio išlaikymo ji nemokės sūnui, nes pati turi neįgalų pilnametį sūnų, kuris 2018 m. buvo užpultas ir po to tapo neįgaliu, todėl ji nepilnamečiui sūnui jokio išlaikymo ir nemokėjo. Nėra susitvarkiusi dokumentų, kad ji yra oficiali savo neįgalaus sūnaus globėja. Bandė užsidirbti papildomai rankdarbių pagalbą, bet patyrė tik išlaidas, nes niekas nepirko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, kurie santuokoje susilaukė nepilnamečio D. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o iš atsakovės priteistas išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo 2018-12-01 iki vaiko pilnametystės. Po santuokos nutraukimo ieškovui atiteko santuokoje įgytas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. ir transporto priemonės O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio priekaba AP-07, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei atiteko po santuokos nutraukimo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo tiek ieškovas, tiek atsakovė liko solidariai atsakingi prieš kreditorių, tačiau ieškovas įsipareigojo asmeniškai dengti įsipareigojimus kreditoriui.
Iš 2024-04-04 VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašo apie asmens turtą nustatyta, kad ieškovo vardu, pagal 2019-10-25 dovanojimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas ir pastatai: sodo pastatas, šulinys, esantys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., nekilnojamam turtui yra taikytas uzufruktas.
Iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi.
Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad ieškovo vardu yra registruotos šios transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1999-03-12; OPEL INSIGNIA SPORTS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2010-09-08 ir IVECO 35S12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2005-02-18.
Iš antstolės 2024-01-23 Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-4-4889 nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0004/24/00179, kurioje išieškoma 6 993,00 Eur suma ir 139,00 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2024-01-01, išieškotojas K. B..
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2023-06-01 iki 2024-05-31 buvo išmokėta 3 728,71 Eur suma ir išieškotas išlaikymas 389,48 Eur. Atsakovė gauna netekto darbingumo /negalios pensiją, kuri yra 324,36 Eur bei 38,23 Eur vienišo asmens išmoką.
Nustatyta, kad atsakovė turi pilnametį vaiką P. B., gimusį 1997-05-23.
Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2021-08-09 Sprendimo dėl P. B. specialiųjų poreikių Nr. STS-2522 nustatyta, kad P. B. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2021-07-20 iki neterminuotai. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 1767 nustatyta, kad P. B. laikotarpiu nuo 2021-07-20 iki 2062-05-22 nustatytas 15 proc. darbingumo lygis. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2023-11-30 Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2065 nustatyta, kad atsakovei A. B. laikotarpiu nuo 2023-07-19 iki 2025-11-05 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.
Iš ieškovo pateiktų ekrano nuotraukų matyti, kad atsakovė 2023-03-08 facebook.com platformoje dalinosi nėriniais nurodydama, kad gali nunerti, nurodyta kaina – 16,00 Eur. Taip pat iš ekrano nuotraukų matyti, kad atsakovė facebook.com platformoje dalinasi prašymu aukoti gyventojų pajamų mokestį 1,2 proc. P. B. labdaros ir paramos fondui.
Ieškovas nuo 2018-01-08 verčiasi individualia veikla. Iš Pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 metus nustatyta, kad ieškovas už 2023 metus deklaravo 4 212,13 Eur pajamų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
Ieškovas ieškiniu siekia padidinti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydį nuo 100,00 Eur per mėnesį iki 330,00 Eur per mėnesį, motyvuodamas tuo, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai, taip pat dėl infliacijos padidėjo ieškovo išlaidos vaiko išlaikymui.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, motyvuodama tuo, kad ji dėl sunkios turtinės padėties negali teikti didesnio išlaikymo nepilnamečiui sūnui, nes yra neįgali, be to prižiūri savo neįgalų pilnametį sūnų.
Nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas šalių sūnui praėjo beveik šešeri metai. Nutraukiant šalių santuoką 2018 metais, šalių sūnui buvo 11 metų amžiaus ir šalys nutraukdamos santuoką susitarė, kad atsakovė kas mėnesį sūnaus išlaikymui teiks po 100,00 Eur per mėnesį išlaikymą. Šiuo metu šalių sūnus yra paauglys, jam yra 16 metų, jis lanko Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją. Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė neteikė teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui ir šiuo metu yra užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo įsiskolinimo ir yra susidaręs 6 993,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad po santuokos nutraukimo ji neteikė nepilnamečiui sūnui išlaikymo, nes tarp jos ir ieškovo buvo žodinis susitarimas, kad ji dėl savo turtinės padėties neteiks išlaikymo nepilnamečiui. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio susitarimo tarp jo ir ieškovės nebuvo.
Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad po 2018 m. pasikeitė, tai yra išaugo nepilnamečio vaiko poreikiai.
Teismo vertinimu byloje tiek šalių paaiškinimais, tiek pateiktais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad per šešerius metus yra išaugę šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir teismo sprendimu iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui išlaikyti nepakanka, kad būtų galima užtikrinti bent minimalius šalių sūnaus poreikius, todėl yra pagrindas spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, nes ieškovas įrodė, kad padidėjo vaiko poreikiai.
Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės 330,00 Eur išlaikymo suma sūnui yra šiek tiek didesnė nei nustatyta minimalioji mėnesio alga padalinta iš dviejų, todėl šį dydį ieškovas privalo įrodinėti. Ieškovas nurodė, jog šiuo metu būtiniesiems šalių sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga 660,00 Eur suma, kurią sudaro: 250,00 Eur maistui; 80,00 Eur drabužiams ir avalynei; 40,00 Eur medikamentai; 100,00 Eur komunaliniai mokesčiai; 90,00 Eur mokslo priemonėms; 40,00 Eur pramogoms ir laisvalaikiui; 12,00 Eur viešasis transportas; 30,00 Eur mobiliojo ryšio paslaugos; 18,00 Eur higienos priemonės. Atsakovė neginčija ieškovo nurodytos nepilnamečio sūnaus poreikiams reikalinga sumos, bet teigia, kad ji negali skirti didesnio išlaikymo nepilnamečiui sūnui, nes pati yra neįgali, jai nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, be to ji turi neįgalų pilnametį sūnų, kuriuo rūpinasi. Nustatyta, kad atsakovė šiuo metu nedirba ir jos gaunamas pajamos yra netekto darbingumo /negalios pensiją, kuri yra 324,36 Eur bei 38,23 Eur vienišo asmens išmoka, jokio nekilnojamo turto atsakovė neturi.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis lyginant su atsakovės turtine padėtimi yra geresnė, nes jis gauna pastovias pajamas apie 1 300,00 Eur per mėnesį, turi nekilnojamojo turto, be to, jo vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės. Ieškovas turi ir įsiskolinimą kreditoriui. Atsakovės pajamos yra 362,59 Eur, ji neturi jokio nekilnojamojo turto ir gyvena jos tėvams priklausančiame bute, jai yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, be to ji prižiūri savo neįgalų pilnametį sūnų, kuris gauną 330,00 Eur slaugos išmoką, kurią gali skirti savo globėjui ir ji šiuo metu prižiūri savo neįgalų sūnų, tačiau ji nėra paskirta savo pilnamečio sūnaus globėja. Iš atsakovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad ji yra baigusi tik vidurinę ir jokios specialybės nėra įgijusi, anksčiau yra dirbusi prekyboje, tačiau šiuo metu dėl sveikatos būklės ji nedirba, nes persirgo onkologine liga ir jai yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004).
Įvertinus išaugusius šalių nepilnamečio vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovei dėl objektyvių priežasčių, tai yra jos sveikatos būklės yra sunku susirasti gerai apmokamą darbą ir gauti daugiau pajamų, nes atsakovei yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis be to, ji rūpinasi savo neįgaliu sūnumi, nors ir oficialiai ji nėra paskirta jo globėja, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių ir interesus, vaiko augančius poreikius, į tai, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad šalys turėtų daugiau išlaikytinių, darytina išvada, jog yra pagrindas padidinti iš atsakovės priteisto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2024-05-20 iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiui D. B. mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Nors atsakovei ir yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis iki 2025-11-05, tai neeliminuoja galimybės atsakovei susirasti darbo, kuris atitiktų 2023-11-30 Nr. DPS-2065 Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytus kriterijus.
Ieškovas kaip įrodymą, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė pateikė duomenis, kad atsakovė internete pardavinėja savo rankdarbius, tačiau nėra duomenų, kad atsakovė gauna pastovias papildomas pajamas iš šios veiklos, o ji pati nurodė, kad ji tik bandė užsidirbti papildomai, tačiau jai nepavyko. Ieškovo pateikti įrodymai, kad atsakovė renka lėšas iš fizinių asmenų savo pilnamečio neįgalaus sūnaus poreikių tenkinimui taip pat nepatvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, nes šios lėšos yra renkamos atsakovės neįgalaus sūnaus poreikių tenkinimui, o ne atsakovei. Tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki iš esmės patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovei buvo skirta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsakovė tvirtino, kad ji duoda kartais vaikui pinigų, apmokėjo sūnaus sporto salės išlaidas kai jis lankė sporto salę bei prisidėjo 100,00 Eur prie sūnaus išleistuvių išvykos, tačiau jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė.
Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad tam iš tėvų su kuriuo nuolat gyvena vaikai ir taip tenka didesnė našta, nes jis užtikrina vaiko kasdienius poreikius, suteikia gyvenamąjį būstą.
Atsakovė nors ir yra neįgali, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji bandė įsidarbinti ir dėl savo sveikatos būklės to padaryti negali.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turi galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškovas paskirtinas nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju (CK 3.185 -3.186 straipsniai, 3.190 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovei 2024-06-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu buvo paskirta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas.
Ieškovą byloje atstovavo advokatė, tačiau ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad jis patyrė 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro mokestis už VĮ „Regitra“ pažymą, todėl šios išlaidos, kaip minimalios priteisiamos iš atsakovės ieškovo naudai.
Atsakovei buvo suteikta garantuojama teisinė pagalba, dėl ko valstybė patyrė 293,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys nebuvo tenkintas visiškai, bet atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės buvo pagrįstas, o ieškovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo, proporcingai nepatenkinto ieškinio daliai, nebus priteisiamos valstybei (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir nustatyta, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2024-05-20 iki sūnaus pilnametystės moka po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur ir 00 ct) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojas uzufrukto teise yra ieškovas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės A. B. 5,40 Eur (penkis Eur ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo K. B. naudai.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.