Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. S. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2016 m. sausio 13 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. S. kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą nuolat daryti turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, suradęs asmenis, siekiančius ir sutinkančius daryti šias nusikalstamas veikas, kurie rinktų ir suteiktų informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, sektų bei kitokiu būdu rinktų informaciją apie asmenų buvimą namuose ar išvykimą iš jų, savo ir kitų bendrininkų naudai pagrobtų ir realizuotų pagrobtus daiktus, o pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalintų lygiomis dalimis, ir realizuodamas šį planą, 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, surastiems nusikalstamų veikų darymui asmenims pavedęs atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus ir visiems šiems bendrininkams sutikus veikti pagal šį planą bei bendromis pastangomis jį įgyvendinus darant konkrečius nusikaltimus, M. S. subūrė organizuotą grupę vagystėms daryti, kurios nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat su kitais nenustatytais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013 m. lapkričio 6 d. savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, vagysčių būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, pagrobė daugiau nei du šaunamuosius ginklus, sugadino svetimą turtą, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (6 veikos), 178 straipsnio 3 dalyje (9 veikos) bei 254 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. S. 2013 m. lapkričio 13 d. laikinai sulaikytas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

M. S. iki sulaikymo nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje, ieškojo darbo.

Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būdamas laisvėje M. S. darys naujus nusikaltimus. Šioje proceso stadijoje nesprendžiamas duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti klausimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. S. kaltė iš esmės įrodinėjama vieno asmens (M. Š.) parodymais, kurie nėra nuoseklūs, išsamūs, jie keitėsi. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių M. S. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, todėl nėra pagrindo remtis vieno asmens parodymais, kurie galbūt gauti, suteikiant jam įstatymo numatytą galimybę išvengti atsakomybės. Be to, M. Š. parodymus paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, specialistų išvados.

M. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su žmona bei mažamete dukterimi. Jis suimtas gana ilgą laiko tarpą, o dėl didelės bylos apimties, proceso dalyvių gausos ir jų užimtumo bylos nagrinėjimas užtruks ilgai, todėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymas vertintinas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio nuostatų pažeidimas. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti, M. S. taikant švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, dokumentų paėmimą, užstatą.

Kaltinamajam iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos kardomasis kalinimas buvo taikytas daugiau nei metus, o tai dvigubai viršija įstatymų leidėjo numatytą maksimalų kardomąjį kalinimą, kurio terminas pratęsiamas tik išimtiniais atvejais.

Teismo posėdyje prokuroras prašė M. S. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. gynėjo skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis pratęsti kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytam pagrindui. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, kiek ji susijusi su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39¹ straipsnis), nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, kratų protokolai bei jų priedai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo gynėjas skunde neigė M. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Gynėjo skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu. Kaltinamojo kaltės klausimas sprendžiamas, tik bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, kai byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

M. S. kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs bei pasikėsinęs padaryti kaltinamas M. S., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Būtina įvertinti ir tai, kad M. S. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus (turto prievartavimą, viešosios tvarkos pažeidimą bei teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą), iki sulaikymo nedirbo (buvo registruotas darbo biržoje). Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Kauno apygardos teisme nagrinėjama ir baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

M. S. kaltinimai pareikšti dėl organizuotos grupės subūrimo, kurios nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat su kitais nenustatytais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, padarė didelės vertės svetimo turto vagystes, sugadino svetimą turtą bei pagrobė šaunamuosius ginklus. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o jų pobūdis rodo, kad nusikalstamas veikas galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, kadangi ilgai niekur nedirba.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. S., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Nustatyto suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde minimos aplinkybės, susijusios su M. S. turimais socialiniais ryšiais.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodė, kad M. S. laikomas suimtas jau ilgą laiką ir tai dvigubai viršija įstatymų leidėjo numatytą maksimalų kardomąjį kalinimą, kurio terminas pratęsiamas tik išimtiniais atvejais.

Būtina pastebėti, jog BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. M. S. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Taip pat nepagrįsti kaltinamojo gynėjo teiginiai apie galintį užsitęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2016 m. vasario 26 d. baudžiamojoje byloje bus skelbiamas teismo baigiamasis aktas.

Kaltinamajam M. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas suvaržo jo teises, tačiau aptariamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kiekį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai teisme ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Aukštesniojo teismo nuomone, esant nustatytam suėmimo taikymo pagrindui bei įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galima teigti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Nurodytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. S. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Konvencijos, Konstitucijos bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi kaltinamajam M. S. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.