- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 1-33-805/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-01020-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- N. S., M. S.
- Kategorijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant prokurorei R. Č., kaltinamųjų N. S. ir M. S. gynėjai - advokatei A. R., specialistei V. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 209 str., 219 str. 1 d., 223 str. 1 d.,
N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, dirbanti Prienų krašto muziejuje buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis M. S. sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent, laikotarpiu nuo 1992-02-14 iki 2009-09-25 jis, būdamas UAB „Drubengis“ (įmonės kodas 170652533, buveinė - J. B. g. 15/2, Prienai), direktoriumi, pagal bendrovės įstatų 8.2 straipsnio 8.2.1 punktą turintis teisę spręsti gamybinius, organizacinius, prekybinius, finansinius klausimus, sudaryti bendrovės vardu sandorius, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t.y.:
nuo 2007 metų UAB „Drubengis“ esant nemokiai, iš vykdomos veiklos bendrovei patiriant nuostolius: 2007 m. - 224119,00 Lt nuostolį, 2008 m. - 363340,00 Lt nuostolį, 2009-07-01- 403108,00 Lt nuostolį, 2009-09-30 - 569326,00 Lt nuostolį, 2009 m. rugsėjo mėn. 30 d. turint 739 794,40 Lt kreditorinį įsiskolinimą, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pažeisdamas 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio bendrovės vadovas 10 d. „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ reikalavimus, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 str. 40 d. „veikla - bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos“ reikalavimus, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Nr. VIII-1864 1.5 straipsnio teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas 1 d. „civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus“, 2 d. „kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais“ reikalavimus, savo sprendimu, kuris bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas, nesivadovaudamas 2000 m. liepos mėn. 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas 1 d., kurioje nurodyta, kad „civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus“, 2008 m. gruodžio 30 d. sudarė negyvenamųjų patalpų pirkimo - pardavimo sutartį ir fiziniam asmeniui - savo motinai R. S. žemiau likutinės vertės už 80000,00 Lt pardavė negyvenamąją patalpą - parduotuvę, kurios bendras plotas 156,83 kv. m., pastate 6996-2000-1010, lA4p, esančią J. B. g. 15/J. B. g. 2, Prienų m., kurios UAB „Drubengis“ buvo nuomojamos UAB „Maxima LT“ pagal 2001 m. liepos mėn. 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. N-01/07-11 ir nuomos mokestis sudarė 2800,00 Lt per mėnesį, todėl pardavus patalpas pajamų iš patalpų nuomos UAB „Drubengis“ jau negavo, o iki bankroto paskelbimo 2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „Drubengis“ būtų gavusi 25200,00 Lt pajamų iš turto nuomos,
savo sprendimu, kuris buvo ekonomiškai nenaudingas, 2009 m. kovo mėn. 9 d. UAB „Drubengis“ finansinį turtą - UAB „Retralisas“ (į.k. 170781695, buveinė - Basanavičiaus g. 15, Prienai) 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė finansinėje atskaitomybėje už 2008 metus nurodyta 10000,00 Lt, perleido už 3000,00 Lt ir dėl to UAB „Drubengis“ patyrė 7000,00 Lt nuostolį,
pastatus - mechanines dirbtuves, esančias Ašmintos km., Prienų raj., kuriose UAB „Drubengis“ vykdė savo veiklą, 2009 m. gegužės mėn. 2 d. žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo sutartimi pardavė pirkėjui - UAB „Tomstena“, kurios direktoriumi dirbo jo sūnus T. S., pagrindines priemones - automašinas: automobilį M. B. C240 2009-09-27 pardavė A. M., automobilį Renault AE430 Magnum 2009-02-19 pardavė R.R. M., automobilį Mercedes (duomenys neskelbtini) 2009-02-12 pardavė G. M., vilkiką Scania 2009-04-17 pardavė OOO Ekotrans-21, Maskva, puspriekabę Koegel 2009-03-13 pardavė UAB „Minela“, puspriekabę FRUEHAUF - bendrovei „Vidlona“, taip pat I. R. pardavė inventorių bei laikotarpiu nuo 2008-12-27 iki 2009-04-30 pardavė lengvuosius automobilius AUDI AVANT, VW Polo, Audi B4, Honda CRV, M. B., Audi 100 Avant, O. A., kurioms nepateikė ilgalaikio turto kortelių, dėl ko nebuvo galima nustatyti parduoto turto likutinės vertės, nepateikė ilgalaikio turto ir atsargų buhalterinės apskaitos registrų, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti koks gautas rezultatas,
taip sąmoningai blogai valdydamas įmonę, atitraukęs bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, apsunkino atsiskaitymą laiku su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo - pelno gavimo. Tokiu turto perleidimu ir sandorių sudarymu nulėmė UAB „Drubengis“ bankrotą bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę 739794,40 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 209 str.
Be to, kaltinamasis M. S., pateikęs ataskaitas, nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliotos institucijos priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent laikotarpiu nuo 1992-02-14 iki 2009-09-25 būdamas UAB „Drubengis“ (įmonės kodas 170652533, buveinė - J. B. g. 15/2, Prienai) direktoriumi ir būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę finansinę veiklą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 str. nuostatas, kurios nustato, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 ar 115(3) straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, per Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninio deklaravimo sistemos išorinį portalą 2009-04-27 pateikęs pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją FR0600 laiku nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio - 8897,00 Lt, po to, kai valstybės įgaliota institucija - Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-04-29 raštu Nr. 14-07-14319 priminė apie pareigą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka sumokėti 8897,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
be to, jis tyčia, turėdamas galimybę sumokėti 29008,09 Lt mokesčių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 str. nuostatas, kurios nustato, kad „už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115(3) straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, per Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninio deklaravimo sistemos išorinį portalą 2009-04-27, 2009-05-25 pateikęs pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas FR0600, laiku nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio - 305176,00 Lt, po to, kai, kai valstybės įgaliota institucija - Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-05-28 raštu Nr. 14-07-16628 priminė apie pareigą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka sumokėti 305176,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
taip pat jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 4 d. nuostatas, kurios nustato, kad „jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos)“, per Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninio deklaravimo sistemos išorinį portalą 2009-03-16, 2009-03-31, 2008-09-30, 2009-04-15, 2008-12-31, 2009-03-12, 2008-10-31, 2009-04-30 pateikęs mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), laiku nesumokėjo gyventojo pajamų mokesčio - 2749,33 Lt, po to, kai valstybės įgaliota institucija - Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-05-28 raštu Nr. 114-07-16628 priminė apie pareigą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka sumokėti 2749,33 Lt gyventojo pajamų mokesčio į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d.
Be to, M. S. aplaidžiai tvarkė apskaitą, o būtent laikotarpiu nuo 1992-02-14 iki 2009-09-25, būdamas UAB „Drubengis“ (įmonės kodas 170652533, buveinė - J. B. g. 15/2, Prienai) direktoriumi ir pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. DC-574) 21 str. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „..1. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. DC-574) 19 str. apskaitos dokumentų, apskaitos registrai reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „....apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, taip pat pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad „įmonės apskaitos dokumentus privalo saugoti 10 metų“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo bei tyrimui nepateikė: sutarčių ir įsakymų registravimo žurnalo, vadovų įsakymų dėl komandiruočių, pardavimo sąskaitų faktūrų, ilgalaikio - trumpalaikio turto buhalterinės apskaitos žiniaraščių, ilgalaikio turto apskaitos kortelių,
pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., kuriame nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1 tinkama, objektyvi ir palyginama....“ nuostatas, 12 straipsnio ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 d. „1. visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 d. „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, pažeisdamas 16 straipsnio apskaitos registrai 1 d. „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 d. „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo”, 4 d. „apskaitos registrai gali būti <...>. Pasibaigus finansiniams metams apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius”, neorganizavo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įregistravimo chronologine tvarka buhalterinės apskaitos registruose, dėl ko negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų struktūros, turto - trumpalaikio ir ilgalaikio, mokėtinų sumų dydžių ir struktūros, nėra galimybės nustatyti parduotų transporto priemonių vertės ir galutinio rezultato iš turto pardavimo. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Drubengis” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-09-14, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
K. N. Stotnienė, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-09-14, būdama UAB „Drubengis”, įmonės kodas 170652533, buveinė - J. B. g. 15/2, Prienai) vyr. finansininke (buhaltere) bei kasininke, ir pagal 2001-11-08 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 10 straipsnio l d. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad “ūkio subjekto apskaitą tvarko 1 p. <...> vyriausiasis buhalteris (buhalteris)”, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnio 1 d. dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) <...>, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą”, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.179 “D. K. darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” (2000 02 17 Nr. 179) 18 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „įmonės finansininkas privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi”, 2009 m. vasario 20-23 dienomis atliko mokėjimus iš bendrovės „Drubengis” buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų, t.y. 2009-02-20 kasos išlaidų orderiu Nr. 462 įnešti J. M. į sąskaitą išdavė M. S. 3500,00 Lt, iš kurių 1460,41 Lt buvo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos lėšos, 2009-02-23 kasos išlaidų orderiu Nr. 463 D. D. sąskaitos užpildymui išdavė M. S. 300,00 Lt bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų lėšų, o 2009-02-23 kasos išlaidų orderiu Nr. 464 A. J. galutiniam atsiskaitymui išdavė A. J. 388,42 Lt bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų lėšų. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB “Drubengis” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-09-14, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
K. M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tyčinio bankroto niekada nesiekė ir jo nedarė. Jis nuo 1992 m. buvo UAB „Drubengis“ direktorius ir vienintelis akcininkas nuo įkūrimo dienos. Buhaltere įmonėjė nuo 1998-12-01 dirbo N. S., pas juos ji dirbo jau nuo 1997 m. Įmonės buveinė buvo Ašmintos kaime, Prienų raj. Parodė, jog įmonė vertėsi tarptautiniu krovinių gabenimu, šiek tiek vertėsi ir automobilių prekyba. Automobiliai tam ir buvo nupirkti, kad juos parduoti, tai buvo verslo dalis, nei viena transporto priemonė nebuvo parduota į minusą. Kadangi 2009 m. ketino pradėti darbą Anglijoje, todėl reikėjo sukaupti apyvartines lėšas 150000 Lt, kad galėtų bent šešis automobilius išleisti tenai dirbti, apyvartinių lėšų reikėjo kurui, be to reikėjo mokėti kelių mokesčius, atlyginimus, todėl ir siūlė pirkti „Maxima“ patalpas. Parduotuvės patalpas siūlė pirkti Stravinskui, kuris siūlė jam 70000 Lt, o kai šis nepirko pardavė jas motinai. Nepriklausomi ekspertai tuo metu turto vertės nevertino, nes greitai ieškojo pirkėjo. Patalpų pardavimas buvo vienintelė perspektyva, kad išgelbėti įmonę, nes reikėjo sukaupti 150000 Lt. Pats asmeniškai įmonei skolinio pinigus. Krizės laiku parduotuvės nuomos kaina sumažėjo 500-600 Lt, tuo metu parduotuvės nuomos sutartis jau ėjo į pabaigą. Parodė, kad skola valstybei susidarė būtent iš lizingo PVM, tikros skolos valstybei per tą laiką buvo nesumokėta tik 20000 - 30000 Lt. Paaiškino, kad UAB „Retralisas“ akcijos buvo bevertės, jau 2002 m. buvo susitarta, kad jas parduos, susitarimą įvykdė 2005 m., pinigus už jas 3000 Lt sumoje V. G. sumokėjo 2009 m. Parodė, kad jam buvo žinomi buhalterinę apskaitą reglamentuojantys įstatymai, poįstatyminiai aktai, VMI pastoviai tikrindavo ir dėl PVM grąžinimų, buhalterė viską tvarkė tinkamai. Tik paskutinį kartą patikrinusi VMI rado nesumokėtus 2200 Lt.Tai buvo 2009 m. prieš bankrotą. Mechaninės dirbtuvės buvo parduotos banko iniciatyva, nes už jas buvo paimtas 40000 Lt kreditas, kuomet neišgalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. UAB „Tomstena“ paėmė 340000 Lt kreitą iš banko ir nupirko šias patalpas. Kada tiksliai buvo parduoti vilkikai jis nepamena. Lizinginės mašinos buvo grąžintos bankui. Su sūnumi glaudžiai bendravo iki 2008- 2009 m., vėliau dėl konfliktinių situacijų ryšys šiek tiek nutolo. Parodė, kad UAB „Tomstena“ prekiavo lengvaisiais automobiliais, gabenamais iš Vokietijos, patalpų ši įmonė praktiškai neturėjo, iš vieno direktoriaus T. S. susidėjo įmonė, kuris veikė namuose. UAB „Drubengis“ nesėkmės prasidėjo 2008 m., kai pasiėmė šešis naujus vilkikus lizingu ir gavo darbą Anglijoje. Tada įmonė pradėjo dirbti nuostolingai., nes prasidėjo ekonominė krizė. Kasmet pateikdavo VĮ Registrų centras finansinę atskaitomybę. N. S., kuri dirbo darbo sutarties pagrindu, buvo atsakinga už buhalterinę apskaitą, nes jis tam neturi išsilavinimo. Transporto priemonės apskaitoje buvo priskirtos prie prekybos, kaip pagrindinės priemonės, o prekybai skirtoms, kortelės nebuvo reikalingos. 2009 m. 10 mėn. visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui V. J., kiti 2008 m. dokumentai buvo įmonėje. Pats surinkęs nuvežė ir pridavė dokumentus papildomam tyrimui FNTT, tačiau, jo maymu, jų netyrė, nes tuomet būtų pamatę, kad nereikalingos apskaitos kortelės. Gavęs iš tyrėjos raštą, kad trūksta kai kurių dokumentų, vykos pas V. J. ir prisegė tyrėjai paaiškinimą, kad dokumentai randasi pas jį. Papildomai pateiktuose dokumentuose buvo ir įsakymai, ir PVM sąskaitos - faktūros, pervežimai, viskas buvo perduota iki 2008 m. gruodžio, nes visi kiti dokumentai buvo perduoti prieš tai. Neprisimena ar gavo priminimą dėl 8897 Lt mokesčio, negali passakyti ar buvo pateikta 2009-04-27 deklaracija, bet, atrodo, kad jų negavo. Dėl 2749,33 Lt gyventojų pajamų mokesčio, sutinka, jog už tai gavo baudą, ši suma buvo deklaruota. Tuo metu nebuvo finansinių galimybių sumokėti mokesčius. Mano, kad 2009-05-28 priminimo nėra gavęs. Atrodo, kad 1995 m. buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, daugiau galėtų buhalterė apie tai paaiškinti.
K. N. Stotnienė parodė, kad minėtoje įmonėje dirbo vyriausia buhaltere nuo 1997 m. Kaltinama dėl to, kad kasoje neužpajamavo pinigų. Parodė, kad buvo atvežtas už mašinas avansas, žmogus skubėjo, todėl ji ir neišrašė kasos pajamų orderio, įvyko toks nesusipratimas. Visi pinigai buvo užpajamuoti vėliau, kai įnešė visus pinigus. Parodė, kad V. G. pirko lengvuosius automobilius, jis atvežė avansu 3000 Lt už mašinas, kuriuos ji turėjo užpajamuoti, bet, kadangi V. G. labai skubėjo, todėl jis, palikęs tuos pinigus, išvažiavo. Nurodė, kad ji, turėdama pinigų, ir išmokėjo galutinius atsiskaitymus vairuotojams, padarė kitas išmokas. Dėl to gavosi taip, kad kasoje liko raudonas likutis. Tiesiog per skubėjimą tų pinigų neužpajamavo. Tai atsitiko 2009-02-20. Ji turėjo pinigus užpajamuoti ir išrašyti kasos pajamų orderį, o kasos knygoje pažymėti pinigų gavimą. Viso to tuo momentu nepadarė, nes reikėjo paskaičiuoti atsiskaitymus dviems išeinantiems iš darbo vairuotojams, kurie laukė pinigų, vairuotojai buvo nevietiniai. Vienas vairuotojas buvo Jagminas, o kito pavardės neatsimena. Jagminas, atrodo, buvo iš Akmenės atvykęs. Viskas vyko tą pačią dieną. K. V. Ginkus atvežė pinigus kaip avansą, tai ji ir turėjo iš ko išmokėti išeinantiems iš darbo vairuotojams atsiskaitymą. K. V. Ginkus skubėjo, ji neirašė kasos pajamų orderio, jis ant jo taip pat nepasirašė. Dėl 3000 Lt pinigų gavimo ir galutinių atsiskaitymų išmokėjimo darbuotojams tą pačią dieną paaiškino, kad kaltinime datos teisingai nurodytos. Pinigai tikrai buvo gauti penktadienį, o kad vienam darbuotojui buvo išrašytas kasos išlaidų orderis 2009-02-20, o kitam - 2009-02-23 taip pat yra teisingi duomenys. Galbūt 2009-02-24 pastebėjo, kad neužpajamavo 3000 Lt, už dviejų dienų apsižiūrėjo ir tai pastebėjo, nes buvo savaitgalis. Jai yra žinoma, kad reikėjo išrašyti tą kasos pajamų orderį, bet jo neišrašė. V. G. vėl atvažiavo po dviejų dienų, kai apsižiūrėjo neužpajamavusi pinigų. Faktiškai pripažįsta, kad tų veiksmų dėl 3000 Lt užpajamavimo, kuriuos privalėjo atlikti vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymais per žioplumą neatliko. Tai vienintelis toks žioplas atvejis pasitaikė.
Liudytojas A. S. parodė, kad jis prieš trejus metus norėjo pirkti UAB „Danata“ vardu kaltinamojo pasiūlytą objektą, esantį J. B. g. 15, Prienuose (parduotuvė), už kurį pradžioje M. S. prašė daugiau, t.y. 90 - 100 tūkst. Lt. Pusė minėtų patalpų priklausė UAB „Drubengis”, o kita pusė jam. Liudytojas pasiūlė 70000,00 Lt už minėtą objektą, be to, jis nurodė, kad pradžioje kaltinamasis prašė jo paskolinti piniginių lėšų. Bevedant derybas atėjo iš „M?ximos” raštas per pusę sumažinti nuomos kainą, tai įtakojo jo apsisprendimą dėl šio sandorio. Gelbėdamas savo verslą jis atsisakė pasiūlymo pirkti patalpas.
Liudytojas D. Ž. parodė, kad šioje byloje atliko veiksmus kaip FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjas. Jam buvo pavesta atlikti, o tiksliau - tęsti tyrimą dėl galimai tyčinio UAB „Drubengis“ bankroto. Pirminiai veiksmai jau buvo atlikti kolegės D. J., kuri išėjo motinystės atostogų ir šiuo metu yra motinystės atostogose, todėl jam teko tęsti šį tyrimą. Buvo paskirta užduotis atlikti UAB „Drubengis“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu atliko UAB „Drubengis“ buhalterės ir direktoriaus apklausas, buvo gauta specialisto išvada, kurią įvertinus buvo įteikti pranešimai apie įtarimus įmonės UAB „Drubengis“ buhalterei ir direktoriui. Parodė, kad jo kolegė rinko duomenis, reikalingus specialisto išvadai pateikti. Jo atlikti veiksmai sekė jau po specialisto išvados pateikimo byloje. Gautoje specialisto išvados konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta, kad yra nusikaltimo požymių. Nurodė, kad ir teismas yra priėmęs nutartį dėl UAB „Drubengis“ tyčinio bankroto. Kaltinamieji turėjo teisę susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir buhalterine medžiaga, jeigu jie pageidavo. Įtarimą paruošė pagal specialisto išvadą, t.y. pagal išvadoje nurodytus klausimus. Byloje buvo pateikti reikalavimai tiek M. S., tiek paskirtam bankroto administratoriui dėl dokumentų pateikimo. Kiekpamena, M. S. buvo pateiktas reikalavimas pateikti dokumentams. Tyrėjas yra įsitikinęs, kad jam buvo siųstas raštas dėl dokumentų pateikimo. Kreiptasi į M. S. pateikti reikiamus dokumentus buvo iki specialistui pradedant tyrimą. Tai padarė kolegė D. J.. Kiek pamena, buvo du kreipimaisi, t.y. į bankroto administratorių ir į M. S. pateikti specialisto tyrimui reikalingus duomenis. Tyrimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2008 metų gruodžio mėn. iki 2009 metų rugsėjo mėn. . Specialistei buvo pateikti dokumentai, po kurių apžiūros ji davė tokį paaiškinimą. Viskas yra nurodyta specialisto išvadoje, be to, specialistė paaiškino, kad atsakymai į pateiktus užduotyje klausimus dėl to nesikeistų
Šalies argumentai
S. V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad atliko veiklos tyrimą, jai šioje byloje dokumentus pateikė tyrėja. Dokumentai, kurie buvo pateikti specialistui, yra surašyti 1, 2 ir 30 prieduose, pateiktuose prie specialisto išvados. Taip pat yra gauti duomenys iš VĮ Registrų centras apie įmonės UAB „Drubengis“ finansinę atskaitomybę, kas atsispindi 4 priede, pateiktame prie specialisto išvados. Apie tai yra surašyta specialisto išvados 2 lape. Kadangi specialistui buvo užduoti septyni klausimai, tai už tiriamą laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-09-14 buvo atliktas tyrimas ir pateikta specialisto išvada, atsakant į užduotus klausimus. Klausimai buvo apie UAB „Drubengis“ mokumą. UAB „Drubengis“ mokumas buvo blogas. Dėl UAB „Drubengis“ mokumo nustatymo pakako duomenų, nes tai yra nustatoma pagal įmonės balanso duomenis. UAB „Drubengis“ buvo nemokus pagal finansinius rodiklius, pagal balanso duomenis, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centras ir pagal balanso duomenis, kuriuos tyrimui pateikė iš bankroto bylos. Specialistė atkreipė dėmesį į 2-ojo priedo 2-ąjį lapą (prie specialisto išvados), kur yra parašytas administratoriaus V. J. prierašas, kad pateikiant dokumentus nėra akcininkų susirinkimų protokolų, nėra balansų už 2008 metus nėra, kreditorių ir debitorių sąrašų už 2008 metus taip pat nėra. Administratorius tų dokumentų nebuvo gavęs, todėl jie jiems nebuvo pateikti. Parodė, jog jie iš VĮ Registrų centras gavo balanso duomenis už 2008 metus. Būtent dėl šių aplinkybių buvo kreiptasi į VĮ Registrų centras, nes tokie duomenys jiems nebuvo pateikti administratoriaus. Parodė, kad yra administratoriaus prierašas prie teikiamų dokumentų, jog minėtų dokumentų pateikiamuose dokumentuose nėra. Į administratorių V. J. papildomai nesikreipė, nes jo buvo aiškiai parašyta, kad tų dokumentų nėra. Gautų duomenų iš VĮ Registrų centras pakako, kad atsakyti į klausimą dėl UAB „Drubengis“ mokumo, nes tai yra statistiniai daviniai, kuriuos įmonė surašė ir pateikė VĮ Registrų centras bankroto bylos iškėlimo datai. Jei bendrovė būtų buvusi moki, tai nebūtų iškelta bankroto byla. Kadangi tyrė tik tam tikrą laikotarpį, todėl teigti, kas buvo arba kas būtų, negali. Ji atliko dokumentinį tyrimą. Parodė, jog tyrimui nebuvo pateikti įmonės buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose viskas atsispindėtų. Buvo pateikti tik sintetiniai registrai, kuriuose atliekamas įrašas už mėnesį. Nebuvo pateikti registrai pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, specialistė matė tik sintetinius registrus už mėnesį, nebuvo pateikta jokios registrų chronologijos. Sintetinis registras - tai už visą mėnesį susumuota suma pagal visas buhalterines sąskaitas. Nesant tinkamų registrų, negalima nustatyti nei įmonės turto, nei visos kitos būklės įvertinti. Dėl akcijų parodė, kad UAB „Drubengis“ finansiniame turte, balanse įmonė rodo, kad turi finansinio turto už 10000 Lt, todėl teigti, kad akcijos bevertės, pagrindo nėra. Paaiškino, kad buhalterinės apskaitos registruose pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. ir 16 str. ūkinės operacijos fiksuojamos kiekvieną kartą jas atlikus, t.y. chronologine tvarka, o paskui daromos suvestinės ir balansas. Tam, kad atsekti visą įvykių eigą, registruose yra fiksuojamos visos ūkinės operacijos. Jei įmonė būtų vedusi apskaitą taip, kaip priklauso, tai kasoje buhalterei nebūtų užraudonavęs likutis. Dabar gi išeina, kad įmonė neturėjo apyvartinių lėšų, o jas išmokėjo, tačiau nesant fiksuotam tinkamam ūkinių operacijų registrui, nėra galimybės to nustatyti. Akte yra aiškiai parodyta kasos suvestinė (17 lape), kur, kalbant buhalterių kalba, dėstant pagal eilę, kasoje užraudonuoja likutis Kaip galima išmokėti iš kasos pinigus, jeigu jų neturi? Vadinasi, piniginės lėšos buvo išmokėtos iš įmonės veikloje neapskaitytų piniginių lėšų. Taigi, iš kokios veiklos įmonė gavo pinigus, specialistė spėlioti negali. Paaiškino, kad specilaisto tyrimui buvo perduoti tik sintetiniai apskaitos registrai, perdavimo akte (30 priedas) apie registrus nėra nei žodžio. Ji nematė jokių kitų dokumentų, apart sintetinių buhalterinės apskaitos registrų. Jei yra analitika, tada viskas vertinama kitaip, o to nesant, negalima nustatyti. Kas surašyta perėmimo akte, kurį pasirašė, tie dokumentai ir buvo pateikti. Tačiau ten, kur buvo parašyta registrai, pažymėtina tai, kad jie buvo nepilni, nes juose nebuvo analitikos. Parodė, kad yra nuostatai, kuriais vadovaujantis atliekamas tyrimas. Susipažinus su specialisto išvada pas tyrėją, galima teikti dokumentus, jei jie tuo momentu buvo. Tyrimą atliko iš pateiktų dokumentų, kurie yra surašyti dokumentų priėmimo - perdavimo akte. Dėl tyrimo už 2008 metus. UAB „Drubengis“ tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2008-12-01 iki 2009-09-14. Dėl akcininkų protokolų nepateikimo. Dėl to yra parašyta specialisto išvados priede. Matomai, šis dokumentas buvo reikalautas, kadangi vyko turto pardavimas, o akcininkai priima sprendimą. Dėl kreditorių, debitorių sąrašų administratoriaus yra parašyta, kad už 2008 metus kreditorių, debitorių sąrašų nėra, o už 2009 metus kreditorių, debitorių sąrašai buvo, kurie buvo teikiami apygardos teismui prie bankroto bylos. Dėl UAB „Drubengis“ mokumo išvados patvirtino, kad iš VĮ Registrų centras buvo gautas balansas, kuriame rašosi praėjęs finansinis laikotarpis ir finansiniai metai, todėl ir yra įrašas už 2007 metus. Už 2007 metus UAB „Drubengis“ buvo mokus. Kadangi administratorius nepateikė įmonės balanso už 2008 metus, tai jį pasiėmėme iš VĮ Registrų centras, tai neprieštarauja įstatymui. Specialistė neprivalo rašyti jokių raštų (pvz. UAB „Drubengis“), reikalaudama pateikti papildomus dokumentus, nes ji tyrimo metu nebendrauja su įmone. Valstybinėms įmonėms, teikiančioms informaciją, ji turiteisę rašyti užklausimus. Jeigu trūksta tam tikrų dokumentų, apie tai ji referuoja tyrėją. Tada tyrėjas bendrauja su administratoriumi, UAB „Drubengis“ ar kita įmone. Tai yra tyrėjų funkcijos, specialistas tėra vykdytojas. Dėl tyrimo 2-uoju užduoties klausimu parodė, jog išvadą lemė tai, kad tyrimui nebuvo perduoti registrai. Jei būtų buvę analitinės apskaitos registrai, debitorių - kreditorių visi sąrašai, tai šis faktorius būtų buvęs įvertintas. Dabar šį klausimą buvo galima įvertinti tik pagal VĮ Registrų centras pateiktą balansą, t.y. pagal tai, koks yra įmonės įsiskolinimas. Pagal tai ir buvo nustatytas įmonės mokumas. Ji netyrė laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-12-01, todėl negali atsakyti, t.y. jo vertinti. Iš esmės klausimas buvo, ar įmonė buvo moki 2008-12-01. Galėjo būti padaryta ir rašybos klaida, kitaip sufurmuluojant šį klausimą, tačiau, bet kuriuo, atveju, į šį klausimą yra atsakyta. Balanse įmonės įsiskolinimas yra didelis. 2008 metų gruodžio mėn. balanse aiškiai matosi, kad kreditoriniai įsiskolinimai yra didžiuliai. Įmonės registrai už 2008 - 2009 metus nepateikti. Registras gali būti suvestas tiek už mėnesį, tiek ir už metus. Kokia įmonėje buvo vidinė tvarka, ji nežinanti. Jei registras buvo suvedamas už mėnesį, tai jis turėjo būti pateiktas, galiausiai turėjo būti pateiktas ir suvestinis metinis registras. Dokumentų (registrų) bet kuriuo atveju nėra ir tai esmės nepakeičia. Nesant registrų nebus galima nustatyti mokumo ir už visus metus. Įmonės apskaitos taip pat nebuvo, kuri taip pat turėjo būti perduota administratoriui. Kaip įmonė vedė apskaitą, kas yra apskaityta jų ilgalaikiame ir trumpalaikiame turte, neaišku. Nebuvo registrų, apskaitos politikos, akcininkų susirinkimų protokolų, kreditorių - debitorių sąrašų už 2008 metus. Specialistei nebuvo pateikta analitika, ji jos neturėjo. Kasą pati susivedė, o registro nebuvo. Jei kasa perimta, dar nereiškia, kad prie kasos jau yra analitinės apskaitos registras. Jei yra perimtas bankas, tai dar nereiškia, kad prie jo yra prisegtas registras. Šiuo gi atveju, kalba eina apie analitiką, kurios benrovėje nebuvo. Apyskaitos yra, o registro nėra. Vienok, netgi jeigu surastų registrą, tai galutinio finansinio rezultato nepakeistų, nes įmonė vis tiek yra nemoki. Galutinė tiek specialisto išvada, tiek VMI išvada veda prie to, kad įmonės turtas perėjo į susijusius tam tikrais ryšiais asmenis, t.y. kad verslas buvo perkeltas į kitą įmonę. Šito niekas nepakeis. Duomenys, kurie buvo nerasti, galutinio rezultato nepakeis, t.y. jie neturės įtakos galutiniam jos atlikto tyrimo rezultatui. Neturėjo įmonė apyvartinių lėšų, bet jas išsimokėjo, be to, buhalterė nesuvedė duomenų taip, kaip priklauso, neatidavė sutvarkytos apskaitos į archyvą ar pagal archyvų įstatymą direktorius tiesiog nenustatė tokios tvarkos, dėl to ir neperdavė. Buhalterinės apskaitos analitinių registrų nebuvo, iš ko būtų galima padaryti kreditorinį - debitorinį įsiskolinimą, jeigu nėra analitikos ir, jeigu administratorius parašo, kad už 2008 metus kreditorių - debitorių sąrašai neperduoti. Koks gali būti teigiamas atsakymas į šį klausimą. Jei užduotas klausimas, kokie kreditoriniai - debitoriniai įsiskolinimai UAB „Drubengis“ buvo 2008-12-01, tai reiškia, kad specialistui yra reikalingi buhalterinės apskaitos dokumentai, kad įvertinti šį klausimą ir į jį atsakyti, t.y. pasižiūrėti, kas buvo kreditoriai ir kas buvo debitoriai. Administratorius minėjo, kad jis paėmė dokumentus tik už 2008 metų gruodžio mėn. ir vėlesnius. Administratoriaus pareiga paimti dokumentus už trejus metus, kad būtų galima atsekti tuos sandorius. Nustatyti netgi įmonės pradelstus įsiskolinimus, neturint pirminių dokumentų, analitikos, sutarčių, negalima. Be minėtų dokumentų negalima nustatyti, kiek laiko yra pradelsti įsiskolinimai. Už įmonės dokumentus tiriamuoju laikotarpiu, kuris buvo pavestas tirti, tada buvo atsakingas įmonės direktorius, o ne administratorius. V. J. įvardino, kad ne visi dokumentai jam buvo perduoti, nes dalis dokumentų buvo palikta įmonėje. Už įmonės veiklą tiriamuoju laikotarpiu, dokumentų išsaugojimą, apskaitos sistemos nusistatymą yra atsakingas įmonės vadovas. Jei buvo neperduoti visi dokumentai administratoriui, tai vadinasi, nebuvo įmonėje tvarkos. Perduodant dokumentus administratoriui nebuvo atskirai išskirti buhalterinės apskaitos registrai. Tyrėjas reikalavo atitinkamų dokumentų.. Jeigu yra tiriama įmonė, tai kiekvienas tiriamos įmonės direktorius ir buhalteris yra suinteresuoti, kad tyrimui būtų pateikti visi dokumentai ir būtų teigiamas atsakymas. Dėl 3-ojo klausimo, t.y. ar sandoriai buvo padaryti ekonomiškai naudingi, tyrimui nepateikus tiriamos įmonės pirminių dokumentų? Mašinų pardavimo dokumentai buvo pateikti, iš ko ir buvo padaryta išvada. Dėl tyrimui nepateiktų parduoto turto sutarčių nurodė, kad pirkimo dokumentų nebuvo. Ji nežino, ką vertino Valstybinė mokesčių inspekcija, to nekomentuoja, nes ji daro mokestinį patikrinimą dėl mokesčių valstybei, t.y. dėl PVM, dėl gyventojų pajamų mokesčio. Dėl ilgalaikio turto, t.y. parduotų transporto priemonių apskaitos kortelių lengviesiems automobiliams pildymo. Tiriamsos įmonės apskaitos politika nebuvo pateikta. Iš kur šiuo metu žinoti, kad parduotos tiriamos įmonės priemonės ilgalaikis turtas, kurio vertė didesnė kaip 1000 Lt ir šis turtas vartojamas ilgiau nei metus laiko, kas ir yra ilgalaikis turtas. Iš kur žinoti, kad tai yra tiriamos įmonės atsargos. Tuo metu, kada atliko dokumentinį tyrimą, tų dokumentų nebuvo, o jiems nesant yra pateikta išvada. Dėl to teigia, kad yra tiriamos įmonės abuojumas nesirūpinant atitinkamų dokumentų pateikimu tyrimui. Pati tiriama įmonė turėtų tai inicijuoti ir klausti tyrėjo, kaip vyksta tyrimas tikrinant įmonę. Dėl sprendimo parduoti parduotuvės „Drubengis“ patalas nurodė, kad, be kita ko, netgi mokestis notarui, buvo sumokėtas iš nemokios įmonės pajamų, dėl ko padidintos sąnaudos, negautos pajamos iš nuomos. Jeigu įmonė būtų turėjusi šį turtą, ji būtų gavusi pajamas ir nebūtų pasididinusi sąnaudų, turėtų iš kažko mokėti, kažką kitko pasidengti. Yra aišku, kad pagal mokumo kriterijų įmonė niekada neanalizavo savo finansinės padėties. Be to, paėmus bet kokį įmonės rodiklį jis buvo blogas. Šiuo klausimu yra tas pats, nes tas turtas perėjo susijusiems giminystės ryšiais asmenims, o ne kažkam kitam. Atliko įmonės veiklos dokumentinį tyrimą iš pateiktų dokumentų. Įmonė savo turtą pardavė žemiau likutės vertės. Akto 20 lape yra aiškiai parašyta, kad pagal sutarties 3.2 punktą šios patalpos yra parduodamos už 80000 Lt, o skliausteliuose yra parašyta, jog likutinę vertę sudarė 80351,12 Lt. Tai reiškia, kad patalpos buvo parduotos žemiau likutės vertės. Nors ir litu, bet vis tiek žemiau likutinės vertės. Be to, dar buvo sumokėtas 591 Lt notarinis mokestis. Tokiu atveju, notarinį mokestį reikėjo mokėti ne iš įmonės lėšų. Dėl specialisto išvados 21 lapo, ten buvo dvi kortelės, o 80351,12 Lt buvo dviejų kortelių suma. Dėl žemės sklypo su pastatais pardavimo. Tai taip pat buvo parduota susijusiems asmenims, t.y. verslą perkeliant į kitą įmonę. Šioje įmonėje direktorius buvo M. S. (tėvas), o kitoje įmonėje direktorius buvo jo sūnus T. S.. Tai yra susiję asmenys. Yra įvertinta, kad lėšos, gautos už žemės sklypą, fizinių asmenų buvo perduotos UAB „Drubengis“.Turtas, šiuo atveju, perėjo susijusiems asmenims, tai reiškia, kad verslas yra perkeltas į kitą įmonę. Dėl specialisto išvados 25 lapo dėl daliai parduoto turto nepateiktų dokumentų, patvirtinančių jų pardavimą, kainą, likutinę vertę. Problema yra ta, kad nebuvo pateikti atitinkami dokumentai, todėl išvada pagal pateiktus dokumentus. Dėl tikslingai panaudotų lėšų, pardavus turtą. Įmonė parduotą turtą, t.y. tas dirbtuves už 330000 Lt, užskaitė tiesiai lizingu, nes bankas kitaip neleido.Šiuo atveju kalbama apie tai, kad tas turtas yra parduotas susijusiai įmonei, į kurią yra perėję dirbti tie patys darbuotojai (iš UAB „Drubengis“ į UAB „Tomstena“) ir kur įmonės veikla vyksta tose pačiose patalpose kaip ir analizuojamos įmonės. Dėl parduotų pastatų UAB „Tomstena“ pažeisto eiliškumo (specialisto išvados 31 lapas). Pirmiausia yra įrašytas 2009-05-02 sandoris, o paskui - 2008-12-31 sandoris. Lėšos, gautos už turto pardavimą, taip pat turėjo nueiti kitaip, t.y. turėjo būti padengti kiti įsiskolinimai. Dėl to yra blogai. Dalis pinigų per kasą yra gražinta M. S., nors tuo tarpu buvo galima atsiskaityti su valstybe pagal paskolas. Jei jau M. S. gelbėjo įmonę, tai jis galėjo stovėti kreditorių paskutinėje eilėje, pirmiausia buvo galima atsiskaityti su kitais kreditoriais, o ne grąžintis sau 103000 Lt. Taigi, M. S. galėjo padengti dalį įsiskolinimų, o galiausiai, galėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu, t.y. valstybei galėjo sumažinti įsiskolinimą. Dėl verslo perkėlimo į bendrovę UAB „Tomstena“, tiek viena įmonė užsiimė ta pačia veikla, tiek kita įmonė užsiėmė ta pačia veikla, be to, dirbo tose pačiose patalpose ir dirbo tie patys asmenys. Kuomet buvo įsteigta nauja įmonė, tai į ją perėjo ir pastatai, ir veikla, ir tie patys žmonės. Dėl 6 klausimo, t.y. dėl mokesčių sumokėjimo. Priminimai UAB „Drubengis“ buvo siunčiami pastoviai. Jei įmonė nesumokėjo mokesčių, tai ji padarė didelį pažeidimą, nes nukentėjo valstybės biudžetas. Be to, valstybei pagal kreditorinį sąrašą yra patvirtinta didelė skola. PVM irgi yra mokestis, kurį privalu mokėti. Mokesčiai valstybei yra pirmoje eilėje. Pagal 2009-11-14 Kauno apygardos teismo nutartį patvirtintas įsiskolinimas Kauno valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 403728,32 Lt. Taigi, jei įmonė UAB „Drubengis“ 100000 Lt būtų grąžinusi ne M. S., o padengusi minėtą įsiskolinimą, tai būtų sumažėjusi skola biudžetui. Dėl 7 klausimo. Nurodė, kad nėra analitinės apskaitos registro. Jei būtų buvę pateikti registrai, tai būtų atliktas tyrimas ir būtų buvę įvertinta, ar visos ūkinės operacijos yra įtrauktos į apskaitos registrus. Iš kasos puikiai matosi, kad ne visos operacijos buvo įtrauktos ir ne visi pinigai buvo apskaityti įmonėje. Iš neapskaitytų piniginių lėšų buvo padarytos išlaidos iš kasos. Įmonės apskaitoje privalu apskaityti visus pinigus. Kasoje negali būti raudonas minusinis likutis. Viską reikėjo susivesti laiku, t.y. reikėjo tvarkingai vesti kasą, kad neišlįstų toks likutis. Viską darant normaliai, to nebūtų nutikę. Gauti pinigai turi būti apskaityti tuo pačiu momentu visose bendrovėse. Kiek prisimena, buhalterė dar buvo ir kasininkė, todėl nebuvo vidinės kontrolės. Pati išrašydavo kasos dokumentus, pati skaičiuodavo pinigus, pati save kontroliuojavo. Taigi, akivaizdu, kad nebuvo vidinės kontrolės. Taip daryti negalima, tai yra pažeidimas. Kasos taisyklėse yra parašyta, kad tas pats žmogus, t.y. vyriausias buhalteris, negali atlikti kasininko pareigų. Pvz., M. S. būtų buvęs kasininkas, bet šiuo atveju ta pati buhalterė išrašinėjo visus dokumentus, vedė kasą ir pati savęs nesukontroliavo. Dėl to atsirado neapskaitytos piniginės lėšos. Dėl veiklos įvertinimo už 2008-2009 metus. Kasa, pinigai yra turtas, nustatyti iš kokių piniginių lėšų išmokėjo nėra galimybės. Dėl tyrimui nepateiktų sutarčių ir įsakymų registravimo žurnalo, to žurnalo nėra ir nebuvo. Dėl komandiruočių įsakymų yra lygiai tokia pati situacija. Savo išvadą tvirtina ir jos laikosi. Jei įmonėje yra neapskaitytos piniginės lėšos, kaip galima pakeisti savo išvadą Buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad kiekviena operacija, jei ji yra įvykusi, įtraukiama į registrus. Šiuo atveju, kasoje nebuvo įtraukta savalaikiai. Kad kasa buvo suvesta ir išvestas bendras teigiamas likutis, tai nereiškia, jog buvo įtraukta savalaikiai. Bet kuriuo atveju kasa vis tik lieka minusinė. Specialistė tvirtina, kad įmonė bet kuriuo atveju buvo nemoki ir kitos situacijos nebūtų nors ir būtų buvę pateikti kasos dokumentai. Specialistui buvo užduotas klausimas dėl tiriamojo laikotarpio nuo 2008-12-01 iki 2009-09-14. Vertinamas laikotarpis yra nuo 2008-12-01. Tyrimui nepateikti dokumentai nekeičia esmės, nes nėra analitinės apskaitos registro. Įmonės veiklos nenustatysi, nes nėra analitinės apskaitos registrų. Jie nėra perduoti perdavimo aktu. Nepateikti dokumentai išvados esmės nepakeis, nes įmonė yra nemoki. Norint tirti 2008 metų įmonės veiklą, prokuroras turėjo vizuoti kitą laikotarpį, t.y. nuo 2008-01-01. Specialistas negali imtis savo iniciatyvos ir tirti dokumentus kitu laikotarpiu, nei tiriamasis.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji kaltės nepripažino, jų kaltę patvirtina liudytojų, apklaustų teisiamajame posėdyje, parodymai, specialistės išvada bei paapiškinimai, duoti teismo posėdyje, kiti faktiniai bylos duomenys, gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, kurie pripažintini tinkamais įrodymais:
2009-11-18 Kauno apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjus 2009-09-14 nutarčiai, kuria UAB “Drubengis” iškelta bankroto byla, patvirtino bankrutuojančios UAB “Drubengis” kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 1038784,28 Lt sumai (t.1, b.l.172-173, t.2 , b.l.53).
2010-02-05 dėl UAB “Drubengis” sandorių ir tyčinio bankroto požymių įvykusiame 2010-01-28 kreditorių komiteto posėdyje, svarstant Kaunoa apskrities VMI patikrinimo aktą, konstatavo tyčinius įmonės administracijos veiksmus privedant bendrovę prie tyčinio bankroto ir įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (sandoris su R. S., sandoris su UAB “Tomstena”, kurios direktorius M. S. sūnus, dėl pastatų, žemės sklypo bei transporto priemonių pardavimo ir pan.) (t.1, b.l.176-177).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas nutartimi 2010-04-01 pripažino UAB “Drubengis”, įmonės kodas - 170652533, bankrotą tyčiniu (t.1, b.l.13-14).
Kauno apygardos teismas 2010-01-26 nutartimi pripažino UAB “Drubengis” bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (t.1, b.l.174-175).
2010-05-24 Kauno apygardos teismas nutartimi buvo patikslintas bankrutavusios UAB “Drubengis” kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (t.2, b.l.52)
2009-12-21 Kauno apskrities VMI Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AU18-19 atliktas mokesčių mokėtojo mokestinis tyrimas dėl mokesčių vengimo ir tyčinio bankroto požymių laikotarpiu 2008-12-01- 2009-09-30, išvadoje nurodyta, kad iki bankroto paskelbimo dienos (2009-09-14) mokėtojas vengė atsiskaityti su biudžetu, kas mėnesį buvo siunčiami priminimai, kreditorių reikalavimai 2009-09-30 sudaro 739794,40 Lt, tik maža dalis 10745 Lt gautų pinigų už parduotą turtą buvo panaudota atsiskaitymams su biudžetu, mokėtojas pažeidė įstatymo nuostatas dėl mokėjimo eiliškumo, kadangi, turėdamas PVM nepriemoką 305176 Lt, turimomis lėšomis dengė kitus kreditorinius įsiskolinimus ir mokėjo išmokas darbuotojams, uždarųjų bendrovių ”Drubengis” ir “Tomstena” eikla buvo vykdoma tose pačiose pataklpose, perkelta veikla kitam mokėtojui, direktoriai susiję giminystės ryšiais ir pan., pirkimo-pradvaimo sandoriai atlikti tarp artimų žmonių, dalis turto perleistasusijusiems asmenims pigiau nei rinkos vertė, 2009-12-16 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą surašymo dienai yra susidariusi 381211,41 nesumokėtų mokesčių nepriemoka (t.1, b.l.40-47).
VMI pateiktais duomenimis registruotos korespondencijos, siųstos UAB “Drubengis” 2008-12-09, 2009-04-07, 2009-05-06, 2009-05-29 įteiktos M. S. ir N. S. (t.1, b.l.48-63).
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos, t.y. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, sutinkamai su aukščiau nurodytu, teismas nagrinėja bylą kaltinimo apimtyje, neperžengdamas jo ribų. BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Specialistė, duodama paaiškinimus teismui teisiamajame posėdyje, savo išvadą vienareikšmiškai patvirtino, nurodė jai pateiktų dokumentų gavimo aplinkybes, taip pat kokie dokumentai jai buvo pateikti, iš kokių dokumentų ji atliko tyrimą, kokie dokumentai buvo grąžinti tyrėjui ir vėliau perduoti teismui ir, kad jos išvada jokiu būdu nesikeistų netgi esant papildomiems duomenims. Abejoti specialistės kompetencija pagrindo nėra. Aplinkybių, kurios duotų pagrindą manyti, kad specialistė yra šališka, neobjektyvi tyrime, nenurodė nei gynyba, tokių aplinkybių nenustatyta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tiek specialisto išvada, tiek jos rašytiniai bei žodiniai paaiškinimai viso teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuriuose V. J. aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstė aplinkybes, susijusias su pavestu atlikti tyrimu, yra pagrindas kaltinamųjų kaltei pagrįsti. Taigi, nors kaltinamieji savo kaltę neigė, bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinimai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, bylą nagrinėjant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamiesiems M. S. ir N. S. pasitvirtino. Nors kaltinamasis M. S. nurodė, jog pranešimų iš VMI dėl mokesčių sumokėjimo nėra gavęs, tačiau tokia jo nurodyta aplinkybė paneigtina, nes bylos duomenimis įrodyta priešingai, kad VMI pranešimai buvo siųsti ir įteikti tinkamai, todėl tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos jokiais kitais faktiniais bylos duomenimis ir vertintinos kaip gynybinė pozicija. Tai, kad kaltinamieisiems buvo neleista susipažinti FNTT su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nepriimti jų papildomai teikti duomenys paneigė tyrėjas D. Ž., apklaustas teismo posėdyje. S. V. J., atlikusi ūkinės - finansinės veiklos tyrimą, nurodydama kokiu būdu jai buvo pateikti tyrimui ir kokie duomenys, kokių įrodymų reikalavo iš valstybės įmonių, įgaliotų teikti pagal pareikalavimą tyrimui reikalingus, duomenis, o taip pat bankrutuojančios įmonės tuometinis administratorius V. J., paaiškindamas apie dokumentų perdavimą - priėmimą bei jų teikimą tikrinimui VMI ir FNTT, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, taip pat nepatvirtino kaltinamųjų pozicijos. Nors kaltinamųjų gynėja teisiamajame posėdyje nurodė, kad UAB „Drubengis” jau po tyčinio bankroto iškėlimo bylos kitose Kauno apygardos teisme nagrinėjamose civilinėse bylose sudarė taikos sutartis dėl sandorių teisėtumo, tačiau įrodymų patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes teismui nepateikė, vienok, tokios jos nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis nagrinėjant bylą kaltinimo apimtyje. K. M. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai neigia. Jis pripažįsta sudaręs minėtus sandorius tiek dėl nekilnojamojo turto (parduotuvės Prienų mieste, taip pat patalpų Ašmintos kaime) pardavimo, tiek dėl transporto priemonių perleidimo UAB „Tomstena“, kurios direktoriumi buvo jo sūnus T. S., tačiau teigia, kad šiuos sandorius nulėmė susiklosčiusi ekonominė situacija, todėl ne tik jis, bet daugelis ūkio subjektų buvo pakliuvę į sudėtingą situaciją, dėl ko buvo priverstas parduoti minėtąjį turtą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais ir, kad, pardavus minėtą turtą, gautomis piniginėmis tikėjosi išgelbėti verslą. Tokia kaltinamojo pozicija laikytina pasirinkta gynybos taktika, nes faktiniai bylos duomenys rodo priešingai. M. S. kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina bylos dokumentuose užfiksuoti įrodymai. Dėl tyčinio bankroto kaltinamojo M. S. kaltė grindžiama 2010-10-19 FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada dėl UAB „Drubengis“ ūkinės finansinės veiklos, iš kurios matyti, kad įvertinus tyrimui pateiktą finansinę atskaitomybę už 2008 mokestinius metus, t.y. kaip teismo posėdžio metu paaiškino specialistė nuo 2008-12-01, taip pat balanso duomenis už laikotarpį 2009-07-01 iki 2009-09-30 (bankroto dienai) nustatyta, kad UAB „Drubengis“ mokumas buvo nepakankamas iš vykdomos veiklos, bendrovė patyrė vis didesnius nuostolius. Bankroto dienai UAB „Drubengis“ nuostolis viršija 500000 Lt, bendrovės mokumo rodikliai nuo 2007 metų mažėjo, buvo nepakankami, įmonės turtas visiškai sumažėjo ir vietoje pelno UAB „Drubengis“ iš vykdomos veiklos patyrė didelius nuostolius. Įmonės „Drubengis“ vadovas, vykdydamas veiklą, privalėjo analizuoti bendrovės veiklos rodiklius ir siekti pelno. Jau vien tyčinio bankroto bylos iškėlimas rodo, kad įmonės turto nepakako kreditoriniams reikalavimas padengti, dėl ko kreditoriams buvo padaryta didelė žala. UAB „Drubengis“ atsakingi darbuotojai neefektyviai organizavo ūkinę - komercinę veiklą, blogai valdė bendrovę, nesivadovavo bendrovės veiklos tikslas - vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą. Už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą pagal įstatus ir kitus lokalinius aktus atsako bendrovės vadovas, t.y. direktorius M. S.. Bendrovės blogas valdymas, vykdoma veikla, neuždirbant pajamų, netinkama pardavimo politika taip pat turėjo neigiamos įtakos bendrovės veiklai, dėl ko toks bendrovės valdymas nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams 2009 m. rugsėjo 30 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 742030,00 Lt, dėl ko UAB „Drubengis“ 2009 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, minėta nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl abejoti jos teisėtumu nėra pagrindo. Pagal tyrimui pateiktus UAB „Drubengis” buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė, tvarkydama buhalterinę apskaitą, nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, t.y. 3 str., kurioje yra aptarti bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai, 4 str. dėl reikalavimų apskaitos informacijai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 11 str., kuriame įtvirtinta atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą ir kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, 12 str., kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas turi vykti įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Buhalteriniai įrašai buvo atlikti tik bendromis sumomis, nenurodant jų struktūros, yra neinformatyvūs, netinkami, neobjektyvūs, neišsamūs vidaus ir išorės vartotojams, dėl ko nėra galimybės nustatyti ir įvertinti atliktų buhalterinių įrašų teisingumo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. nuostatose nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, jo 3 d. nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Teisminio nagrinėjimo metu ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad registrai nepasirašyti sudariusių asmenų. Tiriant pateiktus dokumentus, t.y. tuos, kurie buvo pateikti tiek specialistui, tiek teismui, taip pat vėliau FNTT M. S. pateiktus dokumentus už visus 2008 metus (iki 2008-12-01), seka, kad apskaitos registrai nesusiūti, nesurišti, lapai sunumeruoti, buhalterinės apskaitos registruose įrašai atlikti bendromis sumomis, kaip matyti iš specialisto išvados ir specialisto paaiškinimų, todėl nustatyti buhalterinių įrašų teisingumo nėra galimybės. Buhalterinė apskaita neobjektyvi ir neišsami tiek vidaus, tiek išorės vartotojams. Tą patvirtino specialistė duodama išvadą bei teisiamajame posėdyje papildomai pakomentavusi buhalterės nurodytus žiniaraščius ir kitus dokumentus. Įrašai atlikti ne chronologine tvarka ir ne pagal apskaitos dokumentus. Atsakomybė už apskaitos organizavimo ir apskaitos dokumentų išsaugojimą tenka M. S.. Pirminiai dokumentai už 2008 metus tyrimo metu nebuvo pateikti, jie buvo pateikti vėliau, taip pat tyrimui nebuvo pateiktos sąskaitos - faktūros, sutartys, kurių pagrindu buvo parduotos transporto priemonės, nepateiktos parduoto turto apskaitos kortelės, ilgalaikio turto, atsargų apskaitos registrai, todėl nustatyti parduotų transporto priemonių likutinė vertę ir gautą rezultatą iš pardavimo nėra galimybės. Nustatyti bendrovės kreditorinius - debitorinius įsiskolinimus 2008 m. gruodžio 1 d. taip pat nėra galimybės. Tiriant dokumentus specialistė paaiškino, kad iš tikrųjų tokio žiniaraščio nebuvo perduota nei V. J., nei pateikta tyrimui. Buhalterinės apskaitos registrai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. reikalavimus nebuvo vedami, todėl nustatyti šių įsipareigojimų teisingumo ir kada jie susidarė, nėra galimybės. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad pagal 2008-12-30 pastatų pardavimo sutartį, R. S. pardavus pastatą adresu: J. B. 15, Prienai, UAB „Drubengis” patyrė buhalterinį nuostolį, kurį sudarė turto pardavimas žemiau likutinės vertės ir su sandorio atlikimu susijusios išlaidos. Pardavus patalpas, kurios buvo nuomojamos UAB „Maxima LT”, UAB “Drubengis” negavo pajamų iš patalpų nuomos sumoje 25200 Lt. 2009 m. kovo 9 d., perleidus UAB „Retralisas” akcijas buvo patirtas 7000 Lt nuostolis. Taip pat buvo parduotos automašinos, kurioms ilgalaikio turto kortelės nepateiktos. Nors M. S. paaiškino, kad tai buvo tik prekės, vienok, nesant minėtų duomenų negalima nustatyti parduoto turto likutinės vertės, nepateikti ilgalaikio turto ir atsargų buhalterinės apskaitos registrai, dėl ko taip pat nėra galimybės nustatyti, koks gautas rezultatas ir koks turtas (vertė) parduotas. Be to, iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, liudytojų parodymų matyti, kad esant bendrovei nemokiai ir siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, bendrovei priklausantis turtas buvo parduodamas giminystės ryšiais susijusiems asmenims, kuris galėjo būti panaudotas įsipareigojimams padengti. Toks turto perleidimas ir sandorių sudarymas nulėmė UAB „Drubengis” bankrotą. Be to, nuo UAB „Tomstena“, kurioje direktoriumi dirbo M. S. sūnus - T. S., įkūrimo (2008-12-03) iki nekilnojamojo turto sandorių sudarymo (2009-05-02) buvo praėjęs gana nedidelis laiko tarpas, kas duoda pagrindo išvadai dėl artimais ryšais susietų asmenų suinteresuotumo. Parduotuvės, esančios J. B. g. 15, J. B. g. 2, Prienuose, patalpos buvo parduotos kaltinamojo motinai žemesne kaina nei, kad vidutinė rinkos vertė. Daliai piniginių lėšų panaudojimo buvo nesilaikyta 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimų, dėl ko pažeista mokėjimų eilės tvarka. Pagal kasos išlaidų struktūrą nustatyta, kad nesilaikant mokėjimų eilės reikalavimų ir nesuėjus paskolų grąžinimo terminams pačiam direktoriui M. S., kuris buvo ir tos įmonės akcininkas, buvo grąžinta 103500 Lt piniginių lėšų, kas sudarė 23,58 % kasos pajamų. Taip pat didelės sumos piniginių lėšų buvo skirtos komandiruočių išlaidoms ir antiišlaidžių dengimui, nors tų piniginių lėšų, kurios buvo grąžintos pačiam direktoriui kaip akcininkui, sąskaita galėjo būti mažinamas įsiskolinimas valstybei. Įmonės „Drubengis” vadovo įsakymai dėl komandiruočių, kaip paaiškėjo bylos metu, nebuvo pateikti nei tyrimo metu, nei vėliau, dėl ko nustatyti išmokėtų piniginių lėšų pagrįstumą nebuvo galimybės. Neišsaugoti dokumentai - sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo atlikti piniginiai pervedimai į įmonės sąskaitą DnB Nord banke. Kad UAB „Drubengis” turėjo komercinius, finansinius santykius su UAB „Tomstena” matyti ir pagal VSDFV duomenis, nes tie patys darbuotojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu dirbo UAB „Drubengis” perėjo dirbti į UAB „Tomstena” arba tiriamuoju laikotarpiu dirbo abejose bendrovėse iki vis tik perėjo dirbti į UAB „Tomstena”. Taigi, pardavus pastatus, kuriuose UAB „Drubengis” vykdė savo veiklą, pardavus pagrindines priemones - automašinas, perėjus tiems patiems darbuotojams dirbti į bendrovę „Tomstena”, buvo perkeltas visas verslas, visas turtas, gamybos priemonės, ko gi pasekoje bendrovei „Drubengis” 2009 m. rugsėjo 14 d. buvo iškelta bankroto byla, nes liko nepadengti kreditoriniai įsiskolinimai. Analogiškos išvados yra pateiktos ir 2009-12-21 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje, iš kurios matyti, kad atlikus mokesčių mokėtojo mokestinis tyrimą, nustatyta, jog pagal 2008-12-30 sudarytą negyvenamųjų patalpų pirkimo - pardavimo sutartį, UAB „Drubengis” fiziniam asmeniui R. S., kuri yra bendrovės direktoriaus M. S. motina, pardavė negyvenamąsias patalpas - parduotuvės patalpas, esančias J. B. g. 15/J. B. g. 2, Prienuose. Patalpos parduotos už 80000 Lt, t. y. žymiai pigiau nei, kad minėtų patalpų vidutinė rinkos vertė, kuri tuo metu buvo 156366 Lt. 2009-05-02 bendrovė pagal pirkimo - pardavimo sutartį pastatus - mechanines dirbtuves pardavė UAB „Tomstena”, kurios direktorius T. S. yra bendrovės „Drubengis” direktoriaus M. S. sūnus. 2009-09-16 operatyvaus patikrinimo duomenimis nustatyta, kad UAB „Tomstena” direktorius T. S. iki 2009-03-16 dirbo abiejuose bendrovėse, t.y. ir UAB „Tomstena“, ir UAB „Drubengis”. Taigi, UAB „Drubengis” ir UAB „Tomstena“ deklaruoja vykdančios panašią veiklą, veikla yra vykdoma tuo pačiu adresu, t.y. tose pačiose patalpose, dirbant tiems pateism darbuotojams, abiejų bendrovių direktoriai susiję giminystės ryšiais, tuo tarpu patalpas UAB „Drubengis” neužilgo parduoda UAB „Tomstena”, UAB ”Tomstena” iš UAB „Drubengis” perima išperkamosios nuomos būdu pirktą turtą (vilkikus ir puspriekabę), taip pat lengvuosius automobilius, tuo tarpu direktorius M. S. (akcininkas), vengdamas sumokėti mokesčius, tokiu būdu atsiima dalį skolintų lėšų iš UAB „Drubengis” (103500 Lt per 2009 metus). Tokios išvados buvo pateiktos ir mokestinio patikrinimo metu. L. V. Ginkus, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, paaiškino akcijų pirkimo - pardavimo įsigijimo aplinkybes ir jų vertę. M. S., apklausiamas teisme, tvirtino, kad minėtų akcijų vertė buvo tokia, už kokią jos ir buvo parduotos, t.y. kad jos buvo parduotos už realią savo vertę, o ta vertė, kuri buvo atspindėta finansinėje atskaitomybėje, buvo netikra, atmestina, nes pagrindu imami buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti duomenys apie finansinį turtą. Taigi, tokiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad M. S. tvarkė buhalterinę apskaitą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Retralisas“ akcijas, kurių vertė, kaip jis tvirtino, yra 3000 Lt, o atspindėta 10000 Lt, dėl ko įmonė patyrė 7000 Lt nuostolį. Vertinant šią aplinkybę visų duomenų kontekste, kartu su kitais sandoriais, laikytina, kad turtas buvo perleistas mažesne kaina nei, kad buvo reali turto vertė. Taip pat buvo perleistos pagrindinės priemonės - prekės ir tokiu būdu įmonė privesta prie bankroto, bankrotas buvo tyčinis, nes turtas buvo perleistas artimiems giminaičiams, t.y. kaltinamojo M. S. sūnui ir motinai, o, pardavus turtą, kreditoriai liko su skolomis, dėl ko buvo padaryta didelės žalos. Tokie kalinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 str., sudėtį. Nusikaltimas įrodytas.
Pagal BK 219 str. 1 d. kaltinamojo padaryta nusikalstama veika įrodyta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad UAB „Drubengis“ turėjo nesumokėtą 10507 Lt PVM skirtumą tiriamojo laikotarpio pradžioje, t.y. 2008-12-01, turėjo atitinkamas mokesčių permokas. Bendrovei buvo siunčiami priminimai dėl nepriemokų sumokėjimo. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Prienų skyrius 2008-12-02 bendrovei išsiuntė priminimą sumokėti į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 10507 Lt PVM ir 29,42 Lt šio mokesčio delspinigius. 2009-03-30 buvo priminta sumokėti įvairius mokesčius, kurių bendra suma sudarė 11566,99 Lt. 2009-04-29 buvo išsiųstas priminimas sumokėti VMI biudžetui 8897 Lt V. P. įteiktas 2009-05-07 direktoriui M. S. pasirašytinai, tačiau minėta suma iš viso nebuvo sumokėta. 2009-05-28 pateiktas priminimas sumokėti įvairių mokesčių, kurių bendra nesumokėta suma sudarė 308 627,77 Lt. Priminimas išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas 2009-05-27 bendrovės direktoriui M. S. pasirašytinai, tačiau minėtos sumos nesumokėtos. S. V. J. paaiškino, kad UAB „Drubengis” 2009-04-29 priminime nurodytų PVM sumų, t.y. 8897 Lt, nemokėjo, nors finansines galimybes turėjo sumokėti šią sumą. 2009-05-28 priminime nurodytų PVM 305176 Lt ir GPM nuo mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, 2749,33 Lt padengti galimybių neturėjo, tačiau turimomis piniginėmis lėšomis galėjo bent jau dalinai sumažinti įsipareigojimą, pateiktų dokumentų duomenimis 2009-05-28 būklei piniginės lėšos sudarė 29008,09 Lt. Taigi, darytina išvada, kad UAB „Drubengis“ bent iš dalies galėjo sumažinti įsiskolinimus valstybei, tačiau to sąmoningai nepadarė. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad turint pareigą pateikti deklaraciją ir ją pateikus, valstybės įgaliota institucija - VMI mokesčių administravimo įstatymo 164 str. nustatyta tvarka priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, tačiau po įteiktų priminimų mokesčiai sumokėti nebuvo. Darytina išvada, kad mokesčių mokėtojas, vengdamas sumokėti mokesčius, pažeidė pareigą sumokėti į valstybės biudžetą pinigines lėšas, vertinant ir tai, kad šiuo gi atveju dalinis nemokumas buvo sukeltas sąmoningai. Pagal BK 223 str. 1 d. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą tenka ūkio subjekto vadovui M. S.. Nusikalstama veika įrodyta specialisto išvada, N. S. paaiškinimais, duotais apžiūrint teisminio nagrinėjimo metu pareikalautus dokumentus. V. B. apskaitos įstatymo 16 str., 19 str. reikalavimais ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Apskaitos registrai pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius, vadovas privalo nustatyti dokumentų saugojimo tvarką, užtikrinti jų saugumą. Ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad bendrovės dokumentai tokių reikalavimų neatitiko. Neatliekant ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įregistravimo chronologine tvarka buhalterinės apskaitos registruose negalima nustatyti įsipareigojimų struktūros, turto - trumpalaikio ir ilgalaikio, mokėtinų sumų dydžių ir struktūros, nėra galimybės nustatyti parduotų autotransporto priemonių vertės bei galutinio rezultato iš turto pardavimo. Taip pat ūkinės - finansinės veiklos tyrimui nepateikta eilė dokumentų, kurių bylą nagrinėjant teisme, paaiškėjo, jog iš viso nėra (komandiruočių įsakymų, analitinių registrų). Bendrovės buhalterė N. S. pripažino tokių registrų nesudarinėjusi. Kaltinamasis, būdamas bendrovės vadovu, neužtikrino apskaitos dokumentų saugumo, nenustatė ir nesilaikė jų saugojimo tvarkos pagal Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymu Nr. 13 patvirtintą tvarką, kas atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d. sudėtį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.
N. S. buvo perduota teismui kaltinant BK 222 str. 1 d., t.y. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Kaltinamoji, kaip matyti iš jos paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu, suprato kaip turėtų būti tvarkoma buhalterinė apskaita, t.y., kad visos ūkinės operacijos turėtų būti registruojamos iš karto, t.y. tuoj pat jas atlikus, bet pagal jos nurodytas aplinkybes, ji tuo metu tinkamai neužfiksavo išleistų pinigų, o atliktas finansines operacijas užfiksavo vėliau. Dėl vėliau užfiksuotų operacijų kasoje susidarė piniginių lėšų trūkumas, ką vėliau ji ištaisiusi. N. S. tvirtina, kad ji ūkines operacijas neužfiksavusi dėl skubėjimo, netyčia, dėl neatsargumo. Tyčios tvarkyti buhalterinę apskaitą apgaulingai ji neturėjusi, tiesiog tą kartą taip susiklostė įvykių seka, kad ūkinės - finansinės operacijos nebuvo tinkamai užfiksuotos. Dėl to vėliau buvo nustatyta, kad yra piniginių lėšų trūkumas sąskaitoje, nes jos buvo neapskaitytos. Be aukščiau aptartų įrodymų jos kaltę įrodo 2010-10-19 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad grynųjų piniginių lėšų UAB „Drubengis“ kasoje nebuvo, o išmokėjimas buvo atliktas iš bendrovės „Drubengis” buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų. Tai patvirtina 2009-02-20 ir 2009-02-23 kasos išlaidų orderiai Nr. 463 ir Nr. 464. Be to, akivaizdu, kad UAB “Drubengis” vyr. finansininko (buhalterio) ir kasininko pareigas vykdė tas pats asmuo - N. S., todėl tiesioginis vykdytojas ir kontroliuojantis asmuo buvo vienas ir tas pats asmuo N. S.. Šių aplinkybių neneigė ir pati N. S., nurodydama, jog žinojusi, kad reikia užpajamuoti pinigus ir išrašyti kasos pajamų orderį, kasos knygoje pažymėti pinigų gavimą, tačiau to per V. G. skubėjimą ir savo žioplumą laiku nepadariusi. To neginčijo ir kaltinamasis M. S.. Liudytojas A. J. patvirtino, kad jis buvo gavęs atsiskaitymą grynais pinigais. Teisminio nagrinėjimo metu jis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė visas aplinkybes. A. J. patvirtino, kad jis gavo pinigus grynais pinigais, nurodė, kad galėjo būti 388,42 Lt suma. Vertinant subjektyviąją pusę, kuri atsispindi iš kaltinamosios duotų parodymų nagrinėjant bylą teisme, darytina išvada, jog tai buvo ne tyčinis nusikaltimas, o nusikaltimas, padarytas dėl aplaidumo, kadangi N. S. veikė nusikalstamai nerūpestingai. Prokurorė, sutinkamai su BK 256 str. 4 d. nuostatomis, teisminio nagrinėjimo metu prašė N. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į neatsargią, kadangi bylos duomenimis tiesioginės tyčios jos veiksmuose nėra nustatyta. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėmis kaltinimas dėl BK 222 str. 1 d. N. S. atžvilgiu perkvalifikuotinas į švelnesnę padėtį, t.y. BK 223 str. 1 d.
Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamųjų asmenybes ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. K. M. S. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių dvi priskiriamos nesunkių, o viena - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. M. S. pirmiau neteistas, administracinių nuobaudų neturi, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, jis darbo biržoje neregistruotas, tačiau yra darbingo amžiaus, sveikas ir galintis dirbti asmuo. Jis psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas, duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo būtų vėl nusikaltęs, byloje nėra.
K. N. Stonienė praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, ji dirba, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės ją charakterizuoja teigiamai. N. S. dirba buhalterė ir gauna pastovias pajamas, ji psichiatro - narkologo įskaitose neįrašyta. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, ji dėl aplaidumo padarė neatsargų nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 str.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad kaltinamieji praeityje neteisti, nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems, skirtinos prokurorės pasiūlytos BK straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys žemiau jų vidurkio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. ir paskirti 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą
M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti M. S. galutinę subendrintą bausmę - 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimą ir 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. S. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
N. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.
Kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.