- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- 1-82-898/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50540-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- T. M.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, n8-32, Šiauliuose, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. nesunkiai sužalojo V. K., o būtent: 2015 m. rugsėjo 9 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), stumdė nukentėjusiąją V. K., parvertė ją ant lovos, smaugė bei vieną kartą ranka sudavė į galvą, taip nukentėjusiajai V. K. padarydamas dešiniojo žastikaulio išnirimą ir tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis teisme dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo girtas ir miegojo V. K. bute. Tą dieną V. K. nebuvo kur vaiko palikti, jam ta diena buvo laisva po naktinio budėjimo, todėl pasiliko V. K. namuose. Buvo neblaivus ir užmigo. Anksčiau su V. K. jie buvo sugyventiniai, tačiau įvykio metu jie jau nebebuvo sugyventiniai ir bendro ūkio nevedė, jis atskirai nuomojosi butą, tiesiog su V. K. draugiškai sutarė. Grįžusi V. K. iš darbo jį žadino, liepė važiuoti į savo namus. Jie apsistumdė. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl sukiai atsimena aplinkybes. Gali būti, kad stūmė V. K., parvertė ant lovos, smaugė ir vieną kartą ranka sudavė į galvą, taip kaip nurodyta kaltinamajame akte. Įvykio metu buvo neblaivus, jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Ankščiau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Bausmę atlikęs. Gailisi dėl savo elgesio, nereikėjo taip elgtis. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Šiaulių teritorinės ligonių kasos 78,76 eurų civilinį ieškinį pripažįsta, ieškinio neatlygino, nes neturėjo iš ko.
Nukentėjusioji V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nei šiuo metu, nei nusikalstamos veikos padarymo metu su kaltinamuoju nebuvo sugyventiniai, kartu negyveno. 2015 m. rugsėjo 9 d. vakare ji grįžo namo ir namuose rado miegantį girtą T. M.. Ji jį pažadino. T. M. supyko. Ji paprašė T. M. išeiti, pasiūlė parvežti jį namo. T. M. norėjo parodyti, kad buvo jai padaręs valgyti. Pirma ją stumdė koridoriuje, tuomet grubiai ją stūmė į virtuvę, smaugė, kai už gerklės vedė į virtuvę. Ji pasipriešino, bėgo į kambarį, krito ant lovos. Kaltinamasis ją stūmė ir pats tuo pačiu visu svoriu krito ant jos, tikriausiai todėl, kad neišlaikė pusiausvyros. Krisdama ant lovos ji automatiškai atkišo ranką atsiremti, taip T. M. išnarino jos ranką. Būnant ant lovos kaltinamasis su gipsu sudavė jai per galvą. Daugiau jai nieko nebedarė, nes ji pradėjo rėkti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiosios V. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (29-30 b. l.). Pagarsinus parodymus nukentėjusioji V. K. parodė, kad jos parodymai teisingi. Jai ant kaklo buvo mėlynės. T. M. jos atsiprašė, ji atleido. Jokių pretenzijų neturi. Įvykio metu nebuvo sugyventiniai, kartais susitikdavo. Tai buvo pirmas kartas, kai kaltinamasis panaudojo smurtą jos atžvilgiu.
2015 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo 9 d., apie 22.37 val., gautas pranešimas dėl smurto (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatyta, jog policiją kvietė V. K., kuri paaiškino, kad T. M. konflikto metu ją stumdė bei išsuko dešinę ranką (9- 12 b. 1.).
Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotas V. K. skambutis Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriui, paskambinusi moteris kviečia pareigūnus, nes sugyventinis smurtauja, išsuko jai ranką (19-21 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 1417/15(04) nurodyta, jog V. K. nustatytas dešiniojo žastikaulio išnirimas, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi jos sveikata dėl dešinio žastikaulio išnirimo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. V. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, atsiranda tiek netiesioginės traumos metu griūnant ant ištiestos ar per alkūnę sulenktos dešinės rankos ir kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek tiesioginės traumos metu dešiniojo peties sąnario sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi (26-27 b. l.).
Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2015 m. rugsėjo 9 d., 22.38 val., T. M. nustatytas 2,32 promilių girtumas (14 b. 1.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo T. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis nesunkiai sužalojo V. K., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t.y. stumdė nukentėjusiąją V. K., parvertė ją ant lovos, smaugė bei vieną kartą ranka sudavė į galvą, taip nukentėjusiajai V. K. padarydamas dešiniojo žastikaulio išnirimą ir tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino visiškai, teigdamas, kad 2015m. rugsėjo 9 d. girtas miegojo buvusios sugyventinės V. K. bute; gali būti, kad jis stūmė V. K., pervertė ant lovos, smaugė ir vieną kartą ranka sudavė į galvą, taip kaip nurodyta kaltinamajame akte; įvykio metu buvo neblaivus. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. K., kuri teisme patvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. vakare namuose rado miegantį girtą T. M., jį pažadino; T. M. norėjo parodyti, kad buvo jai padaręs valgyti, todėl ją stumdė koridoriuje, grubiai stūmė į virtuvę, smaugė, kai už gerklės vedė į virtuvę, ji pasipriešinusi bėgo į kambarį, krito ant lovos, kaltinamasis ją stūmė ir pats tuo pačiu visu svoriu krito ant jos; krisdama automatiškai atkišo ranką atsiremti, taip T. M. išnarino jos ranką; ant lovos kaltinamasis su gipsu sudavė jai per galvą; tuo metu jie jau nebuvo sugyventiniai, gyveno atskirai.
Be kaltinamojo T. M. prisipažinimo, nukentėjusiosios V. K. duotų parodymų, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys: Specialisto išvada Nr. G 1417/15(04), kurioje nurodyta, kad V. K. nustatytas dešiniojo žastikaulio išnirimas, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; 2015 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta apie gautą pranešimą, jog 2015 m. rugsėjo 9 d., (duomenys neskelbtini), policiją kvietusi V. K. paaiškino, kad T. M. konflikto metu ją stumdė bei išsuko dešinę ranką; Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios V. K. skambutis į pagalbos centrą; iš pokalbio turinio matyti, jog V. K. nurodo, kad sugyventinis smurtauja, išsuko jai ranką; asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2015 m. rugsėjo 9 d., T. M. nustatytas 2,32 promilių girtumas.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto norma yra specialioji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą svarbus nusikalstamos veikos subjekto ir nukentėjusiojo artimo ryšio nustatymas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis T. M. panaudotojo fizinį smurtą prieš V. K., stumdė ją, parvertė ją ant lovos, smaugė bei vieną kartą ranka sudavė į galvą, taip padarė V. K. dešiniojo žastikaulio išnirimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo T. M. elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad naudodamas smurtą V. K. atžvilgiu, savo veiksmais jai gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog V. K. nėra T. M. šeimos narys ar artimasis giminaitis, kaip tai reglamentuoja BK 248 straipsnis. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, jog jie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sugyventiniai, šiai dienai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Atsižvelgiant į tai, teismas T. M. nusikalstamus veiksmus, kuriais nesunkiai sužalota V. K., perkvalifikuoja iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į 138 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į veikos perkvalifikavimą tikslintinas kaltinimas, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, aprašančios šeimos nario statusą, t.y. nurodant, kad T. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą V. K.. Toks kaltinimo patikslinimas nesunkina kaltinamojo padėties, priešingai, veikos perkvalifikavimas iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir BK 138 straipsnio1 dalį yra lengvinantis kaltinamojo teisinę padėtį.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p.,13 p.).
T. M. veikdamas tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikalto būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą (47-48, 50-54 b. l.), dėl to, kaip jau minėta, BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. T. M. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (71-74 b. l.), šiuo metu nedirba (61-63 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (64 b. l.), yra įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos registrą, 2009 m. jam nustatyta ūminė reakcija į stresą, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (67 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į T. M. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus T. M., kaip recidyvistui laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Kaltinamasis teismo sprendimu paskirtą laisvės apribojimą yra atlikęs, bylos duomenimis nustatyta, jog T.M. nukentėjusiosios yra atsiprašė, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, be to, byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamojo T. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtinos pareigos, padėsiančios pataisyti kaltinamąjį, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis įpareigotinas:
dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 9 d., iki 2015 m. rugsėjo 10 d. (dvi paros), taip pat suėmime nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 20 d. išbūtas laikas (108-109, 124-125, 144-145 b.l .).
T. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (144-145 b. l.), pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 78,76 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl V. K. atsiradusios žalos, teikiant jai sveikatos priežiūros paslaugas (88-89 b. l.). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajai V. K. kaltinamojo T. M. tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl prieš ją nukreiptų nusikalstamo pobūdžio veiksmų patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydyta VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Jos gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 78,76 Eur, tai patvirtina byloje pateiktas dokumentas (90 b. l.). Kaltinamasis T. M. ieškinį pripažįsta visiškai, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam T. M. buvo skirtas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Byloje gauta 2016 m. sausio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-683, iš kurios matyti, kad už T. M. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 69,48 Eur (143 b. l.). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), taip pat į tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl šios išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – skaitmeninė laikmena su garso įrašu skambinant Pagalbos centrui, prisegta prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir T. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti pareigas:
dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d. (dvi paras), ir suėmime nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 20 d. išbūtą laiką.
T. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo T. M. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 78,76 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus, 76 ct).
Atrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam T. M. suteiktas antrines teisines paslaugas nepriteisti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – skaitmeninę laikmeną su garso įrašu skambinant Bendrajam pagalbos centrui, prisegtą prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.