Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarime nurodė, kad kiekvienu atveju turi būti išaiškinamos ir nustatomos konkrečios aplinkybės t. y. kas, asmens neblaivumas ar netinkamos, nesaugios darbo sąlygos lėmė nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos skyrius turėjo pareigą nustatyti priežastinį ryšį tarp nelaimingo atsitikimo ir jį lėmusių aplinkybių – asmens neblaivumas, kitų asmenų veiksmai ar nesaugios darbo sąlygos lėmė nelaimingą atsitikimą.

Teigia, jog Klaipėdos skyrius priimdamas sprendimą apsiribojo tik formaliu ir deklaratyviu argumentų išdėstymu, jame nenurodė kaip ir kokiomis sąlygomis B. I. neblaivumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Akcentuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-319-718/2022, kuriame pripažinta, jog eismo įvykio kaltininkas atliko jam inkriminuotus veiksmus, ko pasekmėje eismo įvykio metu B. I. mirė. Nuosprendyje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykį bent iš dalies lėmė kokie nors neteisėti žuvusios veiksmai ar neveikimas. Darytina išvada, jog B. I. neblaivumas neturėjo jokios įtakos eismo įvykio kilimui, todėl skundžiami sprendimai privalo būti panaikinti, o nelaimingas įvykis pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

Akte nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 27 d. B. I. išėjus iš darbo, apie 18:15 val. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties pastatu, adresu Liepojos g. 43A, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo B. I.. Žuvusiosios kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,56 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,46 promilės etilo alkoholio. Šiuos Akte nurodytus duomenis patvirtina nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentai: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. IBPS-S-637272-21, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. (1.8)-SD-03-393.

Taigi, B. I. žuvo vykstant iš darbo, remiantis teismo eksperto pateikta informacija - žuvusiosios kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,56 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,46 promilės etilo alkoholio. Nei Akte, nei tyrimo medžiagoje duomenų, jog apdraustosios neblaivumas (girtumas) būtų susijęs su jai draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 7 punktu, nėra teisinio pagrindo B. I. 2021 m. lapkričio 27 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

Klaipėdos skyrius nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, jog jis turėjo tirti ir vertinti, ar apdraustosios neblaivumas turėjo priežastinį ryšį su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Pareiškėjų cituojamajame Konstitucinio teismo nutarime buvo išaiškina, kad priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir asmens neblaivumo yra nustatinėjamas tik tuo atveju, jei nelaimingas atsitikimas įvyko darbe ir esant tinkamoms, saugioms, sveikoms darbo sąlygoms. Tuo tarpu Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo metu apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis, tas nelaimingas atsitikimas, kad ir kokios būtų jo priežastys, pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu.

Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatytos išmokos visiškai ar iš dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju – jų šeimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

Šioje byloje į teismą kreipėsi penki B. I. vaikai, tačiau G. I., V. I., V. I. ir A. R. nelaimingo atsitikimo metu buvo sukakę 24 metų amžių, o K. I. buvo 19 metų. VSDFV laikosi pozicijos, kad Klaipėdos skyriaus sprendimo priėmimas galėtų būti susijęs su G. I., V. I., V. I. ir A. R. teisėmis ar įstatymo saugomais interesais tik tuo atveju, jeigu būtų patvirtinta (pateikti rodymai), kad pareiškėjas yra pripažintas neįgaliu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) iki 18 metų ir dėl to yra nedarbingas arba iš dalies darbingas (invalidai) arba pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) ir buvo mirusios išlaikomas arba jos mirties dieną turėjo gauti jos išlaikymą. Akcentuoja, kad pareiškėjai Klaipėdos skyriui nepateikė jokių prašymų dėl išmokų mokėjimo, todėl VSDFV neturi duomenų, kad pareiškėjai atitinka minėtas sąlygas.

VSDFV nuomone minėtos aplinkybės įrodo, kad tiek Klaipėdos skyriaus 2022 vasario 1 d. sprendimas, tiek VSDFV 2022 m. kovo 23 d. sprendimas yra priimti tinkamai taikant Įstatyme bei Nuostatuose įtvirtintas teises normas, nėra teisinio ar faktinio pagrindo naikinti minėtus sprendimus, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2022-01-01) 3 straipsnio 11 dalis reglamentuoja, kad nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) - įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir: 1) gyvenamosios vietos; 2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis; 3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu; 4) kitos darbovietės. Analogiškas nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) apibrėžimas yra pateiktas ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-05-01 iki 2022-05-01) 2 straipsnio 22 dalyje.

Įstatymo 6 straipsnis apibrėžia draudžiamuosius įvykius. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais: 1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje; 2) pakeliui į darbą ar iš darbo; 3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbuotojas ieško naujo darbo; 4) apdraustiesiems asmenims atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Nuostatų 4 punktas reglamentuoja, kad nelaimingi atsitikimai darbe ir ūmios profesinės ligos pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu jie įvyko nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, esant Įstatymo 6 straipsnio 1–6 dalyse nurodytoms sąlygoms, dirbant tarnybinių komandiruočių laiku, t. y. vykdant darbdavio užduotį (-is) paskirties vietoje, kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos metu, taip pat esant komandiruotėje – kelyje iš užduoties vykdymo vietos į poilsio (nakvynės) vietą ir iš jos.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-01-01) 4 straipsnio, kuris nustato kokie asmenys yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, kuris nustato kokie asmenys yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, 1 dalies 1 punktą nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami, be kita ko, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Kaip ir anksčiau minėta B. I. nelaimingo atsitikimo metu buvo darbo teisiniuose santykiuose su (duomenys neskelbtini), dirbo maisto išdavėja t. y. buvo apdraustoji Valstybinio socialinio draudimo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų priežasčių tyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Vyriausybės tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

Nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą reglamentuoja DSSĮ. DSSĮ 44 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Nelaimingų atsitikimų darbe aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai (DSSĮ 45 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis teigia, kad draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo susijęs su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

Nuostatų 7 punktas reglamentuoja, jog pripažįstant nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmią profesinę ligą nedraudžiamuoju įvykiu pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, neblaivumas ar apsvaigimas nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos metu nustatomas vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“. Jeigu neblaivumas ar apsvaigimas nenustatytas Taisyklėse nustatyta tvarka, šis faktas įrodomas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktų tyrimų išvadas apie nustatytą alkoholio ar svaigiųjų medžiagų koncentraciją biologinėse organizmo terpėse (kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose), o jeigu tyrimo nėra, – pagal apdraustojo asmens medicininiuose dokumentuose aprašytus asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų ar kitų turinčių reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius medicinos specialistų nustatytus neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų būseną įrodančius klinikinius simptomus, taip pat vadovaujantis darbdavio sudarytos komisijos ar nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos išvada.

Pareiškėjai skunde cituoja Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą byloje Nr. 56/06 teigdami, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime išaiškino, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, priimdami sprendimą, Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo, pripažinti nedraudiminiu įvykiu, privalo kiekvienu atveju išsiaiškinti ar asmens neblaivumas ar netinkamos, nesaugios darbo sąlygos, lėmė nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes.