Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.3; 2.12.2.7; 2.12.2.8

2026 m. sausio 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. kaltinamasis J. V. kaltinamas tuo, kad 2025 m. gruodžio 26 d. apie 12:09 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo motorinę transporto priemonę lengvąjį automobilį „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager ARTB-0175“ (patikros sertifikato Nr. 2405296), jam buvo nustatytas 3,34 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad baliavojo su draugu, nežino, kas pasidarė ir sugalvojo važiuoti namo su savo mašina. Tikrai labai gailisi dėl to ką padarė. Viskas buvo gruodžio 26 dieną, apie pietus. Jis vairavo anglišką „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis priklauso jam. Jam buvo nustatytas 3,34 promilių neblaivumas, jautėsi apsvaigęs. Nežino, kodėl taip padarė, buvo apsipykęs su drauge. Alkoholį vartojo pas draugą viešbutyje. Neatsimena kiek ir kokio alkoholio išgėrė. Anksčiau yra neteistas. Buvo baustas vieną kartą administracine tvarka, jam skirtą nuobaudą yra sumokėjęs. Galėjo būti, kad buvo baustas 2021 m., nes vairavo automobilį neturėdamas teisių. Vairuotojo pažymėjimą įgijo prieš du su virš metų. 2025 metais pakeitė į vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja dešimt metų. Gailisi dėl padaryto. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja prašo skirti sužadėtinę K. M.. Jie visada su sužadėtine pasitaria, palaiko vienas kitą. Tariasi priimant sprendimus, jis klauso sužadėtinės nuomonės. Kalbėjo su sužadėtine apie šį įvykį, sakė, kad jį palaikys, ji sakė, kad blogai padarė. Jo sužadėtinė yra dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pamainos vadove. Sužadėtinė turi nepilnametį vaiką. Sužadėtinė automobilio nevairuoja, žino, kad negali vairuoti neblaiviam. Pasižada jos klausyti. Pats išvadas padarė, žino, kad negalima vairuoti neblaiviam, ateityje tokių dalykų nepasikartos.

3. Laiduotoja K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad draugauja jau kurį laiką ir iki šiol nėra buvę jokių pykčių, kad išeitų kažkur išgėrę. Tą dieną kai tai padarė ji dirbo ir nežino, gal jam užplūdo kažkokios emocijos. Anksčiau niekada nesikivirčydavo. J. V. jos klauso, jie kalbasi daug, kartu sprendžia problemas. Jis dirba užsienyje, jis grįžta dažnai, kartais ir ji nuvažiuoja, susiskambina vaizdo skambučiu kiekvieną dieną. Ji pasiėmė jį iš areštinės, jis labai gailėjosi dėl to, kas įvyko, suprato savo klaidą. Dabar jos pajamos yra apie 1000 Eur, ji turi nepilnametį vaiką, vaiko tėvas išlaikymą vaikui duoda, prašo laidavimo be užstato. Ji yra neteista, jos atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Buvo pradėta viena administracinė byla, nes ji netekusi kantrybės užšaukė ant savo nepilnamečio vaiko. Ji buvo nuvykusi dėl to į policiją, bendravo ir su vaiko teisėmis, nes jos vaikas tą dieną grįžo iš tėčio ir buvo labai piktas, negalėjo su juo susikalbėti, nėjo pietų miegelio ir kai pradėjo šaukti kaimynė įrašinėjo vaizdo įrašą ir pasakė, kad perduos vaikų teisėms, tačiau ji nebeįrašinėjo kaip jie nusiramino. Po visko perdavė vaiko teisėms, jie pasikalbėjo ir teiseną nutraukė, jokio nutarimo nebuvo priimta. Daugiau jokių administracinių nusižengimų nėra padariusi. Žino, kad sužadėtinis padarė negerai, jis suprato savo poelgį, alkoholiu nepiktnaudžiauja.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras.

5. Kaltinamojo J. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

5.1. liudytojos G. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, jog 2025 m. gruodžio 26 d. apie 11:50 val. jai atvažiavus savo transporto priemone adresu (duomenys neskelbtini) ir sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje prie išvažiavimo bei laukiant draugės M., ji pamatė, kad automobilis „Hunday“, baltos spalvos, su nelietuviškais numeriais bando įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę pro išvažiavimą iš automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo uždaryta šlagbaumu (kelio užtvaru), todėl nurodyto automobilio vairuotojas bandydamas įvažiuoti į aikštelę per išvažiavimą tiesiog negalėjo įvažiuoti, kadangi jam neatsidarė šlagbaumas (kelio užtvaras). Pamena, kad dar bandė parodyti rankomis transporto priemonės vairuotojui, kad jis privažiavęs ne tą įvažiavimą, tačiau asmuo atbuline eiga nepajudėjo, toliau stovėjo prie aikštelės išvažiavimo ir po jos gesto rankomis, kai ji jam parodė, kad jis privažiavo ir sustojo ne toje kelio pusėje, tai nurodytos transporto priemonės vairuotojas išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės. Pamena, kai nurodytas vairuotojas išlipo iš savo transporto priemonės, tai ji pamatė, kad asmuo svyruoja, sunkiai pastovi ant kojų. Tuo metu pasižiūrėjo į savo draugę M. ir abi suprato, kad nurodytas asmuo yra neblaivus. Supratusios, kad asmuo neblaivus, tai iškart ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir, kol kalbėjo su bendrojo pagalbos centro darbuotoju, tai nurodytos transporto priemonės vairuotojas įsėdo į savo vairuojamą transporto priemonę ir išvažiavo, kiek matė, kad nuvažiavo link Šiaulių miesto centro, naktinio baro „Mega“. Jai toliau kalbant telefonu su bendrojo pagalbos centro darbuotoju, nurodytos transporto priemonės vairuotojas parvažiavo į įvykio vietą ir nuvažiavo toliau link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pasuko į dešinę pusę, kur toliau nuvažiavo nematė, bei po keletą minučių nurodyta transporto priemonė parvažiavo atgal į Rūdės gatvę, įvykio vietą bei mėgino pakartotinai įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę. Pakartotinai mėgino įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę ir vėl pro išvažiavimo pusę, tačiau asmeniui nepavykus įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, po kurio laiko asmuo vairuodamas savo transporto priemonę pavažiavo atbuline eiga ir nuvažiavo vėl link (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje pasuko į dešinę pusę, kur tiksliai nuvažiavo negali nurodyti. Kaip minėjo ankščiau, kad nurodyta transporto priemonė grįžo atgal į įvykio vietą ir pakartotinai bandė įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, tai tuo metu ji pastebėjo, kad nurodytos transporto priemonės numeris yra angliškas ir viena puse nepritvirtinti, nukritusi. Parodo, kad šventiniu laikotarpiu bus išvykusi, todėl į teismą, kaip liudytoja atvykti negalės (b. l. 45-48);

5.2. 2025 m. gruodžio 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog 2025 m. gruodžio 26 d. apie 12:09 val. adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje sustabdytas automobilis „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,34 prom. neblaivumo laipsnis. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas vairuotojo pažymėjimas, automobilio užvedimo raktelis. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). J. V. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 11-14);

5.3. 2025 m. gruodžio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyresniojo tyrėjo D. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2025 m. gruodžio 26 d. dirbo kartu su Šiaulių apskr. VPK Šiaulių miesto ir rajono reagavimo skyriaus tyrėja V. L., ekipaže „S1707“, maršrute ,,Centras, Šiaulių r.“. Apie 11:58 val., iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prie „Maximos“ matė galimai neblaivų vairuotoją su transporto priemonę „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bandė įvažiuoti į PC „Maxima“ aikštelę, tačiau nepavykus šalinosi iš (duomenys neskelbtini) į dešinę pasuko. Sujungta su AVPK. Apie 12:01 val., įsukus iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, pastebėjo link jų atvažiuojantį baltos spalvos pranešime minėtą „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę. Jiems apsisukus, minėtą transporto priemonę „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Priėjus prie automobilio vairuotojo, šis paaiškino, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, nurodė, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo prieš pusę valandos. Panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių ARNB-0106, prietaisas parodė, kad iškvėptame ore galimai yra alkoholio. Išlaipinus vairuotoja iš transporto priemonės, buvo pasiūlytą atlikti neblaivumo testą (bendrą asmens būklę), t. y., eiti tiesia linija pėda po pėdos, pataikyti pirštu į nosies galą, kurių vairuotojas atlikti nesugebėjo. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad vairuotojas J. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 12:09 val., alkoholio kiekio matuokliu „ALCOTEST Drager ARTB-0175“, patikros sertifikato Nr. 2405296, galiojimo data nuo 2025 m. rugsėjo 24 d. iki 2026 m. kovo 23 d. pirmu tikrinimu nustatytas 3,34 prom. neblaivumo laipsnis. 12:28 val., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu antru tikrinimu nustatytas 3,55 prom. neblaivumo laipsnis. Vairuotojas J. V., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytas 12:09 val., „S1152“ ekipažo pristatytas į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje surašytas neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Vairuotojas ant minėtų blankų atsisakė pasirašyti. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilio užvedimo raktelis, vairuotojo pažymėjimas J. V. vardu. Automobilis „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), pagal vairuotoją priklausantis jam pačiam, nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Filmuota body. Faktinis sulaikymo laikas 12:09 val. (b. l. 15-16);

5.4. 2025 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta (aplinka), esanti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ir transporto priemonė – automobilis „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apžiūros metu fotografuota, sudaryta ir prie apžiūros protokolo pridėta foto nuotraukų foto lentelė) (b. l. 17-19, 20);

5.5. 2025 m. gruodžio 26 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu (b. l. 32);

5.6. 2025 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2025 m. gruodžio 26 d. alkoholio kiekio matuokliu „ALCOTEST Drager ARTB-0175“, patikros sertifikato Nr. 2405296, galiojimo data nuo 2025 m. rugsėjo 24 d. iki 2026 m. kovo 23 d., J. V. pirmu tikrinimu 12:09 val. nustatytas 3,34 prom. neblaivumo laipsnis; 12:28 val., tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu antru tikrinimu nustatytas 3,55 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 31);

5.7. 2025 m. gruodžio 30 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu, kuriuo užfiksuota, kad J. V. savanoriškai pateikė automobilio „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentus (b. l. 34);

5.8. 2025 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota J. V. pateiktų automobilio „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentų apžiūra, iš kurios matyti, kad automobilis „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. V. (prie protokolo pridėtos automobilio registracijos dokumentų kopijos) (b. l. 35-40).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

2. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

3. Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).

4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, liudytojos parodymai, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. V. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę –lengvąjį automobilį ,,Hyundai ix35“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest ARTB-0175“ (patikros sertifikato Nr. 2405296), jam buvo nustatytas 3,34 promilių neblaivumas.

5. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.8. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo J. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. gruodžio 26 d. apie 12:09 val., vairavo motorinę transporto priemonę lengvąjį automobilį „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager ARTB-0175“ (patikros sertifikato Nr. 2405296), jam buvo nustatytas 3,34 promilių neblaivumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Teisme gautas K. M. prašymas atleisti kaltinamąjį J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, J. V. perduodant jos atsakomybei, skiriant laidavimą be užstato. Prašyme K. M. nurodo, kad sutinka būti sužadėtinio laiduotoja. Prašo taikyti laidavimą be užstato.

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju J. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų gailisi, žala nepadaryta. Laiduotoja K. M. nėra teista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti. Tiek pats kaltinamasis, tiek K. M., teisiamojo posėdžio metu nurodė manantys, kad K. M. sugebės daryti teigiamą įtaką sužadėtiniui J. V.. Nurodė, kad yra įsitikinę, kad J. V. suprato savo veiksmų neigiamą poveikį ir ateityje nebenusikals.

13. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad K. M. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja, o J. V., yra pagrindo manyti, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą J. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį K. M. atsakomybei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam J. V. buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl nustatytinas įstatymo numatytas laidavimo terminas – 2 metus (BK 40 straipsnio 5 dalis). K. M. teismo posėdžio metu prašė taikyti laidavimą be užstato, nurodė, kad ji turi nepilnametį vaiką, nors vaiko tėvas vaikui išlaikymą teikia, tačiau jos pajamos yra apie 1000 Eur, skiriamas užstatas gali pabloginti tiek jos finansinę padėtį, tiek pažeisti vaiko interesus, todėl šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

14. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

16. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad J. V. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi. Prokurorė siūlė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri būtų artima bausmės vidurkiui, t. y. uždrausti vairuoti transporto priemones 2 metam ir 6 mėnesiams. Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis ir teisiamas pirmą kartą, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų. Posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad 2025 m. lapkričio mėnesį pasiėmė vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja dešimt metų, prieš tai turėjo pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas dvejiems metams. Teismo vertinimu kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise prokurorės prašomam laikotarpiui, t. y. įstatymo numatytam artimam vidurkiui – dviejų metų šešių mėnesių terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės skyrimo, t. y. 2025 m. gruodžio 27 d.

Dėl turto konfiskavimo

17. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

18. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

19. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

20. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis ,, Hyundai ix35“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas Jungtinėje Karalystėje kaltinamojo J. V. vardu. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaltinamojo J. V. vardu ir priklauso būtent jam. J. V. priklausanti transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskuotinas.

21. 2025 m. gruodžio 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. V.. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo J. V. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Sofija Kručienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos J. V. sudaro 104,17 Eur.

22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

23. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

24. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), J. V. parinko gynėją advokatę Sofiją Kručienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš D. S. nepriteistinos.

25. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimant pasą Nr. (duomenys neskelbtini)) – taikytinos iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2026 m. sausio 13 d., o nuosprendį paskelbus – panaikintina.

26. Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas; DVD diskas su kūno kameros vaizdo įrašu, BPC garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos; transporto priemonės registracijos dokumentas (anglų kalba) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai; Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintinas J. V. nuosprendžio paskelbimo dieną; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas išdavusiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei 2 (dviejų) metų laikotarpiui, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, t. y. 2025 m. gruodžio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą (paimant Lietuvos Respublikos piliečio pasą) – taikyti iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2026 m. sausio 13 d., o nuosprendį paskelbus – panaikinti, Lietuvos Respublikos piliečio pasą grąžinti J. V..

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Lengvąjį automobilį „Hyundai ix35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- DVD diską su kūno kameros vaizdo įrašu, BPC garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos;

- transporto priemonės registracijos dokumentą (anglų kalba) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti J. V. nuosprendžio paskelbimo dieną 2026 m. sausio 13 d.;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai institucijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 9 punktu išaiškinti J. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.