Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-18 · Byla Nr. A2.9.-8446-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-18
Bylos Nr.
A2.9.-8446-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07754-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
E. G.
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-8446-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07754-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 48.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G., išnagrinėjusi E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2015 m. balandžio 9 d., apie 14.08 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matant nepilnamečiams vaikams D. G., gim. 2005-07-29, ir G. G., gim. 2008-05-07, gėrė alkoholinius gėrimus, triukšmavo, demonstravo fizinį smurtą, darė neigiamą įtaką vaikų auklėjimui, drausmino sūnų griežtu tonu, reiškė neigiamas emocijas, tuo sukeldamas vaikams baimę. Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. parodė savo kaltę pripažįstantis. Tą dieną, t. y. 2015-04-09, buvo namuose, virtuvėje gėrė degtinę. Namuose buvo jo mažamečiai vaikai - sūnus Dovydas ir dukra Greta, kurie galėjo matyti, jog jis vartoja alkoholį. Buvo išgėręs, todėl ne visas aplinkybes gerai atsimena. Neneigia, jog galėjo kalbėti pakeltu tonu, šūkauti. Atsimena, kaip sudrausmino savo sūnų, kad šis nelįstų prie sesers. Gal ir galėjo sugriebti sūnui už rankų. Supranta, kad toks jo elgesys buvo netinkamas. Vaikai, matyt, išsigando, paskambino žmonai, o netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai. Gailisi dėl tokio savo elgesio, vaikų atsiprašė.

Šalies argumentai

E. G. paaiškinimo duomenimis, jis 2015-04-09 namuose buvo išgėręs, dėl to su žmona kilo konfliktas. Taip pat jis sudrausimo sūnų, kad neišdykautų. Būdamas išgėręs, garsiai kalbėjo, triukšmavo. Gailisi (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

E. G. kaltę padarius ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio E. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 12P-31335569-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Pastarojo kaltę taip pat įrodo R. G. 2015-04-09 skundas, kuriame užfiksuota, jog E. G. savaitę laiko geria, prieš ją ir vaikus naudoja psichologinį smurtą, tyčiojasi, konfliktuoja, vaikai jaučiasi nesaugūs. Pastarosios apklauso protokole nurodyta, jog 2015-04-09, apie 14 val., jai paskambino dukra ir paprašė grįžti, nes tėtis skriaudžia brolį, telefonu girdėjo, kaip neblaivus vyras konfliktuoja su sūnumi. Grįžus namo sūnus verkė, vaikai buvo išsigandę, vyras elgėsi ramiai, teisinosi, kad nieko nebuvo (b. l. 8-9). D. G. apklausos duomenimis, 2015-04-09 jis buvo namuose, tėtis visą dieną gėrė degtinę. Tėtis liepė išdžiaustyti skalbinius, jis atsisakė, tuomet tėtis sulaužė teniso kamuoliuką, su kuriuo jis, t. y. D. G., žaidė. Jie su tėvu sukonfliktavo, dėl ko jis paskambino mamai. Po kelių dienų tėtis jo atsiprašė. Jis, t. y. D. G., kartais būna nedrausmingas, dėl ko tėvas jį pabara, tačiau niekada nemuša (b. l. 11-12). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės J. R. 2015-04-21 tarnybinio pranešimo duomenimis, buvo bendrauta su G. G., kuri paaiškino, kad 2015-04-09 buvo namuose su broliu Dovydu. Tėtis visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Ji atsigulė šalia brolio, norėjo pabendrauti, tačiau brolis ją pradėjo spardyti kojomis. Ji pradėjo verkti, tėtis išgirdo, sudrausimo brolį. Tada brolis tėtį pradėjo vadinti negražiais žodžiais. Jie apsistumdė. Brolis pradėjo šaukti, kad ji paskambintų mamai. Tėtis niekada nėra prieš juos smurtavęs (b. l. 13). Alkotesterio kvito duomenimis, E. G. 2015-04-09, 14.42 val., nustatytas 2,40 promilių girtumas (b. l. 6).

ATPK 181³ straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. G., matant nepilnamečiams vaikams, gėrė alkoholinius gėrimus, triukšmavo, demonstravo fizinį smurtą, darė neigiamą įtaką vaikų auklėjimui, drausmino sūnų griežtu tonu, reiškė neigiamas emocijas, tuo sukeldamas vaikams baimę, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (ATPK 32 straipsnio 2 dalies 8 punktas), įvertinama E. G. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, vedęs, šiuo metu nedirba (apie 2 mėn.), registruotas darbo biržoje, turi dvi galiojančias nuobaudas). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus E. G. ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė