- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-200-309-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Danutė Burbulienė, Regina Agota Gutauskienė
- Nuteistasis
- E. J.
- Advokatai
- Alfonsas Daukantas
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl O. L. turto vagystės) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl P. S. turto vagystės) laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių;
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl P. S. turto sugadinimo) areštu 30 parų;
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (dėl pašto apiplėšimo) laisvės atėmimu 6 metams 3 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl R. P. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl A. M. turto vagystės) laisvės atėmimu 3 metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl A. M. dokumentų vagystės) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (dėl A. M. mokėjimo kortelių vagystės) laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d. areštu 40 parų;
pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. a) arešto bausmė pakeista laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė E. J. paskirta - laisvės atėmimas 7 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2006-12-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė E. J. paskirta laisvės atėmimas 7 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2005 m. lapkričio-gruodžio mėnesių laikotarpiu, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, turėdamas tikslą daryti nusikaltimus - svetimo turto vagystes, plėšimus, subūrė organizuotą grupę, kurios nariais buvo D. G., M. D., R. G., rengė nusikalstamas veikas, vadovavo organizuotai grupei bei koordinavo grupės narių veiklą, o būtent:
2005 m. lapkričio 1-2 d., dieną tiksliau nenustatyta, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), prie baro (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, parengė nusikalstamą veiką bei jai vadovavo, t.y. parinko nusikalstamos veikos vykdytojus - organizuotos grupės narius M. D., R. G. ir bendrininkaujant G. I., nurodė jiems nusikalstamos veikos padarymo vietą – (duomenys neskelbtini) m. esantį garažą, priklausantį O. L. bei nurodė nusikalstamos veikos padarymo būdą . Po to, 2005 m. lapkričio 2-3 d., diena tiksliau nenustatyta, apie 22 val., E. J. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. A., nuvežė nusikaltimo vykdytojus M. D. ir R. G. į nusikaltimo vietą, davė jiems nusikaltimo įrankius – metalui kirpti žirkles ir automobilio pakėlėją bei laukė kol nusikaltimo vykdytojai įvykdys vagystę ir tuo metu, vykdydami asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir E. J. nurodymus, M. D. ir R. G. metalo žirklėmis nukirpo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio O. L., durų spyną bei automobilio pakelėju atplėšė duris, o po to G. I., atvažiavus automobiliu, kurio markė ir priklausomybė nenustatyta, M. D., R. G. ir G. I. įsibrovė į nurodytą garažą, iš kur slapta pagrobė keturis katerių variklius, kurių bendra vertė 3000 litų, dujinę viryklę, kurios vertė 50 litų, du įrankių komplektus, kurių bendra vertė 400 litų. Tokiu būdu E. J., kaip organizatorius, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, M. D., R. G. ir bendrininkaujant G. I., pagrobė O. L. turtą, kurio bendra vertė 3450 litų.
Be to, E. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 10 d., apie 17 val.-17 val. 30 min., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, parinko nusikalstamos veikos vykdytojus - organizuotos grupės narius D. G. ir R. G., davė R. G. įrankį spynelių laužimui, nurodė D. G. ir R. G. (duomenys neskelbtini) mieste pagrobti automobilį bei paskirstė užduotis šio nusikaltimo padarymui – R. G. nurodė įsilaužti į automobilį bei nuvaryti automobilį į nurodytą vietą, o D. G. nurodė saugoti, kad R. G. įvykio vietoje neužkluptų pašaliniai asmenys. Po to, 2005 m. lapkričio 10 d., apie 21 val. 30 min., E. J. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, laukiant nusikaltimo vykdytojų (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), D. G. ir R. G. vykdė asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ir E. J. nurodymus, t.y. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamo namo kieme R. G., D. G. saugant, kad neužkluptų pašaliniai asmenys, sulaužė P. S. priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) durelių ir variklio užvedimo spyneles, sulaužė vairo užraktą, tokiu būdu dėl tyčinio turto sugadinimo nukentėjusiajam P. S. padarė 190 Lt turtinę žalą, bei slapta pagrobė automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 litų, priklausantį P. S..
Be to, E. J. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 29 d., apie 14-15 val., veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu, t.y. asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, turėdamas tikslą plėšimo būdu užvaldyti AB (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) turtą, parengė nusikalstamą veiką bei jai vadovavo, t.y. parinko nusikalstamos veikos vykdytojus, organizuotos grupės narius M. D. ir D. G., nurodė nusikalstamos veikos padarymo vietą – AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodė nusikalstamos veikos padarymo būdą bei paskirstė M. D. ir D. G. užduotis. Po to, 2005 m. lapkričio 29 d., apie 17 val., E. J. automobiliu „VW Passat“, kurio valstybiniai numeriai ir priklausomybė nenustatyti, nuvežė M. D. ir D. G. prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios AB (duomenys neskelbtini) teritorijos ir iš ten, vykdydami asmenis, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ir E. J. nurodymus, M. D. ir D. G. nuėjo į (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) patalpas, kur D. G., sugriebė rankomis (duomenys neskelbtini) pašto viršininkei E. P. už galvos bei pargriovė E. P. ant grindų, rankomis uždengė gulinčiai ant grindų E. P. akis ir burną, taip E. P. padarydamas kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimus lūpų gleivinės pereinamojoje dalyje, t.y. padarydamas E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, M. D. iš kasos aparato išėmė bei pagrobė pinigus - 2338,97 Lt bei šiuos pinigus iš karto po nusikaltimo padarymo perdavė E. J. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kurie pinigus padalino nusikaltimo padaryme dalyvavusiems organizuotos grupės nariams. Tokiu būdu, panaudojant fizinį smurtą bei veikdamas organizuotoje grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, D. G. ir M. D. kaip organizatorius, E. J. pagrobė AB (duomenys neskelbtini) pinigus - 2338,97 Lt.
Be to, E. J. nuteistas už tai, kad 2005-12-20, tiksliau laikas nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti R. P. turtą, veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu, t.y. asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, t.y. parinko nusikalstamos veikos vykdytoju organizuotos grupės narį D. G., nurodė D. G. iš R. P. buto, esančio K. K. g. (duomenys neskelbtini) m., kuriame D. G. gyveno, pagrobti R. P. turtą, nurodė veikos padarymo laiką bei būdą. Po to 2005 m. gruodžio 21 d., laikotarpyje nuo 6 val. 30 min. iki 14 val. 30 min., D. G., vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir E. J. nurodymus, 2005-12-21 laikotarpyje nuo 6.30 val. iki 15.30 val., D. G. iš R. P. buto, esančio K. K. g. (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė R. P. priklausančius daiktus: šaldytuvą „BEKO“ 850 Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną „BEKO“ 850 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „GALANT“ 150 Lt vertės, muzikinį centrą „TECHNO„ 1600 Lt vertės, televizorių „SAMSUNG“ 600 Lt vertės, elektrinę siuvimo mašiną „OVERLOK“ 200 Lt vertės, „BAUER“ patalynės komplektą 1900 Lt vertės, tris pagalves 60 Lt vertės, 15 vnt. rankšluosčių 150 Lt vertės, antklodę 20 Lt vertės, moteriškus kailinius 200 Lt vertės, vonios užuolaidą 10 Lt vertės, auksinę grandinėlę 250 Lt vertės, auksinę apyrankę 150 Lt vertės, auksinį žiedą 180 Lt vertės, pietų servizą 60 Lt vertės, virtuvinį kombainą 45 Lt vertės, 18 vnt. lėkščių 45 Lt vertės, puodą „Tuperware“ 50 Lt vertės, elektrinį virdulį 40 Lt vertės, daržovių pjaustiklį 20 Lt vertės, vazą 20 Lt vertės, žibalinę lempą 40 Lt vertės, žvakidę 25 Lt vertės, žvakę 12 Lt vertės, saldaininę 15 Lt vertės, elektrinę vaflinę 35 Lt vertės, elektrinį šildytuvą 100 Lt vertės, higienos priemonę 7 Lt vertės, 5 patalynės komplektus 400 Lt vertės, 3 staltieses 180 Lt vertės, 2 užuolaidas 250 Lt vertės, puodelių rinkinį 18 Lt vertės, 3 komplektus taurių 60 Lt vertės, stiklinių komplektą 15 Lt vertės, salotinių komplektą 20 Lt vertės, ledainių komplektą 30 Lt vertės, 30 vnt. kompaktinių plokštelių 300 Lt vertės, 4 kg mėsos faršo 36 Lt vertės, 2 kg mėsos kauliukų 10 Lt vertės, pakuotę vištų šlaunelių 12,50 Lt vertės, kibirėlį medaus 10 Lt vertės, šaldytų uogų 10 Lt vertės, 7 litrus serbentų uogienės 50 Lt vertės, du molinius dubenėlius 6 Lt vertės, metalinį puodą 5 Lt vertės, molinius indelius prieskoniams 10 Lt vertės, cukrinę 3 Lt vertės, du stiklinius indus kavai, kurių vertė 10 Lt, du plastmasinius indelius 4 Lt vertės, virtuvines svarstykles 15 Lt vertės, samčių rinkinį 15 Lt vertės, plastmasinių virtuvinių įrankių rinkinį 30 Lt vertės, saldaininę 10 Lt vertės, jubiliejinę taurę 20 Lt vertės, 11 taurelių 11 Lt vertės, molinę vazelę 5 Lt vertės, metalinį padėklą 15 Lt vertės, du rutulinius dezodorantus „Farmas“ 4 Lt vertės, pakabinamą suvenyrą 15 Lt vertės, žalios spalvos antklodę 20 Lt vertės, baltos spalvos antklodę 30 Lt vertės, odinę striukę 130 Lt vertės, kelnes 60 Lt vertės bei pagrobtus daiktus nuvežė į asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir E. J. nurodytą vietą – į butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Tokiu būdu jis, veikdamas organizuotoje grupėje kaip organizatorius, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ir D. G. pagrobė R. P. turto, kurio bendra vertė 9378,50 Lt.
Be to, E. J. nuteistas už tai, kad 2005-12-23, apie 6 val. 30 min., turėdamas tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariu t.y. asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, parengė nusikalstamą veiką bei jai vadovavo, t.y. parinko nusikalstamos veikos vykdytojus, organizuotos grupės narius M. D. ir D. G., padedant A. B. nurodė nusikalstamos veikos padarymo vietą – (duomenys neskelbtini) m. esantį V. M. butą, nusikalstamos veikos padarymo būdą – turto vagystę įvykdyti raktais atrakinus buto duris, jam taip pat nurodžius be bute esančio turto pagrobti ir rastus asmens dokumentus, o taip pat A. B. davus V. M. buto raktus bei davus patarimus kur ir kokio turto bute ieškoti bei tokiu būdu - teikiant priemones ir duodant patarimus A. B. padėjus padaryti nusikalstamą veiką, 2005 m. gruodžio 23 d., apie 8-9 val., D. G. ir M. D. atsirakinę A. B. duotais raktais duris, įsibrovė į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini) m., iš kur slapta pagrobė asmens dokumentus – V. M. LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993-02-07 (duomenys neskelbtini) migracijos skyriuje, D. M. LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1993-02-07 (duomenys neskelbtini) migracijos skyriuje, V. M. ir D. M. socialinio draudimo pažymėjimus, pagrobė ir taip neteisėtai įgijo mokėjimo instrumentą – AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, išduotą D. M. bei AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, išduotą V. M., taip pat pagrobė V. M. priklausantį turtą: du vyriškus auksinius žiedus, kurių vertė 2000 litų, moterišką auksinę grandinėlę su pakabuku, kurios vertė 300 litų, moterišką auksinę grandinėlę su pakabuku, kurios vertė 600 litų, moterišką auksinę grandinėlę rankai, kurios vertė 150 litų, 5 butelius šampano „Alita“, kurių vertė 60 litų, 5 butelius 0,7 l talpos brendžio, kurių vertė 125 litai, 7 butelius 0,7 l talpos degtinės, kurių vertė 147 litai, parduotuvės „Praba“ dovanų čekį, kurio vertė 100 litų, dujinį pistoletą „Jaguar“, kurio vertė 450 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung C-100“ su SIM kortele ir pakrovėju, kurio vertė 150 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ su pakrovėju, kurio vertė 100 litų, televizorių „Tauras“, kurio vertė 300 litų, kompiuterio procesorių „AMD Athlon 64“ , kompiuterio monitorių „LG“ su klaviatūra ir pele bei 6 garso kolonėles „Creative“, kurių bendra vertė 5000 litų, 15 kompaktinių diskų su garso įrašais, kurių vertė 150 litų, vyrišką rankinį laikrodį „Rothman“ su odine apyranke, kurio vertė 300 litų, dvi senovines sidabrines monetas, kurių vertė 200 litų, dvi senovines auksines 10 rublių nominalo monetas, kurių vertė 2000 litų, žaidimų kompiuterį „Sega“, kurio vertė 100 litų, vertės neturintį televizoriaus „Samsung“ pultelį bei pinigus – 940 Lt. Tokiu būdu jis, veikdamas organizuotoje grupėje kaip organizatorius, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, D. G., M. D. ir padedant A. B., pagrobė V. M. turto, kurio bendra vertė 12972 Lt.
Be to, E. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 20 d., valanda tiksliau nenustatyta, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš M. D. įgijo 300 Lt, žinodamas, kad šie pinigai gauti pardavus iš S. F. buto, esančio (duomenys neskelbtini) m., pagrobtą turtą, bei tokiu būdu jis įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą.
Be to, E. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t.y. 2006 m. kovo 18 d., apie 13 val. 15 min., 28,528 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, neteisėtai, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti gabeno automobilyje „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie pavarų svirties esančioje dėtuvėje, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo perkvalifikuoti jo veiką ir sušvelninti bausmę. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė per griežtą nuosprendį. Taipogi nurodo, jog teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, šališkai vertino parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Be kita ko apeliantas nurodo, jog nusikalstamos organizuotos grupės nebūrė ir nusikaltimų neorganizavo. Teigia, kad gailisi padaręs nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta.
Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. J. atžvilgiu, apylinkės teismas nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų P. S., E. P., R. P., V. M., liudytojų M. D., D. G. parodymais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad E. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl O. L. turto vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl P. S. turto vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl P. S. turto sugadinimo); pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (dėl pašto apiplėšimo); pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl R. P. turto vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl A. M. turto vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl A. M. dokumentų vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (dėl A. M. mokėjimo kortelių vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d.; pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.
Pažymėtina tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodyti jokie konkretūs teisiniai argumentai, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyviams ar procesą stebintiems asmenims būtų galėjęs susidaryti įspūdis apie bylą nagrinėjančio teismo šališkumą. Apelianto nesutikimas su apylinkės teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir atitinkamų išvadų padarymu, negali būti siejamos su teismo šališkumu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Dėl to apelianto teiginys, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nenurodžius teisinių argumentų, laikytinas deklaratyviu ir visiškai nepagrįstu.
Dėl įrodymų vertinimo.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, jo byloje surinktus įrodymus įvertino šališkai. Taipogi nuteistasis apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamas veiką (ar veikas), tačiau nenurodo kokią ir kaip jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti bei teigia, kad nusikalstamos organizuotos grupės nebūrė ir nusikaltimų neorganizavo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir šiuos nuteistojo teiginius laiko nepagrįstais dėl ko juos atmeta.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo byloje esančius teisėtais būdais bei baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautus įrodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti nukentėjusieji P. S., E. P., R. P., V. M., liudytojai M. D., R. G., G. I., S. B., A. Ž., D. G., S. M. ir kt. bei pats kaltinamasis E. J., buvo perskaityti dokumentai, turintys reikšmės bylai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek E. J. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama apelianto kaltė, taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl kiekvienos nusikalstamos E. J. veikos ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl E. J. kiekvienos nusikalstamos veikos padarymo ir jo pripažinimo kaltu.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu sutinka.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai.
Dėl organizuotos grupės ir nuteistojo E. J. veikų kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų. Tokia bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Nustatant organizuotos grupės buvimą atsižvelgtina į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei.
Byloje nustatyta, kad svetimo turto vagystėms, turto plėšimui (sunkiam nusikaltimui) daryti buvo suburta penkių asmenų grupė; nusikaltimams buvo kruopščiai rengiamasi – aptartas nusikaltimų padarymo planas, susitarta dėl jo padarymo būdo (įsibrovimo, smurto), vietos ir laiko; grupės nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis. Visa tai rodo, kad apylinkės teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas kaip padarytas organizuotos grupės.
Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl aktyvaus E. J. vaidmens darant ir suburiant organizuotą grupę. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis E. J. su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, subūrė organizuotą grupę apysunkiams nusikaltimams ir sunkiam nusikaltimui daryti, buvo šios organizuotos grupės vienas iš lyderių, todėl nuteistas už nusikaltimų padarymą kaip organizatorius. Vadovaujantis BK 26 straipsnio 4 dalimi, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Tačiau pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-481/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 20 p.).
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išnagrinėjo apelianto padarytas nusikalstamas veikas. Tinkamai pasisakė dėl jų kvalifikacijos, todėl kolegija neranda pagrindo jas perkvalifikuoti kaip to prašo apeliantas. Be to, apart deklaratyvaus pasisakymo dėl veikų perkvalifikavimo, apeliantas nepateikė daugiau jokių duomenų, ką ir kaip reikėtų perkvalifikuoti.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis pilnai kaltę pripažino tik nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. padaryme, ir pirmosios instancijos teismas tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (9 t. b. l. 133).
Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog gailisi padaręs nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Šiuo konkrečiu atveju, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. J. tik dalinai pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (išskyrus veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.), nepripažino, kad buvo organizatorius, teismo posėdžio metu neatsiprašė nukentėjusiųjų, nesiekė jiems atlyginti padarytą turtinę žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo, dėl ko jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu. Taigi, nenustačius nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi ir prisipažinimo, teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Dėl paskirtos bausmės.
Kolegija nenustatė BK nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nuteistajam E. J..
Skirdamas E. J. laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas jos dydį (7 m. 7 mėn.), teismas atsižvelgė į:
1) padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, keturis apysunkius nusikaltimus, tris nesunkius nusikaltimus, du baudžiamuosius nusižengimus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas);
2) kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas);
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veikos padarytos savanaudiškais tikslais (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas);
4) nusikalstamų veikų stadiją – nusikalstamos veikos baigtos (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas);
5) kaltininko asmenybę – E. J. ne kartą teistas ir baustas už administracinės teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas įvykdė teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, niekur nedirbo (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas);
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, E. J. vaidmuo darant nusikalstamas veikas organizuota grupe, kurios subūrime aktyviai dalyvavo, nebuvo antraeilis, jis veikė kaip organizatorius (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas);
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes – konstatuota viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo klausimus pirmosios instancijos teisme teisės taikymo klaidų nepadaryta. Bausmė apeliantui paskirta išsamiai išnagrinėjus bei įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Be to, atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam už nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas didesnį nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, už baudžiamuosius nusižengimus areštą, o už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei vidurkis, nes šioje veikoje nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei pagrįstai jo veikas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl O. L. turto vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl P. S. turto vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl P. S. turto sugadinimo); pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (dėl pašto apiplėšimo); pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl R. P. turto vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl A. M. turto vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl A. M. dokumentų vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (dėl A. M. mokėjimo kortelių vagystės); pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d.; pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl švelninti jas apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Taipogi teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, subendrino paskirtas bausmes. Paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė taipogi nėra aiškiai per griežtos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 str.,
nutaria:
Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.