Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovui E. M., ieškovės A. M. atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, atsakovės Vito Stravinsko įmonės savininkui Vito Stravinskui ir jo atstovui advokato padėjėjui Martynui Vilčinskui, trečiajam asmeniui V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. M. ir A. M. ieškinį atsakovei Vito Stravinsko įmonei, trečiajam asmeniui V. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. M. prašo priteisti iš atsakovo 1865,74 Lt turtinės ir 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas; ieškovas E. M. prašo priteisti iš atsakovo 235 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas ( 37-40 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2009 m. sausio 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas Nutarimu Nr.505793 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą ieškovui E. M. paskyrė 50 Lt baudą. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009 m. sausio 31 d. 15.35 val. Kaune, Islandijos g.3, prie prekybos centro „Mega“ vairuodamas ieškovei A. M. priklausantį automobilį BMW-528, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), kurio teisėtu naudotoju buvo ieškovas E. M. (26 b.l.), pastatė ir paliko jį stovėti kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ ir Pėsčiųjų takas“ galiojimo zonoje, tokiu būdu trukdydamas kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą (12 b.l.). Kadangi pažeidimo vietoje vairuotojo nebuvo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas 2009 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą priverstinai nuvežti automobilį BMW-528, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (51, 71 b. l.). Pažeidimo metu, t.y. 2009 01 31 galiojusi LR ATPK 269 str. 7 dalies redakcija numatė, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ str., 126 str., 127 str., 128 str., 129 str., 130 str. 1 d., 130² str., 132¹ str., jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad atsakovė Vito Stravinsko įmonė ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2008 01 30 sudarė Bendradarbiavimo sutartį dėl transporto priemonių, apgadintų eismo įvykių metu, už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus bei pagal atskirus pavedimus nuvežimo ištisą parą į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), ir jų saugojimą ( 78-79 b.l.). Ieškovams priklausantį automobilį BMW-528 iš pažeidimo vietos Islandijos g. 3, Kaune, į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), policijos pareigūno nurodymu nutransportavo atsakovės Vito Stravinsko įmonės vairuotojas trečiasis asmuo V. D. (77, 80, 81).

Ieškovai nurodo, kad atsakovė Vito Stravinsko įmonė Kauno apskrities VPK pareigūno nurodymu vykdydama priverstinį ieškovei A. M. priklausančios transporto priemonės BMW-528, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) nuvežimą apgadino automobilį BMW-528, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) dėl ko ieškovei A. M. buvo padaryta 1865,74 Lt turtinė žala (15-25 b.l.). Ieškovas E. M. teigė, kad tos pačios dienos, t.y. 2009 01 31, vakarą atvykęs į atsakovės aikštelę, kur buvo nutransportuotas automobilis, apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo jo apgadinimą - įtrūkusį priekinį buferį apatinėje dalyje. Dėl automobilio apgadinimo bandė išsiaiškinti su atsakovės atstovais- tuo metu buvusiu direktoriumi E. S., tačiau negavęs iš jo paaiškinimo, iškvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo automobilio pažeidimą fotonuotrauka (73 b.l.). Dėl automobilio apgadinimo ieškovas E. M. pareiškimu kreipėsi į Kauno AVPK Žaliakalnio PK tyrimui atlikti (72 b.l.). Nurodo, kad automobilį iš aikštelės atgavo 2009m. vasario 1 d., o vasario 4 d. kreipėsi į nepriklausomą auto ekspertų biurą, kuris įvertino padarytą žalą 1865,74 Lt (15-25 b.l.). Šią sumą sudaro automobilio buferio remontas. Už automobilio įvertinimą jis ekspertams sumokėjo 100 Lt (4 b.l.). Ieškovas E. M. teigė buferio neremontavęs, o jį pakeitęs nauju, kadangi dar iki įvykio, t.y. iki 2009 01 31, buvo ketinęs automobilį modernizuoti; maždaug prieš pusantrų metų jis automobilį pardavė. Kadangi mano, jog žala atsirado dėl atsakovės darbuotojo V. D. veiksmų, kai šis automobilio priverstinio transportavimo metu buvo nerūpestingas ir apgadino buferį, todėl prašo priteisti iš atsakovės automobilio savininkei ieškovei A. M. 1865,74 Lt, o ieškovui E. M. 235 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 100 Lt sumokėtų ekspertams už apgadinto automobilio įvertinimą ir 135 Lt sumokėtų už taksi paslaugas, kurias jis patyrė atsakovei neteisėtai atsisakius grąžinti automobilį 2009 01 31. Ieškovai nurodė, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo atsisakydama grąžinti automobilį, pažeidė jų teises naudotis automobiliu, neteisėtai apribojo nuosavybės teises į šią transporto priemonę, dėl ko ieškovai patyrė nepatogumų, nemalonių išgyvenimų, todėl prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą: ieškovei A. M. 300 Lt, ieškovui E. M. 500 Lt.

Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių (sutarčių), bet ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria teisinius santykius (CK 6.2 str.), įskaitytinai ir iš delikto. Nustatyta, kad ieškovų su atsakove sutartiniai santykiai nesiejo. Taigi, ieškovų reikalavimai kildinami iš deliktinės atsakomybės.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių (CK 6.245 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.). Taigi, tam, kad galima būtų taikyti deliktinę atsakomybę kuriam nors asmeniui, būtina įrodyti to asmens veiksmų neteisėtumą ir kitas žalos atlyginimui taikyti privalomas sąlygas - jo kaltę, žalos padarymo faktą bei jos dydį, tiesioginį priežastinį ryšį tarp atliktų/neatliktų veiksmų ir pačios žalos (CK 6.263 str.).

Ieškovai nurodo, kad žala jiems padaryta dėl atsakovės Vito Stravinsko įmonės darbuotojų kaltės, todėl juridinis ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagrindas yra numatytas LR CK 6.264 str., 6.250 str.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nė vienos iš sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti ieškovai neįrodė. Tokią išvadą teismas daro vadovaudamasis šiais motyvais :

- prašydami priteisti iš atsakovės turtinę žalą (A. M. - 1865,74 Lt, E. M. - 235 Lt), ieškovai nenurodė ir nedetalizavo kokiais konkrečiai neteisėtais atsakovės darbuotojo V. D. veiksmais jiems buvo padaryta žala. Ieškovai kaip prielaidą nurodė, kad automobilio priekinis buferis galėjo būti apgadintas jį netinkamai ar neatsargiai pakraunant į autovežį ar iškraunant iš jo. Tačiau atsakovės atstovai ir trečiasis asmuo V. D. nesutiko su tokiais ieškovų argumentais, o ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nurodytas galimas aplinkybes žalai atsirasti. Ieškovų automobilis jau parduotas, todėl nėra galimybės patinkrinti, ar transportuojant jį atsakovės autovežiu, galėjo būti pažeistas priekinis buferis. Taigi, ieškovai neįrodė, kad atsakovės darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus;

- prašydami priteisti neturtinę žalą, ieškovai nurodė, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė Vito Stravinsko įmonė be jokio teisinio pagrindo atsisakė jam grąžinti automobilį tą pačią pažeidimo padarymo dieną, nors jis ir pateikė administracinės baudos sumokėjimo kvitą, nepagrįstai pareikalavo atvykti atsiimti automobilį pačią jo savininkę A. M., nors ieškovas E. M. pateikė automobilio techninį pasą, kuriame jis yra įrašytas kaip šios tranporto priemonės naudotojas; atsisakydama grąžinti automobilį, atsakovė pažeidė jų teises naudotis automobiliu, neteisėtai apribojo nuosavybės teises į šią transporto priemonę, dėl ko jie patyrė didelių nepatogumų. Teismas nesutinka su tokiais ieškovų argumentais ir juos atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Pažeidimo metu, t.y. 2009 01 31 galiojusi LR ATPK 269 str. 7 dalies redakcija numatė, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ str., 126 str., 127 str., 128 str., 129 str., 130 str. 1 d., 130² str., 132¹ str., jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. 2009 m. sausio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. Nutarimu Nr.1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos redakcijos 16 p. numatė, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (valdytojas) dėl jos grąžinimo kreipiasi į policiją, kur informuojamas, kaip galima atsiimti transporto priemonę. O 2009 m. sausio 31 d. galiojusios Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.15 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos redakcijos 16 p. numatė, kad Transporto priemonė grąžinama savininkui (valdytojui) bet kuriuo paros metu. Jam atvykus į policijos įstaigą atsiimti transporto priemonės, budėtojas ar kitas policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, patikrinęs atitinkamus dokumentus, priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte pažymi, kad tai leista padaryti, jo antrąjį egzempliorių įteikia savininkui (valdytojui) bei išaiškina transporto priemonės atsiėmimo ir priverstinio nuvežimo apskundimo tvarką. Administracinę baudą ieškovas E. M. sumokėjo 2009 01 31 ir nuo minėtos dienos jis įgijo teisę reikalauti grąžinti jam automobilį, tačiau jis nesilaikė minėtuose administaciniuose aktuose nustatytos tvarkos – dėl automobilio grąžinimo nesikreipė į policijos įstaigą, o jo reikalavimas, nukreiptas tiesiogiai į atsakovę, kad ši grąžintų automobilį neturint policijos pareigūno atitinkamos atžymos antrajame priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto egzemplioriuje, buvo nepagrįstas. Taigi, darytina išvada, kad Vito Stravinsko įmonė, atsisakydama 2009 01 31 leisti ieškovui atsiimti automobilį, veikė teisėtai. Ieškovų argumentai, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą rodo tai, kad atsisakydama grąžinti automobilį atsakovė rėmėsi LR ATPK 269 str. 7 d. nuostatomis, Lietuvos Kontitucinio teismo pripažintomis prieštaraujančiomis LR Konstitucijai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. LR Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, kad LR ATPK 269 str. 7 d. nuostata, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosčiusių teisinių santykių šiais nutarimais pakeisti negalima. 2003 m. gegužės 13 d. sprendime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas įtvirtino teisės aktų konstitucingumo prezumpciją, pagal kurią teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas šią teisės aktų konstitucingumo prezumpciją išaiškino taip, kad tol, kol teisės aktai (jų dalys) Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, taigi visi teisinių santykių subjektai privalo juos vykdyti ir taikyti juos pagal savo kompetenciją. 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją, ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Taigi, atsakovės Vito Stravinsko įmonės veiksmai, kuriais ieškovui buvo atsisakyta atiduoti automobilį iš saugojimo aikštelės 2009 01 31, buvo atlikti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo paskelbimo, todėl minėtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir nėra pagrindo juo remtis vertinant atsakovės veiksmų neteisėtumą, jų antikonstituciškumą ieškovų atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai neatitiko tuo metu galiojančio 269 straipsnio 7 dalies nuostatų. Toks teisės aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2010 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. A822-1522/2010, ). Taigi, LR ATPK 269 str. 7 d. nurodytoje LR Konstitucijai prieštaraujančioje apimtyje negali būti taikoma tik nuo LR Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo paskelbimo (Valstybės žinios, 2009-04-16, Nr. 42-1624). Dėl paminėtų motyvų teismas atmeta ieškovų argumentus, kad atsakovė, atsisakydama 2009 01 31 grąžinti automobilį, pažeidė jų konstitucinę teisę į nuosavybę;

- ieškovai, teigdami esantį priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir jiems padarytos žalos rėmėsi teismo posėdyje apklausto liudytojo A. S. parodymais, kuris paaiškino, kad 2009 01 31 tarėsi su ieškovu dėl galimybės atlikti automobilio BMW-528 modernizavimą ir buvo apžiūrėjęs ieškovo E. M. naudojamą automobilį, jame jokių žymių apgadinimų, tame tarpe ir priekiniame buferyje, nepastebėjo. Tačiau šio liudytojo parodymai nepatvirtinta, kad automobilio BMW-528 priekiniame buferyje nebuvo apgadinimo būtent 2009 01 31 15.35 val., kai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas A. S. atliko šio automobilio apžiūrą pažeidimo vietoje Islandijos g.3. Kaune, ir surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą ( 71, 51 b.l.), kuriame pareigūnas įrašė transporto priemonės išorinius pažeidimus : skilęs priekinis bamperis, įdubimas užpakalinėse dešinės pusės durelėse. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. S. patvirtino, kad 2009 01 31 prieš atiduodamas priverstiniam nuvežimui automobilį atsakovės atvykusiam vairuotojui V. D., kartu su juo atidžiai apžiūrėjo automobilį, jo priekinis buferis buvo skilęs, šį rastą apgadinimą įrašė į transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais.Trečiasis asmuo V. D. taip pat patvirtino, kad prieš automobilio nutransportavimą automobilis buvo apžiūrėtas ir pastebėtas priekinio buferio įtrūkimas policijos pareigūno buvo įrašytas į transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. Liudytojo A. S. parodymai nėra įtikinami, jis nurodė, kad su ieškovu yra geri draugai, draugauja apie 20 metų, todėl teismas mano, kad jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi ir palaikyti ieškovo poziciją byloje. Ieškovas taip pat nurodė, kad automobilio apgadinimo faktą užfiksavo fotonuotraukose 2009 01 31 į saugojimo aikštelę jo iškviesti policijos darbuotojai. Tačiau teismas, vertindamas ieškovo pateiktoje medžiagoje iš Kauno AVPK Žaliakalnio PK esančias automobilio BMW-528 fotonuotraukas, darytas 2009 01 31 (73 b.l.) ir Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje esančias tos pačios transporto priemonės nuotraukas, darytas 2009 02 04, atkreipia dėmesį, kad automobilio priekinio buferio pažeidimai šiose nuotraukose nėra tapatūs. Tai sudaro prielaidas kilti abejonėms, ar 2009 02 04 užfiksuoti automobilio BMW-528 buferio pažeidimai atliekant autotransporto priemonės vertinimą atsirado būtent priverstinio šio automobilio nuvežimo metu. Jokių kitų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų atsakovės darbuotojų kaltę dėl jų atliktų veiksmų ir žalos atsiradimo ieškovai nepateikė. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūno A. S. 2009 01 31 surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilio priekinis buferis jau buvo apgadintas iki šią transporto priemonę perėmė atsakovės darbuotojas autovežio vairuotojas V. D.. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad minėtas aktas yra niekinis, neatitinka Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.15 patvirtinto šio akto blanko, taip pat kad buvo pažeisti minėtu Įsakymu patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos reikalavimai, kadangi automobilis prieš nuvežimą nebuvo nufotografuotas, nufilmuotas, jo apžiūros aprašymas neišsamus ir kt. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2009 01 31 Transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktas nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčytas. (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kaip ir kitas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Tačiau ieškovas E. M. šio veiksmo, o taip pat 2009 01 31 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto neskundė, jo neginčijo. Ieškovas, pats būdamas policijos pareigūnu, turėjo galimybę žinoti apie įgalioto policijos darbuotojo priimtus administracinius sprendimus ir juos nustatyta tvarka apskųsti, jeigu manė, kad jie pažeidė jo teises. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo E. M. teiginys, kad apie 2009 01 31 Transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktą jis sužinojo tik gavęs jo kopiją su atsakovo atsiliepimu į ieškinį. Kaip jau buvo minėta, 2009 01 31 Transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktas ieškovui buvo neįteiktas ne dėl atsakovės Vito Stravinsko įmonės kaltės, o dėl paties ieškovo administraciniuose aktuose, reglamentuojančiuose priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimą, nustatytos tvarkos nesilaikymo. Taigi, esant nenuginčytam administraciniam aktui, teismas neturi pagrindo abejoti jo patikimumu. Ieškovų išsakyta nuomonė, kad 2009 01 31 Transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktas su jame užfiksuotu automobilio BMW-528 priekinio buferio apgadinimu galėjo būti surašytas atbuline data, neparemta jokiais įrodymais, todėl atmestina. Kiti ieškovų pateikti argumentai dėl 2009 01 31 Transporto priemonių priverstinio nuvežimo akto kopijų neatitikimo atmestini kaip neturintys reikšmės ir nenusiję su ieškinio dėl žalos atlygino nagrinėjimu. Taip pat atmestinas ieškovų motyvas, kad transporto priemonės priverstinis nuvežimas buvo atliktas, pažeidžiant Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.15 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos reikalavimus, nes prieš nutransportavimą automobilis nebuvo nufilmuotas, nufotogafuotas. Tačiau minėtas Instrukcijos 9 p. nebuvo numatytas privalomas nuvežtinos transporto priemonės nufilmavimas ar nufotografavimas, tik rekomanduojama atlikti šiuos veiksmus. Taip pat nebuvo numatyta privalomo transporto priemonės nufilmavimo ar nufotogtafavimo ir automobilio BMW-528 priverstinio nuvežimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. Nutarimu Nr.1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos 7 p.

- ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala atsirado dėl atsakovės kaltės. Remiantis jau auksčiau išdėstytais argumentais yra pagrindo teigti, kad žala ieškovams galėjo atsirasti ne dėl atsakovės, o paties ieškovo E. M. netinkamo elgesio : laikydamasis KET reikalavimų ir vėliau jau po padaryto pažeidimo priverstinio automobilio nuvažiavimo grąžinimo nustatytos tvarkos galėjo išvengti patirtų nepatogumų ir dįl to atsiradusios žalos;

- byloje taip pat neįrodytas ir pačios žalos padarymo faktas bei jos dydis. Ieškovai remiasi 2009 m. vasario 4 d. nepriklausomo Autotransporto priemonės vertinimo eksperto pateikta išvada, kurioje automobiliui BMW-528 padaryta žala įvertinta 1865,74 Lt (15-25 b.l.). Išvadoje nurodytą žalą sudaro būtinosios automobilio priekinio buferio remonto išlaidos. Tačiau minėta išvada nepatvirtina realiai ieškovų patirtos žalos dydžio. Ieškovas E. M. teismo posėdyje patvirtino, kad jis apgadinto buferio neremontavo, kadangi jį pakeitė nauju, nes dar iki 2009 01 31 įvykio buvo ketinęs automobilį modernizuoti. Nurodė, kad automobilio buferio apgadinimas 2009 01 31 neturėjo įtakos automobilio vertės nustatymui jį parduodant. Įstatymas numato, kad tik realiai patirta žala gali būti atlyginta. Todėl darytina išvada, kad ieškovai neįrodė realiai jų patirtos žalos dydžio.

Taigi aptartų argumentų visuma leidžia teismui konstatuoti, kad ieškovai neįrodė nė vienos iš būtinų visų sąlygų deliktinės atsakomybės institutui šioje byloje taikyti (atsakovo kaltės ir veiksmų neteisėtumo, žalos ir jos dydžio). Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.271 str. negalima.

Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas įrodymais ir todėl atmestinas – CPK 178 str.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovės prašymus ieškovų pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir už nepagrįstą ieškinio teikimą paskirti ieškovams 7000 Lt baudą, kurios 50 proc. skirti atsakovės naudai, vadovaudamasis tokiais motyvais :

- CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti nustatytas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamoje byloje ieškovai jiems padarytos žalos atsiradimą siejo su 2009 m. sausio 31 d. – vasario 1 d. įvykiais, sekusiais po vykdyto priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Taigi, ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo senaties terminas baigėsi 2012 02 01. Ieškovai su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2012 01 26, t.y. nepraleidę ieškinio senaties termino;

- CK 1.137 str. 1 d. numato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Ieškovai, manydami, kad atsakovė pažeidė jų teises, turėjo teisę jas ginti teismine tvarka. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad ieškovai elgėsi nesąžiningai, pažeidinėjo atsakovės interesus, piktnaudžiavo savo teisėmis. Ta aplinkybė, kad ieškovų reikalavimai nebuvo patenkinti, neduoda pagrindo daryti išvadai, jog jie piktnaudžiavo teise. Todėl teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo ieškovų atžvilgiu taikyti CPK 95 str . numatytų sankcijų.

Ieškinį atmetus iš ieškovų priteistina atsakovės naudai 2250 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 1125 Lt ( 56, 94,95 b.l.), o taip pat valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos : po 12,79 Lt iš kiekvieno ieškovo - CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str., 265 str.,270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir E. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), atsakovės Vito Stravinsko įmonės, įm.k.134903740, buveinės adresas Giedros g.3-1, Kaune, a.s. Nr.LT03 7300 0100 7715 9525 banke „Swedbank“, AB, naudai po 1125 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis litus) iš kiekvieno jos turėtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovų A. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir E. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), valstybei po 12,79 Lt (dvylika litų 79 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.