- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- N-261-1393-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. nutarimu K. B. už tai, kad jis 2008 m. liepos 2 d., apie 5.40 vai., Klaipėdos rajone, Macuičių kaime, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis -0,48 promilės), tai yra už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą- 1250 litų baudą.
Šalies argumentai
Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau - ir Institucija) pateikė apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nutarimo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo. Teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, neturėjo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, netinkamai ją individualizavo, todėl K. B. paskyrė per švelnią nuobaudą, neatitinkančią ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.
II.
Šilutės rajono apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 18 d. nutarimu K. B., už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė administracinę nuobaudą - 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismas konstatavo, jog pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga. Nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - nuoširdus gailėjimasis, prisipažinimas (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (ankščiau du kartus baustas už analogiškus pažeidimus).
III.
Apeliaciniu skundu K. B. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarimą. Nurodo, kad nustatytas girtumo laipsnis nedaug viršijo leistiną normą, visas ankščiau paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, kaltę pripažįsta, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, praras darbą, negalės išlaikyti vaikų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad vairavimas esant neblaiviam -vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis tiesioginį pavojų kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Pagrindo taikyti apeliantui ATPK 3O1 straipsnį, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu K. B. skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį. Nuobauda už šį pareiškėjo padarytą pažeidimą numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. <...>. Pareiškėjui paskirta nuobauda – 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams – skirtinos pagrindinės nuobaudos vidurkis bei papildomos nuobaudos minimumas.
K. B. pažeidimą pripažįsta. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus.
Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir buvo galima paskirti švelnesnę nuobaudą, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).
Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes: padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis, kuris net ir pritaikius alkoholio matuoklio parodymų paklaidą, vis tiek viršija leistiną normą, nesudaro pagrindo administracinei nuobaudai švelninti. Apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007). Apeliantas jau yra baustas už tos pačios rūšies pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. ATPK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, šeimos materialinė padėtis ar kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-1378/2007). Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. B. skirta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarimą K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.