Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinį kartą - 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. - 48 MGL bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su motina ir sūnumi gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso motinai. Turi pažįstamą J. T., iš kurios jis 2022 m. vasario mėn. pradžioje paskolino 60 eurų. 2022 m. vasario 4 d. apie 15.00 val. pas jį atėjo J. T., kuri reikalavo grąžinti pinigus. J. T. į butą įleido jo motina. Tarp jo ir J. T. kilo žodinis konfliktas, nes jis nesiruošė grąžinti pinigų. Konflikto metu jis pradėjo rankomis stumti J. T. iš savo buto, pastaroji priešinosi, tada jai batu sudavė vieną karta į galvą. Po ko J. T. išbėgo į laiptinę, kur jis pastarąją dar pastūmė ir ji pargriuvo bei su galva atsitrenkė į turėklą. Tuomet jis išmetė J. T. drabužius, daiktus ir uždarė duris. Dėl šio smurto prisipažįsta pilnai, gailisi ir atsiprašė J. T., kuri jam atleido (b. l. 79-80).

Nukentėjusioji J. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 4 d. apie 14:50 val. paskambino savo pažįstamam J. P., kuriam pasakė, kad užeis pas jį adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti skolą - 60 eurų. Pinigus J. P. skolino prieš kelias dienas pastarojo prašymu. J. P. jai pasakė, kad nenori jos matyti, todėl pinigus padės prieš buto duris po kilimėliu. Ji sutiko, J. P. skolino pinigus ne pirmą kartą, tačiau dėl to jokių nesutarimų nebūdavo, pinigus J. P. jai grąžindavo. 2022-02-04, apie 15:00 val. ji atėjo adresu (duomenys neskelbtini). Prie buto durų pinigų nerado, todėl paskambino į durų skambutį ir ją į butą įsileido J. P. mama S.. Bute buvo J. P., kuris buvo galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Pasakė J. P., kad pastarasis jai atiduotų skolą, po ko jis labai supyko. Pasakė, kad atiduos skolą kitą kartą, šiuo metu pinigų neturi. Ji atsakė, kad jai pinigų reikia dabar, todėl niekur neis, kol negrąžins skolos. J. P. tuo momentu pasidarė labai agresyvus, sakė, kad ji išeitų iš buto, po to rankomis pradėjo ją stumti iš buto bei paėmęs jos batą, batu sudavė vieną kartą į galvos sritį, pataikė į smilkinį dešinėje pusėje. Po smūgio ji pajautė stiprų fizinį skausmą, labai išsigando, pradėjo šaukti, kad kas nors paskambintų pagalbos numeriu. Po to J. P. paėmė jos striukę bei batus ir išmėtė viską pro duris į laiptinę bei abejomis rankomis labai stipriai ją pastūmė pro duris, ko pasėkoje ji praradusi pusiausvyrą nukrito laiptinėje ant betoninių grindų. Krisdama ji galvos galine dalimi trenkėsi į koridoriuje esantį medinį turėklą, po ko pajautė labai stiprų fizinį skausmą. Galvos skausmą jaučia iki dabar. Medikų pagalbos dėl sumušimų jai nereikėjo. Konflikto metu ji prieš J. P. fizinės jėgos nenaudojo, pastarojo neįžeidinėjo. Įvykio metu J. P. buvo paėmęs jai priklausantį mob. telefoną, todėl iš pradžių negalėjo išsikviesti pagalbos. Vėliau J. P. jai telefoną grąžino, todėl iš karto paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Po jos skambučio J. P. išėjo iš buto. Dėl J. P. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 53-55).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio liudytoja S. T., atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų J. P.. Bendraujant su kaimyne B. B., pastaroji parodė, kad išėjusi į laiptinę girdėjo konfliktuojančius asmenis, matė laiptinėje išmėtytus drabužius ir batus, ant žemės gulėjo moteris, kuri atsikėlusi šaukė ir konfliktavo su jos kaimynu. B. B. nebuvo apklausta liudytoja, nes turi izoliuotis dėl ligos (b. l. 67 - 68).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo, matyti, jog užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - laiptinė ir butas (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje reikšmingų ikiteisminiam tyrimui daiktų ar pėdsakų neaptikta. Bute bei namo koridoriuje vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos. Aplinkui namo teritoriją vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 24-42).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo, matyti, jog užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas „(duomenys neskelbtini)“ firmos, 41 dydžio, juodos spalvos, žieminis batas. Apžiūrimas batas yra su raišteliais bei užtrauktuku šone. Batas yra su storu juodos spalvos guminiu padu. Bato viršuje, vidinėje pusėje matomi užrašai „(duomenys neskelbtini)“ bei "F20-8072-2 41". Batas nėra subraižytas ar sugadintas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nepastebėta (b. l. 43-50).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog iš tiesų kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu metu jis batu sudavė vieną karta į galvą J. T., po ko J. T. išbėgo į laiptinę, kur jis pastarąją dar pastūmė ir ji pargriuvo bei su galva atsitrenkė į turėklą. Kaltinamojo teigimu, jis taip pasielgė, nes nukentėjusioji reikalavo grąžinti skolą, o jis pinigų grąžinti nenorėjo. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios J. T. parodymai, byloje esantys tarnybiniai pranešimai, policijos įvykių registro ir apžiūros protokolų duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo J. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, 2022 m. vasario 4 d. apie 15.00 val. būdamas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpose tarpusavio žodinio konflikto metu tyčia rankomis stumdė nukentėjusiąją J. T., vieną kartą sudavė batu jai į galvos sritį, pataikydamas į dešinės pusės smilkinį, konfliktui tęsiantis namo laiptinėje, jis rankomis pastūmė J. T., nuo ko ji pargriuvo bei galva atsitrenkė į laiptų turėklą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. T. fizinį skausmą.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 112-115; 118-119). Nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimų nepareiškė (b. l. 121-122).

IV. Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę J. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. P. – yra gana jauno amžiaus, nevedęs dirbantis, praeityje teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka (b. l. 108-111), duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam J. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti namuose nuo 24.00 iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalimi). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių (9) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti galutinę šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.