Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

D. T. (D. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), picų išvežiotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2018 m. sausio 28 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.88 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo sugyventine E. B. metu, miegamajame kambaryje pastūmė ją sekcijos link, dėl ko pastaroji dešine šlaunimi bei šonu atsitrenkė į sekciją, tokiu būdu savo sugyventinei E. B. sukėlė fizinį skausmą.

jis, 2018 m. kovo 31 d. apie 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.72 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, virtuvėje kilus konfliktui su savo sugyventine E. B., dešine ranka sugriebė ją už kairės rankos riešo, po ko abiem rankom sugriebęs jai už gerklės ir, spausdamas kaklą, pargriovė ją ant grindų, dėl ko E. B. krisdama atsitrenkė nugara į grindis, tokiu būdu savo sugyventinei E. B. sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino visiškai dėl abiejų nusikalstamų veiksmų. Paaiškino, kad nagrinėjamų įvykių aplinkybių gerai nepamena, nes tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet galėjo būti taip, kaip nurodoma kaltinime. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Nurodė, kad po to, kai antrą kartą būdamas neblaivus vartojo fizinį smurtą savo sugyventinės E. B. atžvilgiu, nebegeria alkoholio, nes nenori, kad pasikartotų toks elgesys. Labai gailisi dėl savo elgesio, kai vartojo smurtą sugyventinės atžvilgiu. Šiuo metu su sugyventine susitaikė, gyvena kartu, jis dirba ir išlaiko šeimą.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkių nusikaltimų padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. T. nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine E. B. bei vienerių metų sūnumi D. T.. 2018 m. sausio 28 d. jiems būnant namuose nurodytu adresu, jis visą dieną vartojo alkoholį, gėrė alų. Kiek tiksliai išgėrė, neprisimena, bet ne mažiau 5-6 litrų. Buvo labai apsvaigęs. Vakare, apie 19 val. sugyventinė jam papriekaištavo, kad jis išgėrinėja namuose esant mažam vaikui. Jam jos priekaištai nepatiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ką jis tiksliai sakė sugyventinei, neprisimena. Po to ji nuėjo į kitą kambarį ir buvo su vaiku, jis negalėjo nusiraminti dėl jos išsakytų priekaištų ir norėjo su ja išsiaiškinti. Nuėjęs į kambarį, kur ji buvo su vaiku, jis norėjo su ja pašnekėti, tačiau ji jo neklausė, tada jis, suėmęs rankomis jai už pečių, vieną kartą stipriai pastūmė ir ji atsitrenkė į spintą. Matė, kad ji nukrito. Po to jis išėjo į kitą kambarį. Po kurio laiko į namus atvyko policija, jį sulaikė ir pristatė į Vilniaus m. 2 policijos komisariatą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Su sugyventine susitaikė, ji jam atleido. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. T. taip pat nurodė, kad 2018 m. kovo 31 d. vartojo alkoholį, po pietų atvažiavo jo draugas E. L.. Jie dviese sėdėjo virtuvėje ir gėrė alkoholį, šnekėjo. Atėjo E. B., pradėjo vėl prie jo kabinėtis, ji jį išvedė iš kantrybės, jis ją parvertė ant žemės, bet tiksliai kaip, pasakyti negali, buvo stipriai apgirtęs. Jis tikrai nenorėjo jos mušti, tik norėjo, kad ji nuo jo atstotų. Jis buvo girtas ir susierzinęs dėl jos tokio elgesio. Iš tos dienos įvykių daugiau nieko neprisimena. Jis gailisi ir jam labai gėda dėl savo poelgio. Jis atsiprašė E. B., ji jam atleido. Jis supranta, kad negražiai pasielgė. Jis dirba pagal patentą, vežioja (duomenys neskelbtini) picą klientams pagal užsakymus. Dirba slenkančiu grafiku, priklauso nuo užsakymų kiekio, išlaiko šeimą (b. l. 112, 116).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. B. nurodė, kad ji gyvena nuomojamame bute kartu su sugyventiniu D. T. bei jų sūnumi D., gim. (duomenys neskelbtini) vakare D. T. namie vartojo alų, ji su sūnumi žaidė kambaryje. Apie 19 val. iš virtuvės į kambarį atėjo D. T. ir pradėjo sakyti, kad ji labai negera. Tada jis rankomis sugriebė ją per pečius ir metė link kambaryje stovinčios sekcijos. Ji dešine šlaunimi trenkėsi į sekciją ir susižeidė šlaunį bei dešinį šoną, dėl ko jai skaudėjo. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. B. nurodė, kad dėl 2018 m. sausio 28 d. įvykio ji tik patyrė fizinį skausmą, atsiradęs nubrozdinimas, kurį nufotografavo pareigūnai, praėjo kelių dienų laikotarpyje, didelių sužalojimų neatsirado, į gydytojus nesikreipė ir nesikreips. D. T. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, toliau nori su juo gyventi, jie turi bendrą vaiką, kurį kartu augina, veda bendrą ūkį, kartu gyvena jau apie 4 metus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. B. nurodė, kad 2018 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. namuose, būnant kartu su vaiku ir sugyventinio broliu, sugyventinis pradėjo prašyti pinigų nusipirkti alaus. Ji davė jam pinigų. Jis nusipirko alaus ir, išgėręs alų, sėdėjo kartu su savo draugu E. L. virtuvėje. Sugyventinis pradėjo reikši jai pretenzijas, kad viskas blogai. Sugyventinis pakvietė ją į virtuvę. Jis pasakė, kad ji bloga motina ir dešine ranka griebė jai už kairės rankos riešo. Jai skaudėjo. Tada sugyventinis dviem rankomis griebė jai už gerklės. Jis stipriai suspaudė jai gerklę ir, rankomis prilaikydamas, paguldė ją ant grindų. Jai gerklės neskaudėjo, bet, kai paguldė ant grindų, ji truputį trenkėsi nugara į grindis, jai skaudėjo. Tada į virtuvę įbėgo sugyventinio brolis E. T., kuris pradėjo šaukti ant sugyventinio, kad jis ją paleistų. Sugyventinis ją paleido. Atvažiavo policijos pareigūnai, sugyventinį sulaikė ir išvežė (b. l. 22, 31, 48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. T. nurodė, kad D. T. yra jo brolis. 2018 m. kovo 31 d. apie 13 val. jis nuvažiavo pas brolį į namus, apie 19 val. atvažiavo brolio draugas E.. Brolis su draugu išėjo į kiemą, jis liko kambaryje su E. B.. Ką brolis su draugu veikė, jis nematė ir nežino, ar jie vartojo alkoholį. E. B. nuėjo į virtuvę, ten jau buvo brolis. Po kažkiek laiko jis išgirdo triukšmą virtuvėje ir atėjo į virtuvę. Pamatė, kad E. B. guli ant grindų, veidu į grindis, o brolis laiko E. B. už sprando, prispaudęs ją prie grindų. Jis truputį išsigando, nes pirmą kartą pamatė brolį taip besielgiantį. Jis norėjo apginti E. B., norėjo atitraukti brolį nuo jos, brolis besistodamas netyčia jį ranka pastūmė, jis nukrito ir atsitrenkė į spintelės nesmailų kampą. Jis išėjo į kitą kambarį ir pradėjo skambinti 112. Atvažiavo policija ir brolį išsivežė. Ar brolis buvo išgėręs, atsakyti negali, nepastebėjo. Brolio draugas, kai jis atėjo gelbėti E. B., buvo virtuvėje ir viską matė, bet nesikišo ir negelbėjo jos. Papildomos apklausos metu liudytojas E. T. nurodė, kad jis buvo išsigandęs, brolis jį pastūmė, o E. jau buvo pabėgusi į kambarį. Kad nebūtų daugiau muštynių ir nieko neatsitiktų, jis paskambino 112 telefonu ir iškvietė policiją. Jis buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs, todėl neprisimena ką sakė telefonu. Tik pamena, kad kvietė policiją ir prašė pagalbos, norėjo, kad greičiau atvažiuotų ir išspręstų jų konfliktą. Broliui jokių pretenzijų neturi iki šiol gražiai sutaria, bendrauja (b. l. 62, 64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. L. nurodė, kad D. T. yra jo draugas, pažįstami apie 3 metus. 2018 m. kovo 31 d. apie 14-15 val. jis atvažiavo į svečius pas D. T. ir E. B., (duomenys neskelbtini). Jie su D. T. sėdėjo virtuvėje, gurkšnojo alų. E. B. buvo su vaiku kitame kambaryje, kartu su jais kambaryje buvo ir D. brolis E.. E. B. vis užsukdavo į virtuvę, tai maisto pagaminti, tai su jais pašnekėti. Kiek jie išgėrė alaus, neatsimena. Vakare, kelintą valandą pasakyti negali, E. B. atėjo į virtuvę ir pradėjo priekaištauti D. T. dėl kažkokių senų įvykių, burbuliavo. D. T. neapsikentė ir sugriebė E. B. už sprando bei paguldė virtuvėje ant grindų, veidu į grindis, sakė jai nusiraminti. Jis E. B. nemušė, tik laikė prispaudęs prie žemės, kol ji nusiramins. Jis negelbėjo E. B., nes nieko rimto nebuvo, ji tiesiog buvo prispausta prie grindų, D. T. nesiruošė jos mušti, tik norėjo apraminti. E. B. verkė, buvo susijaudinusi (b. l. 66).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2018 m. kovo 31 d. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą apie smurtą, sulaikytas D. T., smurtavęs prieš savo sugyventinę E. B. (b. l. 10-11).

Iš Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas į kompaktinį diską įrašytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas (b. l. 44-45).

Iš 2018 m. sausio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, nustatyta, kad buvo atvykta pagal iškvietimą, smurtą patyręs asmuo – E. B., smurtas pasireiškė smūgiu į koją, užfiksuota kraujosruva dešinėje šlaunyje, nubrozdinimas sėdmenyje (b. l. 4-6).

Iš 2018 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, nustatyta, kad buvo atvykta pagal iškvietimą, smurtą patyręs asmuo – E. B., smurtas pasireiškė griebimu už kaklo ir smaugimu, užfiksuota paraudimas ant kaklo ir patinimas po kaire akimi (b. l. 12-13).

Iš 2018 m. sausio 18 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad E. B. pranešė policijos pareigūnams apie tai, kad 2018 m. sausio 28 d. apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis D. T., atlikta E. B. apklausa, apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 22-26).

Iš 2018 m. balandžio 1 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad E. B. pranešė policijos pareigūnams apie tai, kad 2018 m. kovo 31 d. apie 18.30 val., sugyventinis D. T. griebė jai už kairės rankos riešo, po to už gerklės ir paguldė ją ant žemės, atlikta E. B. apklausa, apžiūrėta įvykio vieta Riovonių g. 22, Vilniuje (b. l. 48-51).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių alkotesterio kvitų nustatyta, kad D. T. 2018 m. sausio 28 d. apie 20.03 val. nustatytas 1.88 prom. neblaivumas, o 2018 m. kovo 31 d., apie 22.38 val. – 2.72 prom. neblaivumas (b. l. 123, 126).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad, nors dėl girtumo visko detaliai nepamena, tačiau jis kilus konfliktams su sugyventine jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. B. parodymai, jog kaltinamasis 2018 m. sausio 28 d. vykusio konflikto metu ją pastūmė dėl ko ji atsitrenkė į sekciją ir pajuto skausmą, o 2018 m. kovo 31 d. sugyventinis ją griebė už kairės rankos, po to griebė už gerklės ir ją pargriovė ant grindų dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai E. T. ir E. L. taip pat patvirtino, jog jie matė, kaip 2018 m. kovo 31 d. D. T. vartojo smurtą savo sugyventinės atžvilgiu. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, procesinių veiksmų protokolai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis D. T. ir nukentėjusioji E. B. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina bendrą vaiką, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis), nukentėjusioji E. B., kaip kaltinamojo D. T. sugyventinė, laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad D. T. tiek 2018 m. sausio 28 d., tiek 2018 m. kovo 31 d. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veiksmais teisingai kvalifikuoti kaip nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, realioji sutaptis.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę D. T., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 46), administracine tvarka baustas, paskirtas nuobaudas vykdo (b. l. 89-97), kas rodo, jog atsakomybės nevengia, kaip pats teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamasis, iškart po 2018 m. kovo 31 d. įvykio nebevartoja alkoholio, nes nenori, kad pasikartotų jo netinkamas elgesys. Nusikalstamos veikos smurtinės, padarytos prieš šeimos narį, baigtos, turtinė ar neturtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta (civilinio ieškinio nėra), nukentėjusioji nurodė, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. T. skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos ir prokurorės pasiūlytos bausmės – laisvės apribojimas, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad D. T. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinė veika prieš savo šeimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. sausio 28 d. 20 val. iki 2018 m. sausio 29 d., 15.42 val., ir nuo 2018 m. kovo 31 d. 22.30 val. iki 2018 m. balandžio 1 d., 16.28 val. (b. l. 119, 121, 130, 131), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu D. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su garso įrašu (b. l. 154), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. T. (D. T.), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. sausio 28 d. nusikalstama veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

D. T. (D. T.), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. kovo 31 d. nusikalstama veika), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į D. T. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 28 d., 20.00 val. iki 2018 m. sausio 29 d., 15.42 val. (1 para) ir nuo 2018 m. kovo 31 d., 22.30 val. iki 2018 m. balandžio 1 d., 16.28 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

D. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.