Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), devynių klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2016 m. sausio 30 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), I. S. gyvenamajame name, kartu gyvenančią savo šeimos narę – sugyventinę I. S. pastūmė, jai nukritus ant grindų, suėmęs rankomis tampė ją už plaukų, gulint ant grindų spyrė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, I. S. bandant keltis nuo grindų ne mažiau du kartus ranka sudavė į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. S. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi. 2016 m. sausio 30 d. gėrė alkoholį su I. S., kažko I. S. paprašė, gal valgyti padaryti, ji nesutiko, dėl ko kilo konfliktas. Jis supyko, pastūmė I. S. vieną kartą, už plaukų patempė, spyrė koja 3-4 kartus, sudavė kumščiu į veidą. Jis gyvena su I. S. 16 metų, turi tris vaikus, vaikai jų konflikto nematė, nes buvo lauke. Tai pirmas toks kartas, kad byla atsiduria teisme. Jis I. S. atsiprašo, supranta, kad blogai pasielgė, ateityje pasižada taip nebesielgti. Pažymi, kad po to, kai pernai mirė tėvas tapo labiau nervingas. Alkoholį vartoja ne dažnai, yra dirbantis, taip pat jų šeima turi kaime žemės, užsiaugina daržovių. I. S. gauna socialinę pašalpą, ji nedirba, dar gauna 48 Eur už vaikus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariate 2016 m. vasario 4 d. buvo gautas Kupiškio socialinių paslaugų centro raštas, kuriame nurodoma, jog 2016 m. sausio 30 d. M. B. vartojo fizinį smurtą prieš I. S.. (b. l. 2-3)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7)

Iš Kupiškio socialinių paslaugų centro rašto matyti, kad socialinei darbuotojai 2016 m. vasario 1 d. apsilankius M. B. ir I. S. šeimoje, kuri yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, buvo užfiksuoti smurto artimoje aplinkoje požymiai – kraujosruva I. S. dešinėje akyje, o pati I. S. socialinei darbuotojai patvirtino, jog prieš ją smurtavo sugyventinis M. B.. (b. l. 8)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja I. S. parodė, kad 2016 m. sausio 30 d. apie 13 val. kartu su vyru M. B. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus – alų 6 procentų stiprumo. Taip jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių santykių. Jis ją pastūmė ir ji nugriuvo ant grindų, paskui priėjęs tampė jai už plaukų, paskui spardė kojomis, kiek smūgiu sudavė, pasakyti negali. Kai ji bandė keltis nuo grindų jis jai sudavė į veidą ranka ne mažiau dviejų smūgių. Jai M. B. sukėlė fizinį skausmą, pas medikus ji nevyks, civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 11)

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2016 m. vasario 9 d. nutarimu I. S. pripažinta nukentėjusiąja. (b. l. 12)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja J. M. parodė, kad yra socialinė darbuotoja, kuri dirba su socialinės rizikos šeimomis. 2016 m. vasario 1 d. lankėsi M. B. ir I. S. šeimoje, kuri yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, pastebėjo, kad I. S. dešinėje akyje yra kraujosruva. I. S. jai paaiškino, kad 2016 m. sausio 30 d. konflikto metu prieš ją smurtavo sugyventinis M. B., sudavė jai per veidą, vėliau dar spardė, tampė už plaukų. (b. l. 14-15)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo M. B. teisme duotus parodymus bei kitus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta. M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatų taikymo M. B.

Teismo posėdžiu metu kaltinamojo gynėjas pateikė kaltinamojo M. B. ir nukentėjusiosios I. S. susitaikymo protokolą ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu. Susitaikymo protokole nurodoma, kad M. B. prisipažįsta kaltas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaiko su nukentėjusiąja I. S.. I. S. dėl jai padarytos nusikalstamos veikos M. B. atleidžia, pretenzijų jam neturi, mano, kad toliau gyvens kartu su M. B..

Prokuroras su tokiu kaltinamojo gynėjo prašymu sutiko, prašė M. B. taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti, paskiriant kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nukentėjusioji I. S. teismo posėdžio metu susitaikymo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. B. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiosios teismo posėdžio metu atsiprašė. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė. M. B. nėra teistas (b. l. 24-25), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 18), dirba (b. l. 19), pas gydytoją psichiatrą ir priklausomybės ligų gydytoją nesigydė (b. l. 21) Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos M. B. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas M. B. taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokuroras prašė kaltinamajam skirti Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnis numato, kad įmokos dydis į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra nuo 5 iki 25 MGL, todėl nėra galima M. B. skirti prokuroro prašomą taikyti 2 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes sprendžia, kad kaltinamajam M. B. nėra tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi net minimalus įmokos dydis (5 MGL) nepadės įgyvendinti bausmės paskirtį M. B., kurio šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, o šeimos pajamos nėra didelės. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį (smurtiniai veiksmai artimoje aplinkoje) bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes M. B. yra tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė labiau atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį, o kaltinamajam ir nukentėjusiajai ir toliau planuojant gyventi kartu - bus naudinga ir jų tarpusavio santykiams.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. vasario 18 d. pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą M. B. teikė Tarnybos parinktas advokatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 23,16 Eur (advokato užmokestis). Pažymoje nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš kaltinamojo priteistinos 23,16 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo pripažintas būtinu. Teismas konstatuoja, jog Tarnybos pažymoje nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti iš M. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas. Čia pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M.B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo iš M. B. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.