Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-25-673/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
1-25-673/2013
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00768-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Civilinis ieškovas
N. Z.
Kaltinamasis
R. Z.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Baudžiamoji byla Nr. 1-25-673/2013Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00768-2012-0
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.;1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.(S)Kėdainių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 21 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorams Stasei Svetickienei ir Ingai Dovidavičienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. Z.,kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus sveikatos nežymiu sutrikdymu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-20 apie 17.30 val., R. Z., ant kelio, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu kumščiu sudavė vieną kartą į nugaros sritį ir du kartus į galvos sritį savo tuo metu dar sutuoktine buvusiai N. Z., taip padarė nuketėjusiajai N. Z. dešinės mentės sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinės mentės srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. Z. kaltu neprisipažino. Parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku,

norėdamas su žmona N. Z. pasikalbėti dėl skyrybų bylos, prie jos privažiavo dviračiu. Paaiškino, kad žmona prieš tai buvo atvažiavusi su autobusu į (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę, išlipo ir ėjo keliuku link namų (duomenys neskelbtini) kaime. Jis dviračiu prie jos privažiavo jai paėjus apie 300-350 metrų nuo stotelės. Privažiavęs pradėjo ją šnekinti, nes norėjo dėl skyrybų paimti namų knygą. Žmona su juo elgėsi nepagarbiai, jį įžeidinėjo, sakė, kad jis dingtų iš čia, pasidarė labai piktybinė. Jis jai sakė, kad jie eitų namo ir pasikalbėtų. Žmona vaikščiojo tai pirmyn tai atgal, jis suprato, kad ji nenori eiti namo. Tuo metu N. Z. pasakė, kad tuoj atvažiuos jų sūnus A.as, tada bus galima pasišnekėti. Jis paskambino sūnui telefonu, klausė, kur jis yra. Jis pasakė, kad yra kažkur netoli Kėdainių ir jų pokalbis tuo baigėsi. Parodė, kad su N. Z. jie toliau ėjo keliu. Kadangi artėjo didelis debesis, jis pasiūlė sutuoktinei sėstis ant dviračio, siūlė ją parvežti namo ir apie viską pakalbėti. Jis, vesdamasis dviratį, N. Z. apkabino per pečius, sakė, kad sėstų gražiuoju, kad parveš ją su dviračiu. Tuo metu žmona stipriai jį stumtelėjo, dėl ko jis, tuo metu būdamas žmoną apkabinęs, šoko per dviratį, šokdamas žmoną patraukė ir ji nugriuvo ant nuvirtusio dviračio. Žmona nugriuvo ant dviračio pedalo, todėl ir galėjo užsigauti. Per pečius žmoną apkabino, nes draugiškai norėjo išspręsti problemą, kad nebūtų konfliktų, nes ji visada konfliktuodavo. Ji buvo tokioje stresinėje situacijoje, kad neįmanoma buvo su ja susišnekėti. Ji sudaro tokias konfliktines situacijas, kad iš vis negalima susišnekėti. Žmoną pasisiūlė pavežti dviračiu, nes artėjo lietus, sakė jai, kad taip jie grįš greičiau. Pasiūlė parvežti, nors žmona jį ir įžeidinėjo, nes jis nėra piktybinis žmogus. Nugriuvusi žmona atsikėlė. Pradėjo stipriai lyti lietus. Paėjus dar gal 50-60 metrų atvažinėjo automobilis. Žmonai sakė, kad ji nekvailiotų, kad jie eitų namo ir išspręstų visas problemas. Žmona pasakė, kad jis važiuotų, o ji pareis. Jis pavažiavo į priekį, o žmona tuo tarpu šoko priešais atvažiuojantį automobilį vos ne ant kelių. Tas automobilis neturėjo kur dėtis, sustojo. Žmona labai skubiu judesiu įsėdo į automobilio galinę sėdynę ir nuvažiavo į degalinę. Jis apsisuko su dviračiu, važiavau paskui tą automobilį. Nuvažiavo į Daumantų sodus ir pasiėmė savo automobilį su kuriuo atvažiavo į degalinę. Nuvažiavęs į degalinę skambino sūnui, sakė, kad jo motina vėl pradėjo kvailioti kaip ir ankstesniais laikais, sakė sūnui, kad jis važiuotų spręsti problemų. Sūnus atvažiavo į degalinę. Tačiau žmona iš degalinės neišėjo, nes bijojo išeiti kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Iš degalinės ji neišėjo, nes, kaip jis suprato, žmona bijojo ir jo, ir sūnaus. Ji visą laiką jo bijojo. Kodėl bijojo, nežino, gal todėl kad jis yra piktybinis jo atžvilgiu, ji taip gal galvoja. Atvažiavus policijos pareigūnams ji išėjo, bet į policijos pareigūnų automobilį nesėdo, o su sūnaus automobiliu, kaip jis suprato, nuvažiavo į policijos komisariatą. Visi konfliktai vyko dėl skyrybų. Žmona neatiduoda jam raktų nuo sodybos, visą laiką meluoja, tie melavimai vyksta jau 30 metų. Čia viskas vyksta dėl skyrybų ir pinigų. Šiuo metu jie jau yra išsituokę. Anksčiu buvo įvykęs konfliktas su sūnumi, jis ant jo „laiko“ kerštą, sūnus beveik 7 metus nesilankydavo jų namuose, kai jie gyveno kaime. Su sūnumi A.u konfliktas iškilo per sūnaus vestuvių pobūvį, nes jis nesutiko su žmona būti pobūvyje ir išėjo iš vestuvių. Sūnus sakė, kad jam atkeršys už tą dalyką, kad jis jam sugadino vestuvių puotą. Nurodė, kad žmona jį apkalba, nes nesutinka, kad įvyko jų skyrybos. Ji visada sakydavo, kad ne dėl to ištekėjo už jo, kad skirtųsi. Žmona niekada gyvenime nenorėjo su juo skirtis. Tai buvo pirmasis konfliktas. Nurodė, jog žmona gal buvo anksčiau rašiusi pareiškimus dėl konfliktų. 2011 metais buvo parašytas pareiškimas, apie kurį jis net nesužinojo. Kai atvažiavo į policijos komisariatą apklausai, tada tik sužinojo, kad yra parašytas pareiškimas, kiek jis supranta, žmona jam nežinant tą pareiškimą ir atsiėmė. Gal prieš 10 metų buvo parašytas pareiškimas, kurį ji taip pat atsiėmė. Jis dirbo policijoje, ji niekada nesutikdavo, kad jis grįždavo naktimis, visada sakydavo, kad jis turi grįžti laiku. Skundė jį policijai dėl konfliktų šeimoje. Bet tai nereiškia, kad buvo panaudotas smurtas ar dar kas nors. Nebuvo jokio smurto, buvo tik konfliktai šeimoje. Pripažino, kad buvo nuėjęs pas kaimynus ir jiems sakė nevežioti jo žmonos kol vyksta skyrybų procesas, nes tai, jo manymu, trukdė skyrybų procesui. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nukentėjusiosios nemušė, jokio telefono nematė. Nurodė, jog kai vyko skyrybos, tai Z. ir jos sūnus A.as reikalavo iš jo, kad jis paliktų sodybą, tada jie nutrauks bylą. Liepos 18 dieną jokio konflikto nebuvo, jis tik norėjo, kad žmona važiuotų kartu namo. Visas konfliktas išsisprendė taikiai, niekas jokio pareiškimo nerašė. Tą kartą žmonos daiktus padėjo į mašiną, nes, kai jis žmoną vedė, ji daiktus numetė ir nubėgo į laiptinę. Tuo metu atėjo žmonos sesuo K..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji N. Z. parodė, kad buvęs sutuoktinis R. Z. apie 20 metų smurtavo jos atžvilgiu. Ji visą laiką jo bijojo. Aplinkybėse nurodytu laiku, baigusi darbą ji važiavo autobusu namo. Ją siūlėsi parvežti sūnus A.as, bet ji atsisakė, sakė, kad neturi bijoti. 2012-07-18 prie jos sesers namo tarp jos ir R. Z. taip pat įvyko konfliktas. Ji ėjo pas seserį, o R. Z. jos ten laukė. Jį pamačiusi ji ėmė bėgti link parduotuvės, tačiau Z. ją pasivijo, sugavo už plaukų, tampė, tempė ją į savo mašiną, atėmė jos rankinę. Tą matė visas namas. Ji rėkė. Ji Z. bijojo, sūnui A.ui pasakė, kad jei kas pakelyje į namus nutiks, ji duos jam žinutę. Išlipusi iš autobuso ji laikė telefoną su įspaustu sūnaus A.o telefono numeriu, buvo pasiruošusi sūnaus numerį, jei pamatytų kaltinamąjį. Eidama namo vis dairėsi ar jos kas nesiveja. Nuo autobuso iki sodybos reikia eiti apie du kilometrus. Jai paėjus kokius 500 metrų, atsisukusi pamatė dviračiu atvažiuojantį R. Z.. Jis pasakė, kad dabar pasišnekės su ja „gražuole“, keikė ją. Kaltinamasis pareikalavo, kad ji greitai nusimautų žiedą ir atiduotų mobilųjį telefoną, jo tonas buvo labai agresyvus. Ji pasakė, kad telefonas ir žiedas nėra jo, kad žiedas nenusimauna, o telefonas jai dovanotas sūnaus. Kaltinamasis paėmė savo telefoną ir paskambino sūnui. Tuo tarpu ji taip pat nuspaudė sūnaus telefono numerį. Kaltinamasis sūnaus klausė, ar jis šiandien atvažiuos į kaimą ir sužinojo, kad neatvažiuos. Baigęs pokalbį ją apkaltino meluojant, numetė savo dviratį ir smogė jai į mentį. Ji suklupo, o nespėjus atsikelti kaltinamasis jai dar sudavė du smūgius į galvą. Dėl smūgių jai skaudėjo, ji pradėjo verkti. Tada kaltinamasis kojomis sutrypė jos telefoną, susirinko jo šukes ir įsidėjo į kišenę. Ji ėjo keliu ir verkė. Paėjus kokį kilometrą pamatė atvažiuojančią mašiną. Kaltinamasis jai ėmė grasinti, kad ji nebandytų stabdyti mašinos, nes ir tiems bus blogai. Ji nieko neatsakė. Automobilyje važiavę asmenys, matyt pamatė, kad tarp jų vyksta kažkoks konfliktas ir pristabdė. Ji atidarė automobilio dureles ir įšokusi į mašiną paprašė nuvežti ją iki degalinės. Žmonės nuvežė ją iki degalinės. Ji degalinės darbuotojos paprašė iškviesti policiją. Sūnus, pamatęs jos numerį, buvo atvažiavęs į sodybą, bet ten nieko nerado. Tuo metu sūnui paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad prisidirbo, kad sūnus turi kažką daryti. Jai labai skaudėjo mentį. Į degalinę atvažiavo sūnus, buvo ir R. Z., kuris jai liepė išeiti. Degalinės darbuotoja užrakino duris ir laukė policijos, sakė, kad neįleis, nes bijojo. Ji pati labai bijojo išeiti, nes žino vyro agresyvumą ir pasekmes. Atvykus policijai ji važiavo į policiją, po to, į ligoninę. Ją ligoninėje apžiūrėjo, liepė tepti tepalais, jokių vaistų tam nėra, tik gulėti. Ant mentės buvo kraujosruvos. Tą matė ir kaimynė K.. Jai ji pasakojo ir apie įvykį. Apie įvykį pirmiausiai papasakojo sūnui A.ui. Apie įvykį pasakojo ir kaimynei J., degalinės darbuotojai, kurios ji nepažįsta. Prašo priteisti 150 Lt turtinės žalos už sulaužytą telefoną bei 10000 Lt neturtinės žalos, kurią sudaro viso gyvenimo skriauda. Dokumentų dėl išleistų pinigų tepalams nerinko, nes ne tas rūpėjo. Vartojo ir raminamuosius vaistus, jai buvo didelė depresija. Nemiegodavo naktimis, ant sumušto šono negalėjo gulėti. Jautė nerimą, baimę, kad kaltinamasis neatvažiuotų. Jo smūgiai buvo skaudūs. Paaiškino, kad gyvenime ilgai nedirbo, nes kai vaikai buvo maži kaltinamasis jai draudė dirbti, buvo įsidarbinusi, tai kaltinamasis trečią dieną jos į darbą nebeišleido. Neišsituokė, nes bijojo. Tvirtina, kad įvykio dieną ji tikrai nebuvo agresyvi. Po smūgių visą laiką tylėjo ir verkė, o kaltinamasis ją keikė visokiais žodžiais. Žinojo, kad jei jam kokį žodį pasakys iš karto „eis kumščiai“. Ji negalėjo ant jo rėkti žinodama tokį jo charakterį. Neigia, kad kaltinamasis buvo ją apkabinęs, tvirtina, kad jis pavežti dviračių jai nesiūlė. Jei jau būtų griuvusi ant dviračio, tai tikrai ne ant nugaros. Jo toks aiškinimas yra melas. Ji tokio sudėjimo vyro nepastumtų, o jei pastumtų, tai nežinia ką jis būtų jai padaręs. Kai įvyko konfliktas, skyrybų dokumentai dar nebuvo paduoti. Paaiškino, kad dėl kaltinamojo smurto prieš metus laiko buvo parašiusi pareiškimą. Tuo metu sūnus laikė egzaminą. Ryte kaltinamasis jos atsiprašė, buvo kaip šilkinis. Nenorėjo triukšmo. Atsiėmė pareiškimą, kad vaikas ramiai užbaigtų 12 klasę. Tai buvo 2011 metų birželio mėnesį. Vyras viso 6-8 kartus buvo prieš ją pakėlęs ranką, jos atžvilgiu naudodavo fizinį smurtą. Vieną kartą grasino ginklu, buvo kviesta policija. Vaikai buvo maži, jis atsiprašė, iš policijos atvažiavę jo kolegos prašė už jį ir ji jam dovanojo. Tuo metu ji neturėjo darbo, namie sėdėjo su mažiuku vaiku, kitas vaikas ėjo į mokyklą.

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo tėvas, o nukentėjusioji – mama. Tiki, kad įvykio dieną mama buvo sužalota paskutinį kartą. Paaiškino, kad mama buvo mušama daug kartų ir visa tai jis matė. Tai jis prisimena nuo tada, kai jam buvo devyneri metai. Tai turi kažkada baigtis, turi būti nurodymas, jog tėtis negalėtų artintis prie mamos. Nurodė, jog prieš dvi dienas nuvykęs pas mamos seserį G. K. rado verkiančią mamą. Ji sakė, jog ją užpuolė tėtis, skundėsi, kad skauda ranką. Mama sakė, kad tėvas ją bandė įsisodinti į automobilį. Norėdamas išsiaiškinti jis paskambino tėvui. Susitikęs su tėvu sužinojo, kad jis nori skirtis su mama, kad teisiškai namus palieka ir išeina, aiškino, kad mama skirtis su juo nenori. To paties paklausus mamos ji pasakė, kad tėvas meluoja. Sutarė su tėčiu, kad jis daugiau pas mamą nevažiuos, nelys, nes faktiškai jis jau buvo išėjęs iš namų, negyveno, visus daiktus buvo susirinkęs. Sutarė, kad ruoš skyrybų dokumentus. Jis pats tam pritarė, sakė tėvui ruošti dokumentus. Bet tėvas ištvėrė tik porą dienų. Mama jam papasakojo, kad tėtis atvažiavo su dviračiu, netikėtai, užpuolė, atėmė telefoną, sudaužė. Tuo metu tėvas jam paskambino ir klausė, ar jis važiuos pas mamą. Jis tėvui pasakė, kad neplanuoja, tačiau nuojauta kuždėjo, kad kažkas ne taip. Tą pačią akimirką į kitą numerį, nes jo telefonas turi dvi korteles, gavo mamos skambutį. Suprato, kad kažkas negerai, nusprendė važiuoti patikrinti. Gal po kokių 20-25 minučių jis jau įvažiavo į mamos namus. Namuose nieko nebuvo. Bandė mamai skambinti, bet telefonas buvo išjungtas, nesugebėjo prisiskambinti, nors iki tol ryšys buvo. Tėvui skambinti nebandė, tačiau po kurio laiko jis pats jam paskambino ir pasakė, jog mama „iškėlė cirką“, kad nori, jog jis atvažiuotų prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Nuvažiavęs prie degalinės rado tėvą, kuris nieko neklausiamas ėmė jam aiškinti, kad jis nieko nemušė. Kai atėjo prie degalinės pamatė verkiančią mamą. Operatorius į degalinės pastatą nieko neįleido. Mama patvirtino, kad jį galima įleisti ir jį įleido, tėvo neįleido. Mama buvo labai stipriai išsigandusi, jam pasakė, kad tėvas ją užpuolė, sudaužė telefoną. Buvo šoko būsenoje. Sakė, kad kvietė policiją ir laukia atvažiuojant. Sulaukė policijos, nuvažiavo duoti parodymus, parašė pareiškimą policijoje, po to nuvyko į gydymo įstaigą. Mama skundėsi, kad jai skauda nugarą. Skauda, nes tėvas primušė, sudavė į galvą. Sužalojimo žymių iš karto nesimatė. Po kelių dienų pamatė mėlynes mamos nugaros srityje. Mama sakė, kad mėlynės atsirado nuo tėčio sumušimo. Nurodė, kad kai jis atvažiavo į degalinę, tėvo pirmi žodžiai buvo – cirkas, aš nieko nepadariau, nieko nemušiau. Įstrigę jam tie jo žodžiai. Tėtis skambino ir jo žmonai, kuriai pasakė, kad čia nieko nebuvo, kad jis nieko nemušė, nors jo žmona apskritai apie tai nieko nežinojo. Mano, kad nieko nepadaręs žmogus neskambintų ir nesiteisintų. Mama po įvykio jautėsi labai blogai, verkė, vis susiriesdavo nuo skausmo. Dar būnant policijoje bandė atsitūpti, kad jai mažiau skaudėtų. Jautėsi ypač blogai emociniai. Neturtinė žala, mano, turėtų būti atlyginta už viso gyvenimo mamos nuoskaudas, ne tik už tą paskutinį įvykį. Šitas paskutinis įvykis, tai paskutinis taškas, kada mama apsisprendė eiti iki galo, ateiti iki teismo. Ir tas jai psichologiškai irgi sunku. Mama jau buvo pripratusi prie skausmų, kuriuos patirdavo, šis atvejis - eilinis sumušimas. Medikai mamai paskyrė kažkokių vaistų, bet jis nežino kokių, nes nesigilino. Pats mamai davė vaistų nuo skausmo. Patvirtina, kad mamai buvo davęs mobiliojo ryšio telefoną. Tai buvo Nokia 6300. Likutinė jo vertė 150 Lt. Telefoną pats pirko prieš kokius tris metus, su planu. Tuo metu jo vertė buvo apie 600 Lt. Mama sakė, kad tą telefoną tėtis atėmė, sudaužė ir išėmęs sugadino Sim kortelę. Apie įvykį dar mama pasakojo, kad tėtis ją netikėtai su dviračiu pasivijo, bandė vestis ją į namus, prašė kažkokių daiktų, kad ji nuo tėvo pabėgo su pravažiuojančiu automobiliu, į kurį įlipo staiga ir paprašė tų žmonių pavežti iki degalinės. Jam keista, kad tyrėjai nevykdė to automobilio paieškos, nes prie degalinės yra filmuojama. Jis pats domėjosi filmuota medžiaga, norėjo susirasti tuos žmones, atiduoti jiems mamos netyčia pasiimtą jų maišelį. Tai, kad mama išlipdama iš automobilio pasiėmė tų žmonių maišelį tik parodo, kokia jos buvo būklė, kad ji buvo labai pasimetusi. Tą maišelį su daiktais jie paliko degalinėje, tikėjosi, kad tie žmonės sugrįš. Jam degalinės filmuotos medžiagos nerodė. Jis tą informaciją pasakė ir tyrėjai. Juk surasti tie žmonės irgi galėjo paliudyti kas atsitiko, gal jie dar daugiau matė.

Liudytoja Z. K. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos kaimynė. Liepos 20 d. vakare atėjusi kaimynė Z. papasakojo, kad ją vidury kelio sumušė sutuoktinis. Ji buvo labai sukrėsta, pergyveno, įsibaiminusi, skundėsi, kad spaudžia širdį, sakė, kad skauda nugarą, galvą. Sakė, kad jai davė į nugarą ir į galvą. Pasakojo, kad ėjo keliu, kad ją pasivijo Z., kad jie aiškinosi, o ji norėjo paskambinti sūnui. Sakė, kad jai iškrito telefonas ir Z. jį sudaužė. Kitą dieną matė ant nukentėjusiosios nugaros mėlynę. Nukentėjusioji anksčiau yra pasakojusi, kad prieš ją taip pat buvo panaudotas smurtas, ji yra mačiusi ant nukentėjusiosios mėlynes. Nukentėjusioji sakydavo, kad tos mėlynės padarytos vyro. Nukentėjusioji dėl konfliktų bėgdavo pas juos ir laukdavo kol sūnus ją pasiims. Kai jos vyras po to įvykio pradėjo vežioti nukentėjusiąją į darbą, Z. eidamas per kaimą pasakojo, kad jos vyras yra nukentėjusiosios meilužis. Z. prašė jos vyro nukentėjusiosios nevežioti. Jis visų kaimynų to paties prašė. Po įvykio nukentėjusioji gėrė širdies lašus, sakė, kad negali miegoti, ilgai skundėsi, kad jai skauda nugarą ir dabar tuo skundžiasi. Anksčiau nukentėjusioji dėl nugaros skausmo nesiskųsdavo.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad jis yra Z. kaimynas. Liepos 20 d. nukentėjusioji paprašė pavežti ją į darbą. Ji buvo atėjusi ir tos pačios dienos vakare, kalbėjosi su jo žmona, girdėjo, kaip ji skundėsi, kad Z. ją prie rapsų sumušė. Kai jis nukentėjusiąją vežė į darbą pirmadienį, Z. sunkiai išlipo iš automobilio, sakė, kad jai dėl to sumušimo skauda nugarą, atrodė kaip ligotas žmogus. Ji pasakojo, kad vyras jai sudavė į nugaros sritį. Z. kitą savaitę po įvykio buvo pas jį atėjęs prašyti, kad jis Z. nevežiotų. Jis jam sakė, kad negali kaimynės nepavežti jei važiuoja pakeliui. Z. jo prašė pavežti, nes bijojo. Tai buvo po to įvykio. Iš žmonos kalbų girdėjo, kad Z. ne pirmą kartą sumuša nukentėjusiąją.

Liudytoja E. J. parodė, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis - kaimynai. Liepos 18-20 d. laikotarpyje, tiksliai dienos neprisimena, apie 5-6 val. atėjusi pas ją nukentėjusioji pasakė, kad buvo sumušta vyro, kad jai skauda šoną. Iš jos kalbos suprato, kad ji buvo sumušta grįžtant iš darbo į namus. Nukentėjusioji atrodė prastai, matėsi, kad yra paveikta psichologiškai, verkė, dejavo, kad skauda. Anksčiau nukentėjusioji jai nesiskundė, kad būtų buvusi sumušta, su nukentėjusiąja bendrauja, bet apie asmeninį gyvenimą nesikalba. Girdėjo atgarsių, kad nukentėjusiosios šeimoje visko buvo, kad nesugyveno. Ikiteisminio tyrimo metu Z. charakterizavo kaip impulsyvų, nes jis garsiai išreikšdavo emocijas. Jai nemalonu liudyti, nemėgsta kištis į svetimos šeimos gyvenimą.

Liudytojas R. S. parodė, kad liepos 20 d. matė, kaip nukentėjusioji grįžo autobusu 17.30 val. ir nuėjo į namų pusę. Paskui dviračiu nuvažiavo Z.. Iš tos pusės girdėjo garsiai kalbant, rėkaujant. Garsesnis buvo moters balsas.

Liudytoja I. K. parodė, kad ji, aplinkybėse nurodytu laiku, dirbo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, operatore, kai iš į degalinę išvažiavusio automobilio išbėgo moteris – nukentėjusioji, kuri prašė užrakinti degalinės duris, kad jos nepasivytų vyras ir prašė iškviesti policiją. Vyras atėjo prie degalinės, tačiau ji per langelį jam pasakė, kad jo neįleis. Moteris buvo išsigandusi, verkė, sakė, kad jai skauda nugarą, pečius. Sakė, kad ją sumušė. Kur sumušė, nesakė. Atvažiavo ir moters sūnus. Pradžioje ji moters sūnaus į degalinės vidų neįleido, nes kaltinamasis stovėjo per arti durų, bijojo atrakinti duris. Vėliau sūnų įleido. Atvažiavo policija, policininkai degalinės viduje nebuvo. Moteris iš degalinės išėjo su savo sūnumi. Moteris buvo pasiėmusi ją pavežusių žmonių maišelį su duona, kurį paliko degalinėje, prašė atiduoti tiems žmonėms. Gal iš šoko tą maišelį paėmė. Nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo nepažįsta, žino tik iš matymo.

Liudytoja G. K. parodė, kad 2012 metų vasaros viduryje, tikslios dienos nebeprisimena, galėjo būti liepos mėn. 18-20 d. laikotarpyje, jos sesuo N. Z. turėjo pas ją ateiti. Tuo metu sesers sutuoktinis R. Z. kartu su jos seserimi nebegyveno. Įėjusi į savo kiemą išgirdo triukšmą ir sutiko perbalusį ir drebantį R. Z.. Paklausė ko jis čia nori, o jis klausė kodėl jos sesuo nevažiuoja namo. Pribėgę kiemo vaikai, kurie buvo 5-10 metų amžiaus, jai pasakė, kad dėdė sumušė tetą, spyrė, o ji pabėgo į laiptinę. Ji suprato, kad jos seserį mušė R. Z.. Sesuo buvo nubėgusi į kitą laiptinę, nes jos laiptinė rakinama. Tuo metu priėjo policijos pareigūnas, kuris R. Z. pasakė – „Rimai ką darai, važiuok iš čia“. Tada R. Z. iš savo mašinos atnešė sesers rankinę, maišelį, raktus. Buvo priėjusi ir moteris, atvažiavusi į tame name esantį stomatologinį kabinetą, kuri sakė, kad bėgdama jos sesuo vos nepakliuvo po jos automobilio ratais. Kai pamatė seserį N., pastaroji verkė, drebėjo, buvo išbalusi, ant jos rankos buvo mėlynė, sakė, kad skauda ranką. Davė jai vaistų. N. pasakojo, kad vyras pasivijo ją einančią iš parduotuvės, norėjo vežti namo, bet ji nesutiko, tada susistumdė, sakė, kad vyrą ją tampė, spyrė. Atvažiavo N. sūnus ir ją išsivežė. Vėliau sesuo jai pasakojo ir apie įvykusį konfliktą degalinėje, sakė, kad kažkas ją pavežė, nes bėgo nuo vyro, kad buvo sudaužytas jos telefonas, jau dabar neprisimena, ar sesuo tą kartą pasakojo, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, bet matė ant sesers nugaros mėlynę, ji sakė, kad jai skauda nugarą. Žino, kad ir anksčiau prieš seserį kelis kartus buvo panaudotas fizinis smurtas. Visos seserys priekaištavo N. kad ji kenčia tiek metų.

Liudytoja L. Č. paaiškino, kad dirba policijos komisariate tyrėja. Kaltinamasis yra buvęs bendradarbis. Nurodė, jog galimai aplinkybėse nurodytu laiku į budėtojų dalį atvyko moteris su vyru, kurie norėjo parašyti pareiškimą dėl smurto. Moteris buvo sumušta. Rašydama pareiškimą moteris minėjo, kad ją einančią namo užpuolė Z.. Moteris buvo apsiverkusi, sugniuždyta, labai sunkiai bendravo, mano, kad gal tai buvo dėl patirto streso. Moteris sakė, kad jai skauda krūtinę, nugarą, ruošėsi vykti į ligoninę. Ką moteris pasakojo, tą ji ir užrašė. Jokio spaudimo moteriai nebuvo, tik tos moters sūnus griežtai reikalavo, kad pastaroji parašytų pareiškimą, sakė mamai nenusileisti, kad daugiau taip nebebūtų. Vizualiai ant nukentėjusiosios veido sužalojimų nesimatė, o kūno neapžiūrinėjo, išrašė siuntimą pas medicinos ekspertą.

Liudytojas D. E. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Kaltinamasis yra buvęs bendradarbis, nukentėjusiosios nepažįsta. Nurodė, jog galimai aplinkybėse nurodytu laiku vyko į įvykį degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, įvykis buvo susijęs su šiais žmonėmis. Vyko kažkoks konfliktas. Nuvykus, iš degalinės išėjo nukentėjusioji. Atvykę nematė, kad degalinės durys būtų uždarytos, jie į degalinės vidų užėję nebuvo. Moteris pasakė, kad kilo konfliktas su vyru, lyg sakė, kad apsistumdė. Moteriai pasiūlė kartu važiuoti į komisariatą, tačiau ji nurodė, jog važiuos rašyti pareiškimo su sūnumi.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal N. Z. pareiškimą, kuriame ji prašė nubausti smurtavusį kaltinamąjį (b.l.3).

Nukentėjusioji N. Z. savo parodymus dėl kaltinamojo jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patvirtino parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu (b. l. 8-10)

Specialisto išvadoje Nr. G176/12(12) nurodyta, kad N. Z. padaryti šie sužalojimai: dešinės mentės sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Sužalojimai galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu (b. l. 23-24).

Akistatos tarp nukentėjusiosios N. Z. ir įtariamojo R. Z. metu nukentėjusioji parodė, kad 2012-07-20 R. Z. jai sudavė kumščiu vieną kartą į nugarą ir du kartus į galvą. Įtariamasis neigė sudavęs smūgius N. Z., parodė, kad pastaroji jį pastūmė, tačiau jis nenugriuvo, o pati N. nugriuvo ant dviračio pedalo (b. l. 15-17).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2012-07-20 apie 17.30 val., R. Z., ant kelio, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu kumščiu sudavė vieną kartą į nugaros sritį ir du kartus į galvos sritį savo tuo metu dar sutuoktine buvusiai N. Z., taip padarė nuketėjusiajai N. Z. dešinės mentės sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinės mentės srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Byloje surinkti įrodymai, tai yra teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų A. Z., Z. K., R. K., E. J., I. K., L. Č. parodymai patvirtina, kad prieš N. Z. buvo smurtauta ir smurtauta kaltinime nurodytu laiku ir būdu, dėl ko nukentėjusiajai, dėl dešinės mentės sumušimo, kraujosruvos dešinės mentės srityje, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, buvo sukeltas fizinis skausmas.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent kaltinamasis R. Z.. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytu reikalavimu, įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios N. Z. parodymus pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje yra iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški, ko negalima pasakyti apie kaltinamojo R. Z. parodymus. Nukentėjusioji nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ją sumušė kaltinamasis, šiuo metu jau buvęs sutuoktinis R. Z., vienodai nurodė suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją, nurodė, kad kaltinamasis sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną. Tai, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių davė tokius pačius parodymus, kaip ir teisiamojo posėdžio metu, patvirtina ir nukentėjusiosios 2012-07-20 pareiškimas (b.l.3), apklausos protokolai (b.l.6-7,11,12), akistatos protokolas (b.l.15-17); patvirtina tyrėjos 2012-07-20 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l.2), kuriame nurodyta, jog N. Z. apie įvykį pasakoja susijaudinusi, verkia, skundžiasi skausmu nugaros ir krūtinės srityse, kad smurto poveikis pasireiškė vykstant skyrybų procesui; nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu nukentėjusiosios išsakyti jos atžvilgiu kaltinamojo atlikti neteisėti veiksmai (b.l.8-10). Tai, kad nukentėjusioji netiksliai nurodė pačią įvykio vietą, ką pripažino ir pati nukentėjusioji, veikos kvalifikavimui įtakos beturi, be to, šią aplinkybę galima paaiškinti nukentėjusiosios emocine būkle po patirto smurto, nes procesinis veiksmas buvo daromas tą pačią dieną, kaip ir įvyko įvykis. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados aprašomosios dalies (b.l.24), nukentėjusioji į medicinos įstaigą kreipėsi įvykio dieną, tai yra 2012-07-20, nurodė, kas yra užfiksuota ir medicininiuose dokumentuose, kokios buvo jos sumušimo aplinkybes, kad ji buvo sumušta vyro, be to, sumušimo aplinkybes patvirtino ir teismo medicinos ekspertui, kuomet jo buvo apžiūrėta 2012-07-24. Nukentėjusiosios parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir netiesioginių liudytojų parodymai, kurių turinys plačiai aprašytas aprašomojoje dalyje, tai yra liudytojai A. Z., Z. K., R. K., E. J., I. K., L. Č., kurie įspėti dėl melagingų parodymų davimo, vienodai parodė, jog nukentėjusioji jiems sakė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ją sumušė būtent kaltinamasis R. Z., kad nukentėjusiosios emocinė būklė buvo bloga, ji skundėsi fiziniu skausmu. Tai patvirtino ir liudytoja G. K.. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra jokių duomenų, kad jie siektų apkalbėti kaltinamąjį, to nenurodė ir pats kaltinamasis, todėl teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir byloje ištirti jau paminėti rašytiniai įrodymai. Jokių pagrįstų ir įtikinamų duomenų, dėl kurių nukentėjusioji siektų kaltinamąjį melagingai apkaltinti, nustatyta nebuvo. Kaltinamojo aiškinimas, kad nukentėjusioji jį apkalba, nes nenorėjo skirtis, apkalba dėl pinigų, nelogiškas, nes nukentėjusioji ir kaltinamasis išsituokė 2012-10-03 abipusiu susitarimu (b.l.82-84), turtą pasidalino, nukentėjusioji sutiko kaltinamajam mokėti 20000 Lt kompensaciją už turtą ir abu sutarė, kad 20000 Lt kompensaciją nukentėjusioji kaltinamajam išmokės mokėdama tik po 100 Lt per mėnesį. Nelogiški kaltinamojo aiškinimai, jog, kaip jis aiškino, jam tuo metu siekiant išsituokti ir nukentėjusiajai kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jo atžvilgiu elgiantis agresyviai, nepagarbiai, jį įžeidinėjant, jis, dėl artėjančio lietaus debesio nukentėjusiąją draugiškai apkabino siūlydamas kartu važiuoti dviračiu, ant kurio griūdama, kaip aiškino kaltinamasis, nukentėjusioji ir susižalojo. Kaltinamojo deklaruojamą draugiškumą nukentėjusiosios atžvilgiu paneigia paties kaltinamojo aiškinimas, kad su sutuoktine negalėjo susikalbėti, nes ji buvo „stresinėje situacijoje“?, kad sutuoktinė, būdama degalinėje, neišėjo iš degalinės pastato, nes jo bijojo, kad ji visą laiką jo bijojo. Kaltinamojo deklaruojamą draugiškumą paneigia ir 2012-07-18 dienos įvykis, kuomet ir pats kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusiąją N. Z. jis „vedė“ į savo automobilį, vėlgi jo teigimu, tik norėdamas gražiuoju su ja pasikalbėti, nors tą paneigė ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojai G. K., A. Z.. Nelogiškas ir kaltinamojo skambinimas savo sūnui A. Z. ir klausinėjimas ar jis kaltinime nurodytu laiku žada važiuoti pas motiną, nes pats kaltinamasis teismui nurodė, jog su sūnumi nebendravo, jis pas juos nesilankė 7 metus. Jokio reikalo skambinti sūnui kaltinamasis neturėjo, o kaip tvirtina nukentėjusioji, sužinojęs, kad sūnus neatvažiuos, kaltinamasis jos atžvilgiu ir panaudojo fizinį smurtą. Nepaaiškinamas ir kaltinamojo elgesys, kuomet po šio įvykio jis ėjo pas kaimynus prašydamas jo sutuoktinės nevežioti į darbą, nors jokios įtakos tokia kaimynų pagalba šalių skyryboms, kaip tai bandė teismui paaiškinti kaltinamasis, neturėjo ir negalėjo turėti ir kt. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino kiti paminėti įrodymai, teismas neturi pagrindo abejoti, tai yra byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji būtų davusi neteisingus parodymus, nėra realų pagrindą turinčių duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, taip pat nėra ir absoliučiai jokių duomenų, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne kaltinamojo. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. Z., kuris teismui nurodė, jog jo tėvas kaltinamas R. Z., dar dirbdamas policijos pareigūnu, motiną yra mušęs ne vieną kartą ir tą jis prisimena nuo tada, kai jam buvo 9 metai, nes tai matydavo; patvirtino ir liudytojos G. K., nukentėjusiosios ir kaltinamojo kaimynai Z. ir R. K.. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji galėjo buvo sužalota aplinkybėse nurodytu būdu, galimai suduodant kumščiu. Todėl remiantis įrodymų visuma paneigta kaltinamojo versija, jog nukentėjusioji susižalojo nugriūdama ant dviračio pedalo.

Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Visos teismo ištirtos aplinkybės, kaltinamojo suduotų smūgių skaičius, smūgių sudavimas ir į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvos sritį, smurtavimas prieš moterį, kurios fizinis sudėjimas, lyginant su kaltinamojo fiziniais duomenis, akivaizdžiai skiriasi, rodo, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Niekuo negali būti pateisinamas kaltinamojo nesugebėjimas susivaldyti, visiškai netoleruotinas kaltinamojo siekimas parodyti nukentėjusiajai savo tariamą viršenybę, ką jis pademonstravo ne tik įvykio dieną 2012-07-20, bet ir 2012-07-18. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad dėl jo smurtavimo prieš nukentėjusiąją jis gali jai padaryti sveikatos sutrikdymą ar sukelti fizinį skausmą, ir to siekė. Kaltinamasis, nors ir yra jau subrendusi asmenybė, praeityje dirbęs policijos pareigūnu, ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesigailėjo. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes atsirado BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad R. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas nesunkus, tyčinis, baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo ir nesuvaldyto pykčio; į kaltininko asmenybę – praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, pensininkas, sveikas; atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis kaltu savęs nelaikė ir visiškai nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), nustatant tokį laisvės apribojimo terminą (BK 54, 61 str.) ir skiriant tokius draudimą ir įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį, įpareigotų su silpnesniaisiais elgtis pagarbiai ir brandžiai.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. 2012-08-01 jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.62-63). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji N. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b.l.20) - 150 Lt dydžio turtinei ir 10 000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti, kurį teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusiosios ieškinys tenkintinas iš dalies.

Turtine žala. Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos, turi teisę į žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai turi būti priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais.

Teismui nukentėjusioji nurodė, jog jos prašoma priteisti turtinė žala yra 150 Lt už kaltinamojo sugadintą mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusioji nuo pat pirmos apklausos tvirtino, kad kaltinamasis sugadino jos mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojų A. Z., Z. K., G. K. parodymai. Teismas, įvertinęs nukentėjusios ir liudytojų parodymus kaip patikimus ir jais remdamasis, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios tvirtinimu, jog kaltinamasis sudaužė jos 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi nukentėjusioji turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, žalos dydis, nors ir nepateikus tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, teismo įsitikinimu yra realus, nėra pernelyg didelis, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl daro išvadą, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. Z. turi būti priteista 150 Lt turtinės žalos iš kaltinamojo R. Z..

Neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo tyčia panaudoto fizinio smurto, padaryto sužalojimo, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą patvirtino ir liudytojų A. Z., Z. K., R. K., E. J., G. K., L. Č., I. K. parodymai, kurie patvirtino blogą nukentėjusiosios emocinę būklę po jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo. Įrodymų visuma nustatyta, kad nukentėjusioji verkė, pergyveno, buvo priversta nuo kaltinamojo bėgti, slėptis degalinėje, kviestis policiją, po įvykio nemiegojo, gėrė raminamuosius vaistus, buvo ir šiuo metu dar yra įsibaiminusi, jaučiasi nesaugi. Po įvykio nukentėjusioji pakankamai ilgai jautė fizinį skausmą, jai ilgą laiką neišnyko kraujosruva. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios ir paminėtų liudytojų parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamojo kaltę. Kaltinamasis smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo tyčia, tačiau kaltu nesijautė, nes kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos atlyginti nesutiko. Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, išlaikytinių neturi, gauna pajamas, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip labai sunki. Be to, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajai N. Z. nustatomas 4000 Lt atlygintinas neturtinės žalos dydis, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 4000 Lt neturtinės žalos suma N. Z. priteistina iš kaltinamojo R. Z..

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo priteistini 26,25 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus žmogaus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu uždraudžiant R. Z. bendrauti su nukentėjusiąja N. Z. (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja), įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val., išskyrus laiką, būtiną darbinėms funkcijoms darbovietėje atlikti, būti dabartinėje savo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad R. Z. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti dabartinės savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą draudimą ir įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimą ir įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nesilaiko draudimo ar nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusia bausme.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. Z. - 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) turtinės ir 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. Z. 26,25 Lt (dvidešimt šešis litus 25 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė