- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- I2-907-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03058-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- L. M. K. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. K. S. (L. M. K. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. M. K. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (15/18-9) 50U-4162 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. K. S. nuspręsta panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7515536, galiojantį iki 2022 m. balandžio 15 d.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2020 m. rugsėjo 2 d. gavo Departamento Sprendimą, tačiau su juo nesutinka. Paaiškina, jog 2019 m. gruodžio mėn. gavo darbo pasiūlymą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) įgytą kvalifikaciją ir nuo 2020 m. vasario mėn. pasirašė darbo sutartį su UAB „Maira Stato“. Pareiškėjui 2020 m. balandžio 15 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Maira Stato“ pagrindu.
Pareiškėjo teigimu, jis 2020 m. birželio mėn. susirgo, apie tai informavo savo tiesioginį vadovą. Vadovas pareiškėjui rekomendavo likti namuose iki kol pareiškėjo sveikata pagerės, tačiau po savaitės pareiškėjui susisiekus su vadovu, jis pareiškėjui nurodė, kad kol kas statybos darbų neturįs, todėl pareiškėjas dar gali likti namuose. Pareiškėjo tvirtinimu, 2020 m. liepos mėn. pr. pareiškėjo darbdavys net nebandęs susisiekti su pareiškėju jį atleido, nepateikdamas jokių dokumentų dėl pareiškėjo atleidimo. Apie tai pareiškėjas teigia sužinojęs tik 2020 m. rugpjūčio mėn.
Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu Sprendimu grindžia tuo, kad darbdavys net nemėgino išsiaiškinti pareiškėjo neatvykimo priežasčių į darbą, o iš karto nedelsdamas nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį. Pareiškėjo nuomone, Bendrovė pasinaudojo susiklosčiusia situacija atleidžiant darbuotoją, kadangi tuo metu šalyje buvo paskelbtas karantinas. Dar daugiau, praėjus vos dviem savaitėms po pareiškėjo atleidimo Departamentas skubiai panaikino pareiškėjo leidimą gyventi, net nesuteikdamas galimybės rasti kitą darbą. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo tikslas šiuo metu yra darbas ir finansinis stabilumas, kadangi jis gyvena svetimoje šalyje ir jam reikia save išlaikyti. Pažymi, jog jis ne pirmus metus gyvena Lietuvoje ir jo atvykimas sietinas su studijomis Lietuvos aukštojoje mokykloje, vėliau su darbu. Visa tai įrodo aplinkybės, jog jis jau ketverius metus gyvena Lietuvoje, nebuvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą, neturi kitų drausminių nuobaudų, tad jo tolesni tikslai sietini su Lietuva. Anot pareiškėjo, tiek Lietuvos Respublikos piliečiui, tiek užsienio valstybės piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvoje, turi būti suteiktos vienodos sąlygos ir proporcingas terminas darbo paieškoms.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Maira Stato“ pagrindu. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „Maira Stato“ (toliau – Bendrovė).
Departamentas gavo UAB „Maira Stato“ pranešimą, kuriuo Bendrovė Departamentą informavo apie tai, kad 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjas buvo atleistas iš darbo. Departamentas, nustatęs, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko, ginčijamu sprendimu pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes pareiškėjas atleistas iš Bendrovėje einamų pareigų.
Atsakovas pažymi, jog paaiškėjus aplinkybėms apie pareiškėjo atleidimą, Departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas, jų netaikyti, atsakovas neturėjo diskrecijos teisės. Teigia, jog nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintų pagrindų Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pabrėžia, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas būtent darbo UAB „Maira Stato“ pagrindu, todėl net ir pareiškėjui susiradus darbą kitoje bendrovėje, ši aplinkybė nesudarytų pagrindo nenaikinti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi. Be to, Departamento Sprendimas yra paremtas ne tik Departamento disponuojamais, bet ir Sodros informacinės sistemos duomenimis, todėl Departamento nuomone, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis bei taikomos priemonės yra motyvuotos. Ginčijamame sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Departamentas pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir UTPĮ 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (15/18-9) 50U-4162 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 11 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėjas Departamentui pateikė papildomus dokumentus: galiojantį kelionės dokumentą, tarpininkavimo raštą ir kt.
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. balandžio 15 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t.y. kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „Maira Stato“.
Departamentas 2020 m. rugpjūčio 26 d. gavo UAB „Maira Stato“ pranešimą Nr. 2008-KT-0973 „Noriu pranešti apie pasikeitusius užsieniečio duomenis“, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjo atleidimą iš darbo. Kaip matyti iš byloje pateikto pranešimo, pareiškėjas buvo atleistas dėl neturėjimo pakankamos kvalifikacijos numatytiems darbams atlikti, nuolat atsiprašinėdavo iš darbo, arba teigdavo, kad serga ir niekada nepateikdavo nedarbingumo pažymėjimo. Darbdavys nurodo, kad siuntė pareiškėjui įspėjimus, tačiau situacijai nepasitaisius, darbdavys buvo priverstas nutraukti darbo sutartį. Kartu su pranešimu buvo pateiktas Sodros informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 3 d. atleistas iš Bendrovėje einamų pareigų.
Atsakovas nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 3 d. atleistas iš UAB „Maira Stato“ einamų pareigų, todėl, atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (15/18-9) 50U-4162 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. K. S. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjusį galioti iki 2022 m. balandžio 15 d.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai reglamentuojami Įstatymo 50 straipsnyje. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui Lietuvos Respublikoje panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodomus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
UTPĮ 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi.
Iš byloje pateiktų duomenų neginčijamai nustatyta, kad UAB „Maira Stato“ nuo 2020 m. liepos 3 d. su pareiškėju nutraukė darbo sutartį, t.y. pareiškėjas buvo atleistas iš darbo (pats pareiškėjas šios aplinkybės neginčija). Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju darbdavys nesigilino į jo neatvykimo į darbą priežastis, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos nagrinėjimo objektu nėra pareiškėjo atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių aplinkybių aiškinimasis. Šiai bylai teisingai išspręsti yra svarbus tik pats faktas, kad tarp pareiškėjo ir Bendrovės buvo nutraukta darbo sutartis, t.y. pareiškėjas buvo atleistas iš darbo. Šis faktas byloje neginčijamai nustatytas, todėl teismas plačiau apie pareiškėjo atleidimo iš darbo aplinkybes nepasisakys, nes jos yra teisiškai nereikšmingos.
Pareiškėjas, be kita ko, skunde nurodo, kad Departamentas nesuteikė jam pakankamai laiko susirasti kitą darbą, o skubotai panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje, turi būti suteikiamos vienodos sąlygos ir proporcingas laiko periodas darbo paieškoms.
Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad Sodros duomenimis pareiškėjas skundo pateikimo momentu niekur nedirbo, nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2020 m. rugsėjo 2 d. iki dabar yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau net ir įsidarbinus kitoje bendrovėje ir atsižvelgus į tai, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo siejamas būtent su darbu UAB „Maira Stato“, pareiškėją atleidus ir susiradus kitą darbą kitoje bendrovėje situacijos nepakeistų, nes leidimas buvo išduotas darbo UAB „Maira Stato“ pagrindu. Antra vertus, akcentuotina, kad reikalavimas, įtvirtintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte, yra imperatyvaus pobūdžio, t.y. norint gauti ar išlaikyti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto (užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas) pagrindu, yra būtina, kad pareiškėjas atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nagrinėjamu atveju – dirbtų Bendrovėje. Neatitikimas šiems Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi, šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai taikė minėto Įstatymo nuostatas, ar kad būtų pažeidęs pareiškėjo teises.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamentas nustatęs, jog darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2020 m. liepos 3 d., turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pakankamai detaliai ir išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris, be kita ko, atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Taigi, ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. M. K. S. (L. M. K. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.