Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-12-12 · Civilinė byla Nr. e2-8957-956/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
e2-8957-956/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04015-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kulbienė
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8957-956/2019
Teismo proceso Nr. 2-08-3-04015-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5.;3.1.7.6.;3.2.7.1.;3.2.7.2.;3.2.8.5
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsakovui V. K., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalys pateikė prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos vieną kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis pareigomis.

Šalys ginčą išsprendė taikiai. Teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis) - bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl bylos nagrinėjimo susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 144,00 Eur, (apskaičiuotas pagal sutartimi patenkintus ieškovės reikalavimus: 75,00 Eur dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 54,00 Eur dėl išlaikymo vaikui, 15,00 Eur dėl išlaikymo įsiskolinimo), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,70 Eur. Šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Todėl išlaidos paskirstomos pagal taikos sutarties sąlygas (CPK 94 straipsnio 2 dalis), t. y. šalys susitarė, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir šalys viena kitai jokių bylinėjimosi išlaidų neatlygina (taikos sutarties 8 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai sumoka šalys lygiomis dalimis (taikos sutarties 9 punktas), todėl iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina iš kiekvieno po 12,50 procentų (18,00 Eur) byloje mokėtino žyminio mokesčio.

Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už ieškinį 2019 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovei grąžintina jos sumokėto žyminio mokesčio dalis – 56,25 Eur (75 proc.). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, įskaito 18,00 Eur priteistiną žyminį mokestį, todėl ieškovei grąžintina 38,25 Eur žyminio mokesčio dalis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

patenkinti šalių prašymą.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tokiomis sąlygomis:

1. Šalys sutarė nustatyti nepilnamečio sūnaus L. K., gimusio (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. G..

2. Šalys sutarė, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos V. K. teikia sūnui L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui mokamų sumų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną ir sūnaus išlaikymui skirtas lėšas pervedant į L. G. atidarytą sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini).

2.1. Išlaikymo lėšos mokamos už kiekvieną atitinkamą kalendorinį mėnesį iki atitinkamo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

2.2. Į nuo ieškinio pateikimo teismui dienos mokėtiną nurodytą išlaikymą yra įskaitoma po ieškinio pateikimo teismui dienos vaiko išlaikymui V. K. sumokėta 300 Eur (trijų šimtų eurų) suma.

3. Šalys sutarė, kad V. K., gavęs iš (duomenys neskelbtini) atitinkamas lėšas išmokančios institucijos tikslinę išmoką vaikui (sūnui L. K.) privalo nedelsiant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas, pervesti šią jo gautą tikslinę išmoką vaikui į vaiko lėšų tvarkytojos uzufrukto teise L. G. sąskaitą banke. Esant galimybei, valstybinė tikslinė išmoka vaikui turi būti pervedama tiesiogiai motinai, su kurią vaikas gyvena. V. K., gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, turi dėti visas pastangas, kad jo vaikui būtų skirti tos šalies vaiko pinigai ir pateikti tos šalies valstybinėms institucijoms tam reikiamus dokumentus, jei tokie pinigai yra mokami vaikams toje šalyje.

4. Šalys sutarė, kad V. K. sumoka iki ieškinio pateikimo teismui dienos susidariusį L. K. išlaikymo įsiskolinimą viso 400 Eur (keturis šimtus) eurų, pervesdamas šiuos pinigus L. G. lygiomis dalimis kas mėnesį per šešis mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos.

5. Šalys sutarė, kad V. K. bendrauja su sūnumi L. K. šalių bendru sutarimu ir, kad V. K. turi teisę bendrauti su sūnumi apie tai, t. y. apie vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą, pranešęs motinai prieš septynias kalendorinės dienas. Vaikas negali būti išsivežtas į užsienį be rašytinio motinos sutikimo.

6. L. G. įsipareigoja V. K. nusiųsti per vieno mėnesio nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos vaiko išmokai (aptartai taikos sutarties 3 punkte) (duomenys neskelbtini) gauti reikalingus dokumentus (vaiko gimimo liudijimą, išverstą į (duomenys neskelbtini) kalbą ir patvirtintą notariškai bei Apostile, pažymą iš SODROS apie Lietuvoje išmokėtus vaiko pinigus per paskutinius trejus metus, išverstą į (duomenys neskelbtini) kalbą ir patvirtintą notariškai bei Apostile).

7. V. K. įsipareigoja po taikos sutarties 6 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų, kreiptis į kompetentingą (duomenys neskelbtini) instituciją dėl vaiko išmokų (aptartos taikos sutarties 3 punkte) (duomenys neskelbtini) gavimo ir sutvarkyti visus tam reikalingus dokumentus.

8. Šalys susitarė, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir šalys viena kitai jokių bylinėjimosi išlaidų neatlygina.

9. Šalys sutarė, kad bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai sumoka šalys lygiomis dalimis.

10. Ieškovė atsisako visų kitų ieškinio reikalavimų.

11. Ieškovė prašo grąžinti jai įstatymo nustatytą dalį jos sumokėto žyminio mokesčio.

12. Šalys patvirtina, kad sudaryta taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. Šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl taikos sutarties sąlygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo.

13. Šalys patvirtina, jog joms žinomos ir suprantamos CPK 140 straipsnio 3 dalies bei CPK 595 straipsnio nuostatos, kad šalys gali baigti bylą taikos sutartimi; CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kad teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; CPK 294 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

14. Šalys išreiškia savo supratimą, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio šios taikos sutarties vykdymo.

Civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsakovui V. K., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nutraukti.

Išaiškinti, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje nustatyta tvarka.

Grąžinti ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 38,25 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 25 centų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2019 m. rugsėjo 20 d. (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)). Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) - valstybei.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Sigita Kulbienė