- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-25
- Bylos Nr.
- 2-1055-266/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam
- Atsakovas
- J. J.
dalyvaujant ieškovui Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui R.Juozainiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir bendraieškės B. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas nukentėjusiosios B. J. interesus su ieškiniu kreipėsi dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo J. J.. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsakovas 2009 m.liepos 27d. , apie 19 valandą , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio , grįžęs pas sugyventinę B. J. , supykęs, jog ji nedavė pinigų, ją sumušė. 2009-08-03 teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas . Nukentėjusioji dėl amžiaus ir dėl priklausomybės nuo nuteistojo negali pati apginti savo interesų, todėl vyriausiasis prokuroras ieškiniu kreipėsi į teismą . Prašo priteisti iš atsakovo 3000 litų neturtinei žalai atlyginti. Po patirtų sužalojimų, ji gydėsi, patyrė fizinį skausmą,nepatogumus, todėl prašoma priteisti neturtinės žalos nėra per didelė .
Atsiliepimas
Atsakovas J. J. ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, jog jis gyveno su B. J.. Tą dieną jie susipyko ir jis nebesusivaldęs ją sumušė. Šiuo metu atlieka bausmę. Jis yra neįgalus, turto ar pajamų neturi. Gauna nedidelę pašalpą, todėl prašoma suma yra per didelė, jog galėtų ją sumokėti. Gyvendamas pas B. J., jai padėjo, remontavo būstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga, šalių ir paaiškinimais nustatyta, kad 2009m. liepos 27d., apie 19 valandą, atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio , grįžęs į namus pas sugyventinę B. J. (duomenys neskelbtini), supykęs, kad ji jam nedavė pinigų, keletą kartų , bet ne mažiau 9-10 kartų , tyčia kumščiais smogė lovoje gulinčiai, esančiai bejėgiškos būklės , B. J. į rankas, kojas, šonus, krūtinę, padarydamas poodines kraujosruvas kairėje krūtinės pusėje, abiejose žastuose, kairiame dilbyje, kairiojo aštunto šonkaulio lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Anykščių rajono apylinkės teismas 209m. rugpjūčio 3d., nuosprendžiu atsakovą pripažino kaltu pagal LR BK 138 str.2 d., 2 punktą ir nuteisė ji laisvės atėmimu vieneriems metams . Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę.
Ieškovas, vadovaudamasis LR CPK 49 straipsnio tvarka , gindamas dėl pensijinio amžiaus ir priklausomybės nuo nuteistojo B. J. interesus, pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog nukentėjusioji B. J. dėl patirtų sužalojimų kentė skausmus, negalėjo pasirūpinti savimi , dėl sulaužytų šonkaulių patyrė daug nepatogumų, ir dabar lūžių vietoje jaučia skausmus, atsirado baimė. Iki šiol nukentėjusiosios sveikata nėra gera, ji sunkiai vaikšto. Todėl, prašė priteisti iš atsakovo 3000 litų neturtinės žalos. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusioji B. J. buvo sumušta savo sugyventinio J.J., ji kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau nustatyta, jog ieškovės turtinės žalos nepatyrė, atsakovas kartu gyveno su B. J., padėjo jai buityje, atsakovas neturi jokio turto ir pajamų, gauna tik nedidelę pašalpą, yra neįgalus. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovo ieškinį tenkina iš dalies. B. J. iš J. J. priteistina 700 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš atsakovo išieškotinos į valstybės biudžetą žyminis mokestis bei teismo turėtos pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str., 260 str., 268 str., 270 str.
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti B. J. iš J. J. 700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išieškoti iš J. J. į valstybės biudžetą 65.5 Lt išlaidų žyminio mokesčio ir antrinę teisinę pagalbą ir 4.85 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.(sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300 , įmokos kodas 5660)
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.