Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo mirusio ieškovo K. V. įpėdinės A. D. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5-674/2017 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei D. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo K. V. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškinį atsakovei D. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovas K. V.. Po ieškovo K. V. mirties jo įpėdinė A. D. pateikė teismui prašymą perkelti jai ieškovo K. V. procesines teises civilinėje byloje Nr. 2-5-674/2017, kadangi jos tėvui K. V. buvo nustatyta rūpyba, o ji teismo nutartimi paskirta jo rūpintoja ir turto administratore, kaip K. V. atstovė dalyvavo procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi A. D. prašymo netenkino ir bylą, vadovaudamasis LR CPK 293 straipsnio 7 punktu, nutraukė mirus ieškovui K. V.. Teismas, nustatęs, kad ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu O. M. sudarytą testamentą, o A. D. ir O. M. nesieja jokie giminystės ryšiai, konstatavo, jog A. D. negali būti perkeltos procesinės teisės šioje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu mirusio ieškovo K. V. įpėdinė A. D. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perkelti A. D. mirusio ieškovo K. V. teises civilinėje byloje Nr. 2-5-674/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Materialinių teisių perėmimas šiuo atveju yra galimas, nes teismo sprendimas bet kuriuo atveju turės įtakos A. D. teisėms, susijusioms su K. V. turto paveldėjimu.A. D. 2017 m. vasario 15 d. Raseinių notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą po K. V. mirties.Ieškovo teisių perkėlimas būtų optimaliausia procesinė priemonė, siekiant greičiau išspręsti kilusį teisinį ginčą, kadangi šioje civilinėje byloje teismas jau įvyko keli parengiamieji posėdžiai, surinkti rašytiniai įrodymai, išreikalauti medicininiai O. M. dokumentai, paskirta, tik dar neatlikta, pomirtinė O. M. teismo psichiatrinė ekspertizė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė D. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:A. D. nėra vienintelė mirusio ieškovo K. V. turto paveldėtoja.Mirus O. M., K. V. faktiškai O. M. palikimo nepriėmė dėl savo buvimo laikinoje gyvenamojoje vietoje – VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre.Testamentą O. M. sudarė notarų biure, savo valia, būdama veiksni, todėl ieškovo atstovė neturi jokių teisių į giminystės ryšių neturinčio žmogaus testamentą.Teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimas šiuo atveju nutrauktas ir byloje daugiau neatlikta jokių reikšmingų procesinių veiksmų, todėl ieškovo atstovės prašymas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria prašymas dėl procesinių teisių perkėlimo netenkintas ir byla nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 7 punkto pagrindu (ieškovui mirus), yra pagrįsta ir teisėta.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad šioje civilinėje byloje negalimas teisių perėmimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog apeliantės atskirasis skundas yra iš esmės pagrįstas. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 str. 7 p.). Taigi vienos iš šalių byloje mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas.Procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.Nagrinėjamoje byloje, ieškovas K. V., gindamas savo asmenines turtines teises, pateikė teismui ieškinį dėl sutuoktinės O. M. sudaryto testamento, kuriuo ji savo turtą paliko atsakovei D. P., pripažinimo negaliojančiu, t. y. ieškovas reikalavimus atsakovei kildina iš paveldėjimo teisinių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. CK 5.1 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalį nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, ginčo teisinius santykius, nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje ginčas neatsiejamai susijęs su ieškovo K. V. asmeniu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas. Todėl iš bylos pasitraukus ginčijamo teisinio santykio šalimi buvusiam fiziniam asmeniui – šios bylos atveju – mirus ieškovui K. V., pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kilo pareiga spręsti dėl mirusio ieškovo procesinių teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį ir su šiuo klausimu susijusių kitų įstatymo nuostatų (CPK 163 str. ir kt.) taikymo. Pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 punkte bei 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama teismo pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai miršta bylos šalimi buvęs fizinis asmuo, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Įvykus universaliam atsakovo teisių ir pareigų perėmimui materialiojoje teisėje, jo vietą materialiojoje (taigi ir proceso) teisėje užima įpėdiniai pagal testamentą arba įstatymą (CK 5.1 str.).Apeliantė A. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – 2017 m. vasario 15 d. pareiškimą, jog po K. V. mirties (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo K. V. ieškinį CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu. Teismo nutartis naikintina, byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.