- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- e1-272-1037/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- E. J.
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio (376, 60 Eur) bauda, baudos nesumokėjęs teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J. 2022 m. kovo 30 d., apie 18 val., kelyje Nr. 4605, (duomenys neskelbtini), 4 km. 500 m., vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 promilių, mažiausiai 2.11 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad teisę vairuoti kelių transporto priemones nėra įgijęs. 2022 m. kovo 30 d., būdamas namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), po truputį vartojo alkoholį. Alaus išgėrė apie 8 skardines, bet galėjau ir daugiau išgerti, tiksliai nepamena. Taip gerdamas per visą dieną jautėsi jau stipriai neblaivus. Nepamena, kas atsitiko namuose, kad susinervino ir sugalvojo išvažiuoti su šeimai priklausančiu automobiliu. Automobilis Audi A6 stovėjo namų kieme, o jo rakteliai buvo padėti namuose. Įėjęs į namų vidų, pasiėmė automobilio raktelius. Tuo metu uošvienė buvo užsidariusi savo kambaryje, o vaikai kitame kambaryje. Jie nematė, kad pasiėmė automobilio raktelius. Pasiėmęs automobilį, išvažiavo iš kiemo. Toliau nepamena, kokiu keliu važiavo, tik pamena tai, kad jo vairuojamas automobilis, nuvažiavęs nuo kelio, apsivertė. Atsipeikėjęs pradėjo lipti iš automobilio. Išlipęs pamatė dvi merginas. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pasikvietė į automobilį, kur nustatė neblaivumą, surašė kažkokius popierius. Automobilį Audi A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko prieš pat eismo įvykį. Automobilis buvo užrašytas žmonos A. vardu, bet realiai automobilis buvo pirktas iš šeimos lėšų. Dėl tokio lengvabūdiško ir nederamo elgesio nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimas matyti, kad 2022 m. kovo 30 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), 4 km. 500 m., E. J. vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 promilių, mažiausiai 2.11 promilių neblaivumas. (b.l.34-35); apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui UAB "Tomadas".
Liudytojos I. G. parodymai patvirtina, kad 2022 m. kovo 30 d., apie 18 val. kartu su drauge K. P. važiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiavo pro (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini), pro galinį vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad iš paskos važiuoja tamsios spalvos automobilis. Pastebėjo, kad tas automobilis vinguriavo po kelią, bet pagalvojo, kad tiesiog naudojasi žmogus mobiliojo ryšio telefonu. Tiksliai negali pasakyti kokia buvo vieta, bet atrodo kažkur netoli nuomojamų sodybų, tas automobilis pradėjo ją lenkti. Lenkiant pastebėjo, kad automobilis išvažiavo į kelkraštį ir staigiai rikiavosi į važiuojamą kelio juostą, kuria važiavo ji. Tada liudytoja staigiai pristabdė ir tuo metu minėtas automobilis, nuvažiavęs nuo kelio, vertėsi. Jai su drauge pribėgus automobilio vairuotojas jau lipo iš automobilio. Jam lipant iš automobilio pamatė, kad vairuotojas yra neblaivus, tai draugė skambino 112. Vairuotojas buvo agresyvus, pyko, kad iškvietė pareigūnus. Jis, būdamas agresyvus, išdaužė savo automobilio lango stiklą. Gali patikinti, kad jis automobiliu važiavo vienas, o atvykusiems policijos pareigūnams jį nurodė kaip automobilio vairuotoją.
Liudytojos K. P. parodymai patvirtina, kad 2022 m kovo 30 d., apie 18 val. 00 min. kartu su drauge I. G. važiavo jai priklausančiu automobiliu į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš galo važiavo automobilis Audi A6, tamsios spalvos, kuris vinguriavo po kelią ir tai sukėlė įtarimą, kad gali būti vairuotojas neblaivus. Nuo (duomenys neskelbtini) pavažiavus apie 4 km., minėtas automobilis pradėjo lenkti jų automobilį išvažiuodamas į priešpriešinį eismą, bet jam išvažiavus, minėtas automobilis pradėjo vinguriuoti po važiuojamąją kelio dalį ir vieną kartą vertėsi. Kartu su drauge išlipo iš savo automobilio, nes norėjo įsitikinti, ar vairuotojui viskas gerai, bet tik priėjus prie automobilio pastebėjo, kad vyriškas lipa iš automobilio šaukdamas, kad nekviestų policijos. Minėtas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, nerišliai kalbėjo. Jis buvo agresyvus, toliau šaukė, bei nervinosi, bei po kiek laiko išdaužė akmeniu savo automobilio keleivio pusės langą, bei iš kojos spyrė ir išdaužė priekinį langą.
Alkotesterio parodymai patvirtina, kad 2022 m. kovo 30 d. 18 val. E. J. nustatytas 2.11 promilių neblaivumas.
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, tačiau tai neatima iš teismo teisės tokią bausmės rūšį paskirti motyvuojant savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Nagrinėjamu atveju asmuo teisiamas ne pirmą kartą. Anksčiau teistas ir jam paskirtos bausmės – baudos nėra įvykdęs, niekur nedirba. Administracine tvarka baustas ne kartą, paskirtų administracinių baudų taip pat nemoka. Tai suponuoja išvadą, kad kaltinamajam skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje negalėtų būti pasiekti skyrus kaltinamajam pačią švelniausią bausmės rūšį baudą. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam arešto bausmę.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.
Kaltinamsis nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)
Atsižvelgiant į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę teismas turėtų skirti didesnę bausmę nei numatyta sankcijos vidurkyje, tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamajam buvo parinkta viena iš griežščiausių bausmės rūšių, todėl jam skirtinas mažesnis nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis 30 parų areštas.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas esmines aplinkybes būtinas veikos kvalifikavimui, procesas baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnis).
Teismas nagrinėjamų aplinkybių kontekste nemato teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio ir atidėti arešto bausmės vykdymo. Teismo vertinimu, toks atidėjimas iš esmės būtų pernelyg švelnus ir bausmės aspektu ir savo tikslų nepasiektų.
Šiuo nuosprendžiu paskirta basumė bendrintina su Telšių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 331, 92 Eur dydžio bauda visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso jo sutuoktinei ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų davusi jam transporto priemonę, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė. Kaip matyti iš EMPREKIS pažymos transporto priemonės vertė su PVM yra 1020 Eur.
Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė trijų metų laikotarpiui.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 parų areštą.
Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti 20 parų arešto.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 331, 92 Eur dydžio bauda ir paskirti E. J. galutinę subendrintą bausmę 20 parų arešto ir 331,92 Eur baudą.
E. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir konfiskuoti nusikaltimo priemonės – automobilio Audi A6, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 020 Eur.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Automobilį Audi A6, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtai savininkei A. J..
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.