Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, turtinę ir neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų panaudojant fizinę jėgą, antrankius ir paskiriant nuobaudą.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 1 dalį bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Prievolė nuteistiesiems vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos bei vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus, įtvirtinta BVK 50 straipsnio 1 dalyje (1 ir 2 p.).

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 39.8 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų, be kita ko, netrukdyti darbuotojams atlikti savo funkcijų.

Laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklos organizavimą, užtikrinant laikomų asmenų priežiūrą (dinaminę priežiūrą) ir šių įstaigų apsaugą nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 24 d.; toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 37 punkte reglamentuojama, kad į įstaigas atvykusius suimtuosius (nuteistuosius) priima vyriausieji specialistai budinčiajai pamainai ar juos pavaduojantys pataisos pareigūnai, kurie priėmimo metu nustato priimamo asmens tapatybę. Priimtų asmenų asmens bylos per įmanomai trumpiausią laiką perduodamos darbuotojui, atsakingam už suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą.

Pareiškėjas neginčija, kad pristatytas į Kauno kalėjimą, pareigūnui paprašius, atsisakė pasakyti savo vardą ir pavardę, todėl akivaizdu, kad nevykdydamas pareigūno nurodymų, jis trukdė pareigūnui vykdyti Instrukcijos 37 punkte įtvirtintą pareigą nustatyti priimamo asmens tapatybę ir jo asmens bylą per įmanomai trumpiausią laiką perduoti atsakingam darbuotojui.

Pareiškėjas teigia, kad, pareigūnui paprašius, jis neprisistatė (nepasakė savo vardo, pavardės, gimimo datos) dėl asmens duomenų apsaugos ir dėl to, kad viskas yra parašyta dokumentuose.

Akcentuotina, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 4 išnašoje pažymima, jog teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir, remiantis proporcingumo principu, derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, taip pat saviraiškos ir informacijos laisve. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, turinčiam specifinį teisinį statusą (už padarytą nusikaltimą, jam teismas paskyrė bausmę) taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymai, privatumo ribojimai, taikoma asmens duomenų apsaugos apimtis, ir su tuo susiję nepatogumai, yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pastebėtina, kad suimtieji (nuteistieji) privalo pasakyti savo vardą, pavardę, gimimo metus (esant būtinumui – kitą informaciją) ir tuo atveju, kai atliekamas patikrinimas-skaičiuotė pagal vardines korteles (Instrukcijos 69 p.). Todėl pareigūno reikalavimas nuteistajam prisistatyti, pasakant vardą pavardę, gimimo metus, nelaikytinas neteisėtu ar pažeidžiančiu asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

Į bylą pateikta 2023 m. kovo 2 d. apie 17 val. filmuota medžiaga (kompaktinis diskas; b. l. 51; toliau – ir Filmuota medžiaga) patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė prisistatyti ir, reikšdamas nepasitenkinimą bei savo samprotavimus, pakeltu tonu pradėjo provokuoti konfliktinę situaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo (toliau – ir BVSĮ), kuris nustato pataisos pareigūnų teisinę padėtį, veiklos organizavimą, uždavinius, teises ir pareigas, prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo pataisos pareigūnų veikloje sąlygas ir kitas su pataisos pareigūnų veikla susijusias sąlygas, 13 straipsnio 2 dalį bausmių vykdymo sistemos pareigūnai turi teisę pažeidėjo atžvilgiu naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. Galimi prievartos naudojimo atvejai reglamentuoti BVSĮ 13 straipsnio 3 dalyje. Prievartos prieš nuteistuosius naudojimas galimas, kai asmuo nevykdo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų reikalavimų ar nurodymų (siekiant priversti jį paklusti; BVSĮ 13 str. 3 d. 2 p.). Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones, be kita ko, prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis (BVSĮ 13 str. 4 d. 1 p.).

Atsakovo į bylą pateikta Filmuota medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas nepakluso pareigūno reikalavimui prisistatyti (pasakyti savo vardą, pavardę, gimimo metus), nevykdė pareigūno nurodymo atsistoti veidu į sieną, įžūliais žodžiais provokavo konfliktą, todėl teismas vertina, kad pareigūnai teisėtai panaudojo fizinę prievartą ir specialiąsias asmens judesių ribojimo priemones (antrankius). Pareiškėjo teiginiai, jog jis nesipriešino tiek, kad buvo būtina dėti antrankius, yra pagrįsti tik subjektyvia jo nuomone ir nepaneigia administracinėje byloje nustatytų aplinkybių, kad šiuo atveju specialiosios priemonės buvo panaudotos teisės aktuose įtvirtintu pagrindu, t. y. prieš besipriešinantį, agresyviai nusiteikusį asmenį (Instrukcijos 175 p.), atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes (Instrukcijos 173 p.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Po antrankių panaudojimo pareiškėją apžiūrėjusi slaugytoja konstatavo nežymų odos paraudimą dešinio riešo srityje. Pareiškėjo nutirpusių rankų, jų melsvo atspalvio ar kitokių sužalojimų 2023 m. kovo 2 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma (b. l. 77) ir kiti bylos duomenys nepatvirtina, todėl minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos. Nežymus odos paraudimas rankos riešo srityje laikytinas mažareikšmiu, vienkartinio pobūdžio, sąlygotas paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, todėl negali būti vertinamas neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš jam Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. RV-19-406 (b. l. 71-72; toliau – ir Sprendimas) paskirtos nuobaudos.

BVK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už BVK 50 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ir (ar) nustatytų draudimų nesilaikymą, nuteistieji gali būti drausminami skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 80 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Drausminė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o kai dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos (BVK 80 str. 4 d.). Nuteistasis turi teisę BVK 100 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą; skundo padavimas drausminės nuobaudos vykdymo nesustabdo (BVK 80 str. 8 d.). Nuteistasis pasirašytinai informuojamas apie drausminės nuobaudos paskyrimą, jam įteikiama sprendimo, kuriuo paskirta drausminė nuobauda, kopija (BVK 80 str. 10 d.).

Pareiškėjas, nevykdydamas laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimų, pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 39.8 papunktį (nepasakydamas savo vardo, pavardės, gimimo datos, trukdė darbuotojams atlikti savo funkciją, t. y. nuteistojo priėmimo metu nustatyti jo tapatybę ir asmens bylą per įmanomai trumpiausią laiką perduoti darbuotojui, atsakingam už suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą). Pareiškėjo veiksmus, už kuriuos jam paskirta nuobauda, neabejotinai patvirtina pareigūnų M. M. ir M. R. 2023 m. kovo 2 d. tarnybiniai pranešimai Nr. PŽ-19-84 ir Nr. PŽ-19-83 (b. l. 75, 76), teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas. Pastebėtina, kad pareigūnas M. R. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodo, kad prisistatyti nuteistojo T. Ž. paprašė pareigūnas M. M., kad nuteistajam nevykdant šio ir kitų reikalavimų, jis kartu su M. M. panaudojo fizinę jėgą ir antrankius. Tai atitinka pareiškėjo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad pareigūnas M. R. dalyvavo tik panaudojant fizinę jėgą.

Prieš priimant Sprendimą pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dėl pažeidimo pateikti pasiaiškinimą raštu, todėl jo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas, bei teisė pasiaiškinti pažeistos nebuvo. Nuobaudą pareiškėjui paskyrė kompetentingas pareigūnas, surinkęs pakankamai ir abejonių nekeliančių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, laikydamasis nustatytos tvarkos ir terminų. Aplinkybė, kad pareiškėjas pasinaudojo Sprendime išaiškinta apskundimo tvarka – Sprendimą skundė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui BVK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 6-8), bei jo ranka Sprendime padaryti įrašai patvirtina, kad Sprendimo kopija jam buvo įteikta. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta BVK 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą, atitinka pažeidimo pobūdį, skirta pagrįstai, siekiant motyvuoti pareiškėją elgtis pagal teisės aktų reikalavimus.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, išnagrinėjęs skundą, turi teisę nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą sušvelninti arba panaikinti, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu drausminė nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam (BVK 80 str. 8 d.). Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 2S-853 (b. l. 6-8; toliau – ir Raštas), išnagrinėjus pareiškėjo skundą, nurodytas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, paaiškinta, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių pažeidimo faktą, nuobauda paskirta laikantis procedūrų, kvalifikuota tinkamai, adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui. Teismas daro išvadą, kad Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą reglamentavimą. Pareiškėjas jokių neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų dėl jo skundo nagrinėjimo nenurodė, teismas neteisėtų atsakovo veiksmų taip pat nenustatė.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl pareigūnų veiksmų jam sustiprėjo baimės pojūtis, todėl kreipėsi į psichiatrą.

Bylos duomenys patvirtina, kad psichiatro jis yra konsultuotas ir iki atvykstant į Kauno kalėjimą, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d., 2023 m. sausio 25 d. (b. l. 9-11). Dar iki 2023 m. kovo 2 d. gydytojas psichiatras nustatė, kad pareiškėjas greitai sudirgsta, pradeda grasinti skundais, kalba garsiai, nesilaiko distancijos, nekritiškas savo elgesio atžvilgiu (b. l. 11). Todėl pareiškėjo kreipimasis į psichiatrą 2023 m. kovo 27 d. (praėjus 25 dienoms po įvykio) negali būti siejamas išimtinai tik su pareigūnų veiksmais, panaudojant specialiąsias priemones (antrankius) ir dėl to sustiprėjusiu baimės pojūčiu.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Kaip minėta reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis vidiniu įsitikimu, pagrįstu išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, byloje nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinės atsakomybės atsiradimui, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui žalą ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo.

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.