Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas D. B. atstovės advokatės E. Latauskienės skundas dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Skunde neprieštaraujama teismo sprendimui dėl D. B. padaryto nusižengimo kvalifikavimo. Institucijos skunde ginčijama tik apylinkės teismo sprendimo dalis dėl Institucijos nutarimo priduoti grynuosius pinigus saugojimui panaikinimo ir nurodymo grąžinti iš D. B. paimtus pinigus – 385 Eur. Taigi administracinio nusižengimo byla nagrinėjama tik šioje apimtyje.

6. Nors Institucija teigia, kad pinigai buvo paimti ir atiduoti saugoti pagrįstai, vadovaujantis aktualiais teisės aktais, siekiant užkardyti neteisėtas veikas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apylinkės teismo argumentus bei apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, kad iš pareiškėjos paimti pinigai – 385 Eur nelaikytini administracinio nusižengimo įrankiu, tiesioginiu objektu bei nėra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, nes D. B. buvo nubausta pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra duomenų, kad pinigai būtų padirbti, kad gauti nusikalstamu būdu, pagal galiojančius teisės aktus jie nėra daiktai, kurių apyvarta uždrausta, nes tik tokie daiktai konfiskuojami visais atvejais. Teismas pagrįstai nurodė, kad ANK 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 366 straipsnio 1 dalyje nėra numatytas turto konfiskavimas. Administracinio nusižengimo įrankiu pripažintina numesta nuorūka, bet ne pas pažeidėją rastos piniginės lėšos. Rastos piniginės lėšos nėra reikšmingos administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, todėl turi būti grąžintos D. B.. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo pozicija, o Institucijos skunde pateikiami argumentai nepaneigia teismo išvadų.

7. Institucijos skunde teigiama, kad pareigūnai tinkamai įgyvendino savo funkcijas bei pagrįstai paėmė minėtus pinigus laikinam saugojimui, nes pinigų kilmė buvo neaiški, jie galėjo būti gauti iš neteisėtos veiklos, todėl pinigai buvo paimti su tikslu patikrinti jų teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareigūnai siekdami užkardyti galimas nusikalstamas veikas turi pagrindą reaguoti į situaciją ir neatidėliodami taikyti atitinkamas priemones. Šiuo atveju pareigūnai įtardami, kad D. B. asmens apžiūros metu rasti pinigai yra gauti iš galimai neteisėtos veiklos, prevenciškai turėjo pagrindą juos laikinai sulaikyti su tikslu patikrinti jų teisėtumą. Atlikus patikrinimo veiksmus ir nenustačius, kad piniginės lėšos gautos neteisėtu būdu, šie pinigai nedelsiant turėjo būti grąžinti D. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl D. B. galimai neteisėto disponavimo šiais pinigais ar dėl kito jos galimai padaryto nusikaltimo, kuris galėtų būti susijęs su rasta ir paimta pinigų suma. Taigi pareigūnai, nenustatę jokio teisiškai reikšmingo fakto dėl pinigų neteisėtumo, nepaaiškėjus jokioms naujoms reikšmingoms aplinkybėms dėl kitų galimų nusikalstamų veikų, iš pareiškėjos paimtus pinigus privalėjo grąžinti savininkei, o ne savavališkai pinigus perduoti antstoliui (pagal antstolio patvarkymą paimti pinigai buvo areštuoti), skolų išieškojimui užtikrinti.

8. Skunde didelis dėmesys skiriamas pinigų paėmimo ir perdavimo saugoti teisėtumui pagrįsti (akcentuojama pareigūnų tinkama reakcija ir prevenciniai veiksmai į galimą nusikalstamą veiką), tačiau vien tai, kad pinigai buvo paimti siekiant įgyvendinti galimų nusikalstamų veikų prevenciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tolesni Institucijos ir pareigūnų veiksmai teisiškai pagrįsti. Kaip minėta, esant įtarimų, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir rasti bei paimti pinigai yra galimos nusikalstamos veikos padarymo priemonė ar rezultatas, jie turėjo būti saugomi iki patikrinimo veiksmų atlikimo, įtarimams nepasitvirtinus, jie turėjo būti grąžinti. Institucija neturėjo jokio teisinio pagrindo disponuoti paimta ir perduota saugoti pinigų suma savo nuožiūra (perdavimas antstoliams) ir toks Institucijos veikimas negali būti pateisinamas. Be to, pažymėtina, kad Institucijos skunde nepagrįstai remiamasi Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtu teisiniu reguliavimu, nes ši nuostata numato pareigūno teisę tikrinti ir laikinai paimti asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus, įtariant administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymą, o nagrinėjamu atveju iš D. B. buvo paimti pinigai, bet ne dokumentai. Taigi nurodyta teisės norma nėra aktuali nagrinėjamai situacijai.

9. Skunde nesutinkama su teismo sprendimu panaikinti nutarimą atiduoti pinigus saugojimui, nes pareigūnai priimdami sprendimą perduoti pinigus į VPK kasą vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229, kuris numato, kad paimtas turtas (pinigai), kuris nėra daiktinis įrodymas, ne vėliau kaip trečią darbo dieną po paėmimo turi būti priduotas policijos įstaigos finansų padaliniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis teisės aktas nustato turto, šiuo atveju ? pinigų, saugojimo tvarką iki kol bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl jų. Pažymėtina, jog šis Generalinio komisaro įsakymas nesuteikia Institucijai savavališkai priimti sprendimą dėl pinigų panaudojimo, ir net teismui nepanaikinus šio nutarimo dėl daiktų pridavimo saugojimui, o priėmus sprendimą pinigų nekonfiskuoti, Institucija, vykdydama teismo sprendimą, vidiniais teisės aktais, privalo užtikrinti saugomų pinigų grąžinimą savininkui. Nagrinėjamu atveju teismas nutarimą atiduoti pinigus saugojimui panaikino ne dėl neteisingai pritaikytų teisės aktų ar įstatymuose numatytos tvarkos nesilaikymo, bet dėl iš D. B. paimtų pinigų negrąžinimo ir perdavimo antstoliui veiksmų neteisėtumo. Kaip minėta apylinkės teismas nurodė, kad pinigai negalėjo būti konfiskuoti, todėl privalėjo būti grąžinti jų savininkei. 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas priduoti pinigus saugojimui yra vienintelis sprendimas byloje, kuriuo buvo sprendžiamas pinigų perėmimo klausimas, todėl nustačius, kad pinigai turėjo būti grąžinti ir siekiant šalis atstatyti į pradinę padėtį, pagrindinis su šiomis aplinkybėmis susijęs sprendimas turi būti panaikintas.

10. Skunde teigiama, kad pinigai buvo realizuoti vykdant antstolinę veiklą ir vadovautasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio nuostatomis, kurios nurodo, kad skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, yra galimas. Šie skundo argumentai yra klaidingi. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad policija nėra išieškojimo proceso dalyvė, o visus pagrindinius skolų išieškojimo procesinius veiksmus koordinuoja antstoliai. Be to, Institucija nepagrįstai vadovavosi CPK 736 straipsnio nuostatomis motyvuodama paimtų pinigų perdavimą antstoliui skolos išieškojimui atlikti. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Byloje nustatyta, kad D. B. niekur nedirba ir negauna darbo užmokesčio, o jos pajamas sudaro socialinės pašalpos ir išmokos vaikui. Kadangi nebuvo nustatyta, jog pinigus pareiškėja gavo neteisėtu būdu, tai vienintelė pagrįsta išvada, dėl policijos paimtų pinigų kilmės, yra socialinės išmokos (pašalpa, išmoka vaikui). Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 liepos, rugpjūčio mėnesiais D. B. gautos socialinės išmokos buvo iš esmės tokio paties dydžio, kaip ir paimta pinigų suma (gautos pajamos 384,60 Eur). Nors dėl šių pinigų kilmės yra tam tikrų abejonių, jog jie galimai gauti ne tik iš pašalpų (natūralu, kad per 2 mėnesių laikotarpį D. B. turėjo išlaidų), tačiau nesant jokių duomenų apie jų neteisėtą kilmę, jie privalo būti grąžinami savininkui. Pažymėtina ir tai, kad CPK 739 straipsnyje reglamentuota, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (4 punktas); išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai (6 punktas). Taigi Institucija, nenustačiusi šių pinigų kilmės neteisėtumo, neturėjo jokio teisinio pagrindo perduoti antstoliui pinigų sumos, kuri galimai gauta kaip socialinė išmoka. Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog pinigai gauti neteisėtu būdu, jie taip pat negalėtų būti perduodami antstoliui skolų dengimui, tokie pinigai būtų privalomai konfiskuojami ir paimami valstybės naudai neatlygintinai.

11. Institucijos skunde keliamas klausimas kaip turėtų būti vykdomas apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas įpareigojo D. B. grąžinti pinigus. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK nuostatomis, sprendžia tai, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutarimą/nutartį ar ne, ir dėl jo priima vieną iš ANK 653 straipsnyje nurodytų sprendimų. Ne teismo kompetencijoje nurodyti Institucijai finansavimo šaltinius ar Institucijos vidinės tvarkos reglamentavimą, kaip pinigai turėtų būti paimami ir grąžinami D. B.. Šiuos veiksmus Institucija turi daryti savo vidinio administravimo priemonių tvarka, tačiau pabrėžtina, kad neteisėtais Institucijos veiksmais pažeista D. B. teisinė padėtis turi būti nedelsiant atkurta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.