Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, A. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja prašo teismo atnaujinti jos praleistą terminą palikėjos E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškėja nurodo, kad ji yra mirusios E. S. dukra, t. y. pirmos eilės įpėdinė. Nurodo, kad pagrindinė palikimo nepriėmimo nustatytu terminu priežastis - nežinojimas. Po E. S. mirties liko šis turtas - 1488/14038 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mamai esant gyvai pareiškėjai buvo žinoma, kad jos mama dar 2000 metais realizavo visą savo nekilnojamąjį turtą ir jokio (paveldėtino) turto nebeturėjo. Pareiškėjai taip pat buvo žinoma, kad mama iki savo mirties siekė visus finansinius-turtinius klausimus susitvarkyti taip, kad palikimo neliktų, paveldėjimo procedūra nebūtų reikalinga. Pareiškėjos mama turėjo butą su pagalbiniais statiniais ir dalimi žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). Parduodant šį turtą 2000 m. gegužės 12 d. J. Š. buvo laikoma, kad yra perleista viskas, ką šiuo adresu E. S. turėjo, t.y. buvo įsitikinimas, kad yra perleistas ne tik butas su statiniais, bet ir tam aptarnauti skirta žemės sklypo dalis. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad motinos mirties momentu jokio nekilnojamojo turto motina nebeturėjo ir priimti palikimą nebuvo poreikio. 2024 m. balandžio mėnesį į pareiškėją kreipėsi J. Š., kuri informavo, jog norėdama susitvarkyti žemės klausimus pastebėjo, kad pareiškėjos motina 2000 m. gegužės 12 d. perleisdama nekilnojamąjį turtą į sutartį neįtraukė žemės sklypo dalies ir dėl šios priežasties žemė sklypo dalis liko neperleista. Kodėl prieš 24 m. forminant pirkimo-pardavimo sandorį notaras į jį neįtraukė žemės sklypo dalies, atsakyti nebeįmanoma. To nepastebėjo ir pirkėja su pardavėja. Tačiau susiklostė tokia faktinė situacija, kad žemės sklypo dalis pirkėjai minėtu sandoriu nebuvo perleista ir liko registruota E. S. vardu. Tik po J. Š. kreipimosi pareiškėjai pirmą kartą tapo žinoma, kad po jos mamos mirties liko nepaveldėto turto ir jo perleidimo klausimas nėra išspręstas. Esant tokiai situacijai pareiškėja šiuo metu neturi jokios galimybės notarine sutartimi perleisti J. Š. jos mamos valdytą žemės sklypo dalį. Tam tikslui ji visų pirma turi priimti palikimą, tačiau šio veiksmo atlikimo terminas yra praleistas, kurį reikalinga atnaujinti. Termino atnaujinimas šioje situacijoje taip pat atitiktų ir teisingumo bei sąžiningumo principus, nes atnaujinus terminą būtų sudarytos prielaidos perleisti žemės sklypo dalį J. Š., kurią perleisti siekė pareiškėjos mama dar 2000 m. gegužės 12 d. ir neperleido dėl paprasčiausio neapsižiūrėjimo. Atnaujinus palikimo priėmimo terminą, pareiškėja priimtų palikimą ir žemės sklypo dalį perleistų J. Š. taip užtikrindama jos nuosavybės teisių apsaugą, sąžiningai įgyvendintų savo mamos valią dėl nekilnojamojo turto perleidimo. Kitas įpėdinis A. S. tokiam termino atnaujinimui neprieštarauja, sutinka, kad E. S. turtas atitektų pareiškėjai, kuri jį perleistų J. Š.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimą, prašė tenkinti.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie bylą ir teismo posėdį informuotas tinkamai, pareiškėjai neprieštaraujant byla nagrinėta jų atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymą palaiko ir sutinka, kad E. S. turtas atitektų pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

7. Byloje nustatyta, kad E. S. mirė (duomenys neskelbtini).

8. Iš 2024 m. gegužės 10 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad po pareiškėjos motinos mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

9. Pareiškėja nesikreipė į nekilnojamojo turto buvimo vietos notarą dėl nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo per įstatymo nustatyta trijų mėnesių terminą. Pareiškėja nežinojo apie palikimo, likusio po motinos mirties, buvimą.

10. Teismas, spręsdamas, ar šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjos pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu paaiškintas aplinkybes, į tai, kad po E. S. mirties įstatyminiai bei testamentiniai įpėdiniai dėl turto paveldėjimo nesikreipė bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos prašymui.

11. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti kreipiantis į palikimo vietos notarų biurą atnaujintinas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 578 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti trims mėnesiams pareiškėjai R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į palikimo vietos notarų biurą, priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)), terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išsiųsti nutarties kopijas pareiškėjos atstovui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.