Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Neringai Ripinskienei ir Alinai Smalinskienei, atsakovei V. L., trečiojo asmens atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) ieškinį atsakovei V. L. dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo, nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos L. L. nustatymo, bei išlaikymo jam priteisimo ir jo turto administratoriaus paskyrimo, trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namai (toliau ŠVGN).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės sūnus L. L. pagal Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo 2013-05-29 aktą Nr. LVAT – 7 yra laikinai apgyvendintas ŠVGN, nes ieškovas gavo pranešimą, kad vaikas yra paliktas be priežiūros ir nori gyventi nurodytoje įstaigoje (10-11 b.l.). Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-30 įsakymu Nr. A-656 (8.1) atsakovės sūnui nuo 2013-05-29 buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir jo rūpintoju bei turto administratoriumi paskirti ŠVGN. Po to Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-27 nutartimi L. L. buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į Kauno vaikų socializacijos centrą iki 2014-06-27. Trečiasis asmuo ŠVGN 2014-06-26 raštu ieškovui nurodė, kad L. L. nėra galimybės grįžti į motinos šeimą, dėl to spręstinas klausimas dėl neterminuoto motinos valdžios vaiko motinai apribojimo klausimas. Minėtoje globos (rūpybos) įstaigoje atsakovės sūnus gyvena iki šiol.

Kadangi esamomis sąlygomis atsakovės vaikas negali grįžti į savo biologinę šeimą, reikalinga jam nustatyti nuolatinę rūpybą bei paskirti nuolatinį rūpintoją (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 3 p.).

Teigė, kad apribojus motinos valdžią atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.195 straipsnis), todėl ieškovas mano, jog tikslinga priteisti išlaikymą iš atsakovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt vaikui iki jo pilnametystės.

Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo ir nenurodė savo atsikirtimų dėl ieškovo ieškinio reikalavimų.

Atsakovė nepateikė teismui į bylą jokių įrodymų, susijusių su jos atsikirtimais į ieškovo ieškinį.

Liudytojas L. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovo ieškinio reikalavimus palaiko visiškai ir prašė teismo juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog teismas nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo nėra nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Teismui sprendimu laikinai apribojus tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Laikinai apribojus tėvų valdžia tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai. Bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.

Ieškovas tik 2014-08-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės valdžios apribojimo jos vaiko L. L. atžvilgiu, nors motinos ir vaiko bendravime problemos kilo dar 2008-09-26, kurios gerai buvo žinomos ir ieškovui. Toks pavėluotas ieškovo kreipimasis į teismą maždaug po šešerių metų prašant neterminuotai apriboti motinos valdžia atsakovei V. L. jos vaiko Luko atžvilgiu, laikytinas netinkamu buvusios ir esamos situacijos įvertinimu. Todėl ieškovo veiksmai dėl buvusios ir esamos situacijos įvertinimo, atsižvelgiant į jam suteiktus įgaliojimus, laikytini neatitinkančiais vaiko interesų. Tam įtakos turi ir ta aplinkybė, jog atsakovės sūnus Lukas yra tapęs sūnaus Mato tėvu.

Visuma aukščiau paminėtų teisinių faktų, turi įtakos teismui priimant sprendimą šioje byloje, atsakovės atžvilgiu, pagal ieškovo ieškinio reikalavimus. Todėl teismas šioje byloje priimdamas sprendimą iš dalies remiasi ir akivaizdžiai egzistuojančiais faktais (CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Tam įtakos turi ir atsakovės atžvilgiu priimti kiti teismų procesiniai sprendimai. Tokia teismo išvada siejasi ir su tuo, kad ieškovas ne visada buvo principingas atsakovės atžvilgiu ir tik po ilgesnio laiko ryžosi išsakyti savo poziciją teisme keldamas ieškinio reikalavimus atsakovei.

Remiantis atsakovės V. L. ir kitų bylos dalyvių paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdo jai įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu ir priežiūra. Ieškovo atstovės nurodė ir pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog dar 2012-09-20 pablogėjo atsakovės ir jos šeimoje auklėjamo sūnaus santykiai. Dėl to jau tuomet irgi buvo galima teismo sprendimu siekti atsakovei motinos valdžios apribojimo jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Kiekvieną kartą pas atsakovę atvykę ieškovo ar ŠSPC specialistai privalėjo operatyviai reaguoti į motinos ir vaiko santykių pokyčius, kadangi dėl to buvo informuoti ir policijos pareigūnai. Iš to seka, kad atsakovė gyvendama su vaiku, ne visada tinkamai elgėsi su sūnumi ir toks jos elgesys iš dalies laikytinas žalingu vaikui. Ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ir tai, kad atsakovė ir toliau neprižiūri vaiko, juo nesirūpina, beveik neskiria jam tinkamo išlaikymo, nedalyvauja jo auklėjime. Todėl darytina išvada, kad atsakovė neįgyvendina tėvų (konkrečiai motinos) valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jos nepilnamečiam vaikui buvo įsteigta laikinoji institucinė rūpyba ir vaikas apgyvendintas globos (rūpybos) įstaigoje. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, atsakovei ir nustatytinas motinos valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Pirmiausia, visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad V. L. ne visada rūpinosi vaiku ar jį augino savo namuose, retkarčiais darė teisės pažeidimus už kuriuos jai buvo skirtos administracinės nuobaudos, neskyrė dėmesio vaiko buities sąlygoms, o tuo pačiu kenkė ir vaikui. Atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, kad ilgą laiką nesirūpino sūnaus Luko priežiūra, išlaikymu ir auklėjimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė gana dažnai ignoravo visuomeninio gyvenimo normas ir nerodė noro integruotis į visuomenę. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad atsakovė kai kada sąmoningai vengė atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiavo motinos valdžia, darė žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ir ne visada rūpinosi vaiku (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Iš bylos dalyvių paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė dar nėra visiškai nusišalinus nuo vaiko auklėjimo, vystymosi ir ugdymo. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovė iš dalies neatlieka motinos pareigų numatytų CK 3.155 str., tačiau jos ir vaiko ryšys dar nėra visiškai nutraukęs, pagal išgalęs ji rūpinasi vaiku, jis lankosi motinos laikinojoje gyvenamojoje vietoje, todėl laikytina, kad motina nėra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo. Nustatyta, kad atsakovė savo netinkamu elgesiu ir veiksmais praeityje darė vaikui žalą, tačiau nėra duomenų, kad ateityje jos elgesys negalėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovei V. L. taikytinas laikinasis motinos valdžios apribojimas jos sūnaus L. L. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Kiekvienu atveju sprendžiant ginčą dėl tėvų teisių apribojimo būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. sąmoningą vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpinimą vaikais ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad motina su sūnumi kartu negyvena tik nuo 2013-05-29, kuomet motina dėl susiklosčiusių aplinkybių, jį buvo palikusi vieną ir jis apgyvendintas ŠVGN (10-11 b.l.). Pastebėtina, kad atsakovė šiuo metu turi tik laikinąją gyvenamąją vietą pas sugyventinį ir dėl to nemano, jog sūnus galėtų kartu gyventi su jais. Atsakovės laikinojoje gyvenamojoje vietoje sūnui apsigyventi reikalingas motinos sugyventinio sutikimas, o jis savo nuomonės dėl to teismui nepateikė. Atsakovė atskirai nurodė, kad sūnui kol kas geriau būtų gyventi ne su ja, o ŠVGN. Atsakovė šiuo metu dirba nelegaliai ir dėl to gauna neapskaitomas pajamas, kurios nėra nuolatinės. Iš paminėto seka, kad toks atsakovės elgesys atsižvelgiant į vaiko interesus, laikytinas nerūpestingu, neatsakingu, tiek kiek tai susiję su vaiko priežiūra, auklėjimu, ugdymu ir jo išlaikymu. Dėl tokio atsakovės elgesio Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-30 įsakymu Nr. A-656 jos sūnui L. L. ir buvo nustatyta laikina rūpyba ir jo rūpintoju bei turto administratoriumi paskirti ŠVGN (12 b.l.). Ši aplinkybė laikytina pagrindu atsakovės nepilnamečiam sūnui nustatant nuolatinę rūpybą ir paskiriant jo nuolatiniu rūpintoju ŠVGN. Teismas pripažįsta, kad šiuo metu vaikinas gyvendamas pas laikinąjį rūpintoja yra socialiai saugesnis. Nuolatinės rūpybos įsteigimo atveju atsakovė irgi turės galimybę palaikyti ryšį su vaiku, bendraudama su sūnumi ir informacinių technologinių priemonių pagalba, jį dažniau lankydama, tikintis, kad ir sūnus norės dažniau su ja bendrauti ir lankytis motinos gyvenamojoje vietoje. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja biologinės motinos kaltę dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų nevykdymo. Tačiau priklausomai nuo motinos kaltės pobūdžio tokiu atveju jai gali būti ribojama motinos valdžia laikinai arba neterminuotai.

Antra, teismas spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo pirmiausia, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje (rūpyboje) esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.

Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad būtina neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią, tačiau teismas nevisiškai sutinka su šiuo ieškovo ieškinio motyvu. Išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, bei iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan., matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad motina iš dalies vengė (ia) atlikti savo pareigas, tačiau bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, jog atsakovės tarpusavio santykiai su sūnumi dar nėra visiškai nutrūkę. Tuo pačiu atsakovės santykiai su sūnumi nėra tokie, jog dėl to būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus Luko atžvilgiu. Nors atsakovė kartais lieka abejinga savo sūnui, jo elgesiui, tačiau jos motiniška meilė vaikui yra išlikusi, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Be to atsakovė yra pajėgi pakeisti savo požiūrį į sūnų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įrašyta į priklausomybės ligų registrą. Atsakovė turi siekti, kad sūnus ne tik mokytųsi, bet ir būtų pasirengęs įgyti profesiją, kuri jam padės ateityje išlaikyti ir savo šeimą, bei įsikurti atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Tokia perspektyva yra būtina, kadangi sūnaus jau yra ir kūdikio Mato tėvas, o vaiko motina gyvena atskirai nuo L. L.. Visos šios aplinkybės, susijusios su atsakovės padėtimi leidžia teismui daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko Luko motina dar nėra visiškai praradusi galimybių atkurti santykių su sūnumi ir juo rūpintis iki pilnametystės arba jo emancipacijos, kuri turės įtakos ir būsimai sūnaus santuokai (CK 2. 9 str.), bei vėliau kuomet jis galės mokytis Šiaulių profesinio rengimo centre. Tačiau teismas vertindamas šias aplinkybes, kartu pažymi, jog pateikti į bylą duomenys apie atsakovės ankstesnį elgesį su sūnumi rodo, kad ir ji netinkamai naudoja savo kaip motinos valdžią vaiko atžvilgiu, dėl ko jau matyti ir pirmieji požymiai, jog motinos kontaktas su sūnumi gali ateityje visiškai nutrūkti. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad aukščiau paminėtas atsakovės elgesys vertintinas patenkinamai.

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovės ir sūnaus pagal jo amžių, emocinis ryšys su motina dar nėra visiškai nutrūkęs, taip pat pažymint, kad nuolatinio rūpintojo ŠVGN teikiama rūpyba atsakovės sūnui, sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jo motinos socialinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir motinos ryšiai dar nenutrūkę, teismas mano tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti jo ryšius su motina. Todėl teismas mano, kad atsakovės atžvilgiu tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti pastarajai ne neterminuotą, o tik laikinąjį motinos valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teismo nuomone bus tinkamiau užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama motinos teisė turėti galimybę bendrauti su vaiku. Motinos ir sūnaus, kuris jau tam tikrą laiką yra apgyvendintas laikinojo rūpintojo įstaigoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos neįgyja res judicata galios, todėl motina gali bet kada kreiptis į teismą dėl tokios rūpybos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Teismo nuomone dėl to atsakovei taikytinas laikinasis motinos valdžios apribojimas iki sūnaus pilnametystės, kad atsakovė vėl galėtų atkurti socialinį ryšį su sūnumi.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovę dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslingą atsakovei V. L. laikinai apriboti motinos valdžią.

Taikant atsakovei motinos valdžios vaikui laikinąjį apribojimą, įvertintina ta aplinkybė, jog laikinas apribojimas, taip pat turi būti terminuotas. Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu, nepilnamečiam vaikui nustatytina nuolatinė rūpyba globos (rūpybos) įstaigoje (LR CK 3.254 str. 3 p.). Nuolatinės rūpybos įstaigoje nustatytina atsakovės nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Išaiškintina atsakovei, kad laikinasis motinos valdžios apribojimas ir vaiko nuolatinis apgyvendinimas rūpybos įstaigoje, yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas tiek nuolatinės, tiek ir laikinosios rūpybos, yra derinamas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis rūpybos tikslas, t. y. vaikas grąžintas į biologinę šeimą, laikinojo tėvų valdžios apribojimo atveju iki vaiko pilnametystės, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. ieškovas ŠVTAS ir nuolatinis rūpintojas ŠVGN. Pastebėtina, kad ieškovas ŠVTAS turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko perdavimo į nuolatinę rūpybą būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų, t. y. pavyzdžiui, skiriant vaikui vidutinę priežiūros priemonę, nes šis apribojimas kelia pavojų tėvų ir vaiko, ginčo sūnaus Luko ir jo motinos santykiams. Dabartiniu metu, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti atsakovės situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko ir motinos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei motinai ir vaikui nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Todėl tokiu atveju ieškovas turi bendradarbiauti su teismu priėmusiu sprendimą dėl laikinojo motinos valdžios apribojimo.

Kaip jau teismas yra nurodęs, atsakovės nepilnamečio vaiko nuolatinė institucinė rūpyba nustatytina (tęstina) globos (rūpybos) įstaigoje, tai yra ŠVGN (LR CK 3.254 str. 3 p.). Šioje globos institucijoje nustatytina (tęstina) atsakovės nepilnamečio vaiko Luko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Institucinio rūpintojo teikiama rūpyba atsakovės sūnui sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jo motinos biologinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma.

Nustatant atsakovės nepilnamečiam vaikui nuolatinę rūpybą, jo rūpintojui išaiškintina pareiga netrukdyti motinai bendrauti su vaiku, dėti maksimalias pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą. Atsakovei išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią laikinai, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Teismui laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei V. L. ir nustačius jos vaikui nuolatinę rūpybą, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina yra darbinga, gali reguliariai gauti pajamas. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės sūnui Lukui tenkintinas visiškai. Kadangi atsakovės vaikui nustatoma nuolatinė rūpyba, rūpintojas ŠVGN skirtinas ir vaiko turto administratoriumi.

Išlaikymas atsakovės vaikui pagal šį teismo sprendimą priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto atsakovės sūnui Lukui, vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 88 str. 1d. 3p.; 92 str. 1d.; 93 str. 1d.; 2 d.; 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 263 str., 268-271 str., 279 str., 406-407 str.,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Laikinai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2015-11-29 įskaitytinai apriboti motinos valdžią V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Šioje dalyje ieškovo reikalavimas keistinas.

2. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti (tęsti) nepilnamečiam vaikui L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę institucinę rūpybą Šiaulių vaikų globos namuose, adresu Vilniaus g. 297A, Šiauliai.

3. L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto administratoriumi paskirti Šiaulių vaikų globos namus, adresu Vilniaus g. 297A, Šiauliai.

4. L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių vaikų globos namuose, adresu Vilniaus g. 297A, Šiauliai.

5. Priteisti iš atsakovės V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) skirtą išlaikymą po 200,00 Lt (du šimtus litų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2014-08-07 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jo pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko nuolatiniam rūpintojui ir jo turto administratoriui Šiaulių vaikų globos namams, adresu Vilniaus g. 297A, Šiauliai.

6. Priteisti iš atsakovės V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 144,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 72,00 Lt už vaiko išlaikymui skirtas išmokas ir 19,35 Lt (devynioliką litų 35 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 235,35 Lt (du šimtą trisdešimt penkis litus 35 ct)

7. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdomas skubiai

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.