- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-599-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Vytautas Kursevičius (pran.)
- Atsakovas
- Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Ieškovas
- UAB „Energijos parkas“
- Išvadą teikia
- VšĮ ,,Lietuvos verslo paramos agentūrai“
- Kategorijos
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Rasos Bartašienės, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-21-772/2015 pagal ieškovo UAB „Energijos parkas“ ieškinį atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB ,,Naujoji šiluma“, byloje institucija, teikianti išvadą byloje VšĮ ,,Lietuvos verslo paramos agentūrai“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Energijos parkas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas:
1. Pripažinti neteisėtu 2009-03-17 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“ 2.1 punktą nuo Sutarties sudarymo momento.
2. Pripažinus neteisėtu 2009-03-17 sutarties Nr. (duomenys neskelbtni) ,,Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“ 2.1 punktą nuo Sutarties sudarymo momento pakeisti Sutarties 2.1 punktą taip: ,,2.1. Investuotojo Investicinio projekto pajamų dalies gavėjui mokėtina dalis yra 23% (dvidešimt trys) procentai nuo visų Investuotojo metinių pajamų neatmetus PVM, gautų Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo metu (pajamos už realizuotą elektros ir/ar šilumos energiją, pačias sąvartyno dujas ir kitos, tiesiogiai susijusios su Kairių sąvartyno dujų panaudojimu, pajamos). Investuotojas pajamų dalį pradės mokėti Investicinio projekto pajamų dalies gavėjai, kai Investuotojas grąžins bankui Investicinio projekto įgyvendinimui paimtą paskolą ir padengus nuosavą investicijų dalį iš pajamų už pagaminamą šilumos ir elektros energiją iš Kairių sąvartyno išskiriamų dujų“.
3. Priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2008-03-08 dienraštyje „Lietuvos rytas" Nr. 46 paskelbė pranešimą apie tai, kad siekdamas įgyvendinti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir/ar šilumos energijos gamybai projektą, skelbia investicinį konkursą (toliau tekste - Konkursas) investuotojui parinkti, nurodant, kad Investicinio konkurso dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama; numatomas sutarties terminas – 15 metų su galimybe pratęsti dar 5 metams (toliau tekste - Projektas).
2008-09-23 tarp trečiojo asmens, kaip Konkurso nugalėtojo, ir atsakovo buvo pasirašyta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“. Šios sutarties 3.1.15 punkte buvo numatyta, kad Investuotojui (trečiajam asmeniui) įsteigus tikslinę įmonę Projekto įgyvendinimui, su ja bus sudaroma analogiška veiklos vykdymo sutartis.
2008-11-14 atsakovas VšĮ ŠRATC ir ieškovas UAB „Energijos parkas“ (kaip UAB „Naujoji šiluma" įmonių grupės narys) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo susitarė siekti bendro tikslo - maksimaliai aplinkosauginei naudai pasiekti, esant būtinybei sukurti prielaidas būsimo projekto (preliminarios sutarties sudarymui) dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo, investiciniam patrauklumui, tai yra pagal Lietuvos Respublikos galiojančią situaciją pritraukti esančius ES struktūrinius fondus ar kitus finansavimo šaltinius, kurie sudarytų sąlygas investuotojo atsiradimui ir sąlygotų VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro veiklos efektyvumą.
Ieškovas, kaip investuotojas, įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą, o tuo pačiu garantuoti vykdomos šios veiklos tęstinumą iki sutartyje nurodyto laikotarpio, su galimybe veiklą pratęsti. Ieškovas nurodytame objekte įrengė dujų surinkimo ir utilizavimo įrangą, kuri gautas dujas paverčia skirtingomis energijos rūšimis. Tačiau išgaunamų dujų kiekis šiuo metu neleidžia ieškovui tuo pačiu užtikrinti sutarties galiojimo laikotarpiu jo mokumo ir pelningumo eksploatuojant objektą. Šalių dvišalės sutarties 3 dalimi, ieškovas įsipareigojo užtikrinti investicijas, tinkamą perduoto objekto eksploataciją per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškovas nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. į atsakovo perduotą eksploatacijai objektą investavo 8 mln. litų, įskaitant ir ES paramai skirtas pinigines lėšas. Kaip jau minėta ieškovas įsipareigojo atsakovui mokėti, ne tik 23 proc. pajamų dalies įmokas, bet ir pasibaigus sutarties galiojimui perduoti dalį sumontuotos įrangos. Tačiau ieškovas jau per laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-12-31 negavo 1 709 012,20 Lt pajamų, nors pagal atsakovo pateiktą konkursinę medžiagą šios pajamos buvo laikomos realiomis.
2009-03-17 tarp atsakovo ir ieškovo, kaip tikslinės trečiojo asmens įsteigtos įmonės, buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo. 2012-01-16 ieškovas kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl Sutarties 2.1. p. pakeitimo, nurodydamas, kad pradėjęs vykdyti dujų išgavimą, nustatė, kad maksimalus iš sąvartyno išsiskiriančių biodujų kiekis yra tik 85 nm ³ /val. (170 kW elektros energijos vietoje Studijoje numatytų 600 kW), o tai visiškai neatitinka konkurso medžiagoje pateiktos eksperimentinių bandymų ataskaitos bei konkurso sąlygose nurodytų reikalavimų privalomai instaliuoti įrangai. Atsakovas atsisakė pakeisti sutartį, todėl 2012-06-08 ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl Sutarties 2.1. p. pakeitimo. Atsakovas atsisakė keisti pasirašytą Sutartį, todėl ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl Sutarties 2.1. p. pakeitimo teismine tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovas VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutiko, kad sudarant ginčo Sutartį tarp šalių egzistavo aplinkybės, kurių teisinis vertinimas atitinka esminę sutarčių nelygybės sampratą. Laiko, kad ieškovui ir/ar trečiajam asmeniui Konkurso sąlygos buvo aiškios ir jis galėjo pateikti visavertį pasiūlymą, kurio pagrindu ir buvo sudaryta ginčo Sutartis. Ieškovo prašoma keisti Sutarties sąlyga yra esminė ir būtent ieškovo pasiūlyta kaina lėmė tai, kad jo pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu. Atkreipė dėmesį, kad 2.1. punkte nurodytą kainą pasiūlė ieškovas, o ne atsakovas. Ieškovas, atsakovo teigimu, klaidina teismą nurodydamas, kad atsakovas pateikė klaidingus duomenis apie išgaunamus dujų kiekius. Ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo, laikytini savo srities verslo specialistais ir žinovais, o protingas ir sąžiningas verslininkas prieš teikdamas pasiūlymą privalėjo savo verslo planą (investicinį pasiūlymą) modeliuoti taip, kad jį būtų įmanoma įgyvendinti. Jeigu ieškovo gaunamos pajamos neatperka jo investicijų per planuojamus 10 metų, tai nėra paneigta galimybė, kad tos investicijos atsipirks per 15 metų, o pratęsus sutartį dar 5 metams, ieškovas uždirbs planuojamą pelną. Ieškovo argumentai dėl to, kad šiuo metu jo veikla yra nuostolinga nėra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių egzistuoja esminė nelygybė. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad norėdamas įvykdyti sutartį ieškovas privalėjo skolintis lėšų iš banko ir įsipareigojo jas grąžinti bei mokėti palūkanas. Tokią riziką prisiėmė būtent ieškovas rengdamas verslo planą ir skaičiuodamas būsimas pajamas iš veiklos. Ieškovas reikalaudamas pakeisti Sutarties sąlygas visiškai nevertina tos aplinkybės, kad gamtinių išteklių, o tuo pačiu ir pagamintos energijos kainos sistemingai auga, todėl veiklos pelningumas, jeigu jo nėra šiuo metu, realiai tikėtinas ateityje. Jeigu Konkurso sąlygose buvo reikalaujama neproporcingai didelių pajėgumų įrangos, lyginant su sąvartyne faktiškai esančiu biodujų kiekiu, ieškovas, kaip sąžiningas ir protingas savo srities specialistas, prieš sudarant sutartį privalėjo numatyti ir įvertinti šią situaciją, jos tikimybę ir aptarti su atsakovu, kaip reikės spręsti situaciją, jeigu biodujų kiekis neatitiks tų kiekių, kurie reikalingi tokiai įrangai eksploatuoti. Konkurso sąlygų 14 p. Investicijų sutarties sąlygos 14.12 punkte yra numatyta, kad Sutarties sąlygos negali būti keičiamos pirmus penkis metus nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Šio Konkurso sąlygos pagal viešųjų pirkimų analogiją laikytinos sudėtinėmis ginčo Sutarties dalimi, todėl laikytina, kad ieškovas su prašymu dėl Sutarties pakeitimo galėjo kreiptis ne anksčiau kaip praėjus 5 metams po Sutarties įsigaliojimo, tai yra ne anksčiau kaip 2014-03-17.
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB ,,Naujoji šiluma“ prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Byloje institucija, teikianti išvadą – VšĮ ,,Lietuvos verslo paramos agentūrai“ kilusį ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.
1. Pripažino VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ir UAB ,,Energijos parkas“ 2009-03-17 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“ 2.1 punktą negaliojančiu nuo 2011-07-01 iki RUAB ,,Energijos parkas“ restruktūrizavimo pabaigos momento.
2. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.
3. Priteisė iš atsakovo VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ekspertui M. B. 59,24 Eur piniginę kompensaciją (privalomi mokėjimai neišskaičiuojami), pinigus pervedant į asmeninę sąskaitą. Šioje dalyje teismo sprendimą nurodė vykdyti skubiai.
4. Grąžino ieškovui RUAB ,,Energijos parkas“ 1 480,25 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. sausio 28 d. mokėjimo pavedimu ,,Swedbank“ AB Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Žyminio mokesčio grąžinimą pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
5. Priteisė į valstybės biudžetą iš VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir UAB ,,Energijos parkas“ lygiomis dalimis po 19,52 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per pašto kurjerių tarnybą.
Teismas sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad tolimesnis Sutarties 2.1. p. sąlygos galiojimas visa apimtimi yra ne tik neracionalus, bet ir visais požiūriais nuostolingas bei žalingas ieškovui, kadangi atsakovas nepaneigė, kad ieškovas gali išgauti tokį biodujų kiekį koks buvo nurodytas investicinio konkurso projekte. Teismas padarė išvadą, kad prognozuotas ir faktinis Kairių sąvartyne išgaunamų biodujų kiekis labai skiriasi. Taigi, dėl pasikeitusių aplinkybių, vienai iš šalių (ieškovui) tapo neįmanoma fiziškai ir/ar teisiškai įvykdyti sutartį, todėl pasikeitė vienos šalies interesas, tačiau jis nėra sietinas su tikslu sužlugdyti sutartį, t. y. šaliai pasidarė sunkiau, nenaudingiau vykdyti sutartį. Sutarties vykdymo metu atsirado aplinkybės, keičiančios sutartinių santykių šalių interesų pusiausvyrą, kurios sudarant sutartį buvo nenumatytos, nekontroliuojamos, nepriklausė nuo šalių valios, jų atsiradimo rizikos šalys nėra prisiėmusios. Todėl teismas sprendė, kad ginčo atveju principo pacta sunt servanda suabsoliutinimas būtų žalingas ir reikštų esminę šalių nelygybę, o kartu ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų pažeidimą.
Teismas laikė, jog keičiant šalių sudarytos sutarties 2.1. p., jis keistinas ne nuo sudarymo dienos, kaip to prašė ieškovas, o nuo 2011-07-01, kuomet atsakovui pateikus 2011-06-30 PVM sąskaitą – faktūrą, ieškovas dar ją apmokėjo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, jog yra pradėtas bendrovės restruktūrizavimo procesas.
Teismas konstatavo, kad nors minėtas sutarties punktas nuo sudarymo momento buvo ydingas, tačiau jo nelaikė neteisėtu. Ieškovas yra iš dalies įvykdęs prievolę atsakovui, o tai nesudaro teisinio pagrindo jos įvykdymą pripažinti neteisėtu. Kadangi vienašalis sutartinės atsakomybės apimties ir iš sutarties kylančių įsipareigojimų keitimas sudarius sutartį visuomet riboja pacta sunt servanda principą, visos minėtos teisinės priemonės yra išimtinės ir taikomos tik nustačius visas jų taikymo sąlygas bei taikytinų atsakomybę siaurinančių ar kitaip švelninančių teisių gynimo priemonių tarpusavio santykį. Dėl šių priežasčių teismas laikė, jog atsakovas neprivalo grąžinti ieškovui to ką teisėtai yra gavęs.
Aiškindamas aplinkybes, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, teismas laikėsi nuostatos, jog esminis vykdymo išlaidų padidėjimas neigiamai veikia ieškovą, kuris turi įvykdyti piniginio pobūdžio prievolę, tam neturėdamas finansinių išteklių. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas jau vykdo finansinius įsipareigojimus kreditoriui, teismui sudarė prielaidą įvertinti tolesnį ieškovo mokumą ir kitos šalies atsakovo atžvilgiu. Todėl teismas pripažino, kad tolesnis vykdymo vertės didėjimas gali neigiamai paveikti piniginio pobūdžio prievoles vykdančią šalį (ieškovą). Teismas pažymėjo, kad ir iš esmės padidėjusios vykdymo išlaidos, ir iš esmės sumažėjusi vykdymo vertė yra pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pokytis tikrai įvyko.
Teismas pažymėjo, kad nors ginčo šalys sudarė komercinio pobūdžio sutartį, kuriai taikytini vykdytinumo reikalavimai, tačiau ir tokiu atveju galima pateisinti iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymą, kuomet šalys susitarė dėl kai kurių nepalankių sutarties sąlygų vienai iš šalių. O tokios šaliai nenaudingos sąlygos prisiėmimas negali būti pateisinamas vien įprastos verslo aplinkos sąlygomis. Todėl ginčo atveju sutarties punkto pakeitimas teismo sprendimu laikytinas išimtine priemone aiškinant sutarties pakeitimo sąlygas ir išsaugant pasitikėjimą sudaryta sutartimi, bei nekenkiant civilinių teisinių santykių stabilumui.
Vertindamas byloje nustatytus faktus, teismas pripažino, kad ieškovas nors ir yra verslininkas, turintis patirties ūkinėje veikloje, tačiau ir tokiu atveju jis negalėjo ir jau negali protingai numatyti finansinių išteklių ar jų gavimo galimybių. Nors sudarydamas sutartį ir įsipareigojęs mokėti joje numatytą pajamų dalį, ieškovas prisiėmė sau nepalankių aplinkybių atsiradimo riziką, tačiau tam iš dalies įtakos turėjo ir atsakovo pateikta investicinio konkurso medžiaga. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas neprisiėmė visų tokių aplinkybių atsiradimo rizikos ir negali būti tik jis vienas atsakingas už atsiradusias aplinkybes. Vertindamas tai, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju rizika, kai nėra išgaunamas planuojamas biodujų kiekis, neginčijamai egzistuoja ir ši rizika tenka abejoms sutarties šalims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal teismingumo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nepilnai ištyrė faktines aplinkybes, savo sprendimo tinkamai nepagrindė, prašo paskirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas ne pilnai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, visiškai nevertino atsakovo argumentų apie tai, kad ieškovas niekada atsakovui negarantavo, kad sąvartyne susidarys tokie dujų kiekiai, kokie buvo prognozuojami. Teismas taip pat nevertino ieškovo argumentų apie tai, kad dujų susidarymas yra trunkantis laike ir kintamas procesas, kad ieškovas ilgą laiką vėlavo įrenginėti dujų surinkimo įrangą, savo rizika didino investicijas į projektą, o tuo pačiu apsunkino ir savo galimybes toliau tinkamai vykdyti sutartį. Atsakovas ieškovui nei konkurso medžiagoje, nei sutartyje negarantavo, kad gamtinių dujų emisija bus tokia, kokios tikisi ieškovas. Atsakovas prieš sutarties vykdymo pradžią rekomendavo ieškovui savarankiškai atlikti dujų emisijos tyrimus sąvartyne. Konkurso dalyviams pateikta dujų emisijos analizė buvo atlikta 2007 metais, kai tuo tarpu ieškovas veiklą pradėjo vykdyti tik 2011 metų pabaigoje. Ieškovas savo iniciatyva ir rizika pakeitė pasiūlymą ir įrengė sudėtingesnę, galingesnę, bei brangesnę dujų surinkimo bei jų perdirbimo į energiją įrangą. Ieškovas savo rizika prisiėmė skolinius įsipareigojimus bei numatė juos įvykdyti per itin trumpą terminą. Ieškovas yra verslininkas, kuriam veikloje yra taikomi padidinti atidumo bei rūpestingumo reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apelianto manymu ši bylą yra teisminga Šiaulių apygardos teismui. Atsakovui yra žinoma, kad šioje byloje jau buvo sprendžiamas teismingumo klausimas ir tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad tai yra apylinkės teismo kompetencija. Tačiau sprendžiant teismingumo klausimą šioje byloje nebuvo žinoma paskutinė aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad "... ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja." Ši civilinė byla yra išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).
3. Ieškovas reikalaudamas pakeisti sutarties sąlygas turi pagrįsti, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių, jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai. Šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik dėl to, kad sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną nei buvo manyta sutarties sudarymo metu. Šiuo atveju teismas sprendime daugiau vertino sutarties šalių naudos ir veiklos sąnaudų analizę, rizikos tarp jų pasiskirstymą, mainų vertybėmis kontekstą, projektuojamą ateities scenarijų, tačiau ne faktinių aplinkybių nustatymą, sutarties keitimo sąlygų buvimą ir jų analizę. Tokios teismo išvados tik parodo, kad teismas nesuprato ginčo tarp šalių, neįsigilino į jo esmę.
4. Ieškovo ir teismo argumentai dėl to, kad šiuo metu ieškovo veikla yra nuostolinga nėra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių egzistuoja esminė nelygybė. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad norėdamas įvykdyti sutartį ieškovas privalėjo skolintis lėšų iš banko ir įsipareigojo jas grąžinti bei mokėti palūkanas. Tokias rizikas prisiėmė būtent ieškovas rengdamas verslo planą ir skaičiuodamas būsimas pajamas iš veiklos. Ieškovas su prašymu dėl Sutarties pakeitimo galėjo kreiptis ne anksčiau kaip praėjus 5 metams po Sutarties įsigaliojimo, tai yra ne anksčiau kaip 2014-03-17. Apeliantui akivaizdu, kad vertinant šalių elgesį Konkurso ir Sutarties sudarymo metu, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti esminės šalių nelygybės. Ieškovas, reiškia ne ką kitą, o privataus intereso gauti pelną pirmenybę prieš skaidrumo, konkurencijos bei proporcingumo principus, kurie taikytini viešųjų juridinių asmenų veikloje.
5. Teismas šiuo sprendimu nusprendė, vienai iš sandorio šalių įteikti draudimo polisą – t.y. visiškai eliminavo versle suprantamą verslo riziką. Toks teismo sprendimas kuria precedentą, kai nevykę verslininkai pasinaudoję teismų sprendimais galės keisti sutarčių sąlygas taip, kad jos būtų maksimaliai naudingos tik jiems. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, t.y. jau realiai pasirinktas kelias nulemsiantis ieškovo, kaip civilinės apyvartos dalyvio tolimesnį likimą. Nepasisekus ieškovo kreditoriams rasti sprendimą dėl ieškovo veiklos ateities, jo laukia vienintelis teisingas kelias – bankrotas. Apeliantas taip pat mano, kad teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų – nėra aiškiai motyvuotas, pagrįstas ir suprantamas ginčo šalims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Energijos parkas“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas iškraipo bylos esmines aplinkybes, netinkamai aiškina taikytinus nagrinėjamoje byloje teisės aktus. Atsakovo abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai neduoda pagrindo kitaip pervertinti teismo surinktus įrodymus bei atlikti jų kitokį teisinį vertinimą.
Atsiliepimas
Atsakovo skundo teiginiai dėl tariamų nepagrįstai per didelių ieškovo investicijų, t.y. per galingos ir per brangios įrangos įrengimo sąvartyne, yra akivaizdžiai neteisingi, nes pats atsakovas techninio projekto pakeitimams pritarė projektavimo stadijoje, taip pat objektą pripažįstant tinkamu naudoti, be to, projekto pagerinimas pagerino investicinį pasiūlymą, nes sukūrė techniškai geresnę sistemą, kuri turėjo duoti daugiau pajamų ir greičiau atsipirkti esant atsakovo nurodytam biodujų kiekiui. Reali atsakovo Konkurso medžiagoje nurodytos reikiamos instaliuotinos įrangos bei technologijos vertė sudarė 5,4 mln. litų. Ieškovas Kairių sąvartyne atliko 8 mln. litų investiciją, t.y. didesnę 1,81 mln. litų investiciją nei buvo numatyta teikiant pasiūlymą konkursui.
Atsakovas apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiria aplinkybėms dėl ieškovo tariamai nepagrįstai pasiskolintų lėšų Sutarčiai įvykdyti, pabrėždamas, kad atsakovas neprisiėmė tokios rizikos. Tokie abstraktūs teiginiai iškraipo ginčo esmę ir nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes atsakovo parengti Konkurso dokumentai bei Sutartis nedraudė ieškovui investuoti į sąvartyną pasiskolintas lėšas.
Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas ieškovui nei Konkurso medžiagoje, nei Sutartyje negarantavo biodujų emisijos, kokios tikėjosi ieškovas, kad atsakovas rekomendavo ieškovui savarankiškai atlikti dujų emisijos tyrimus sąvartyne, kad ieškovas turėjo numatyti, jog faktinis dujų kiekis gali neatitikti prognozuojamų maksimalių kiekių. Kadangi sąvartyne išgaunamas faktinis biodujų kiekis yra žymiai mažesnis už atsakovo deklaruotą konkurso sąlygose, tai tapo aišku, kad konkurso sąlygose taip pat buvo neteisingai nurodyti reikalavimai privalomai instaliuoti įrangai, taigi konkurso sąlygomis buvo reikalaujama įrengti neproporcingai didelių pajėgumų įrangą lyginant su sąvartyne faktiškai esančiu biodujų kiekiu.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesudarė ieškovui sąlygų, būtinų ieškovo veiklai vykdyti pagal konkurso sąlygose nurodytus sąvartyne esančius dujų kiekius, nes atsakovas neteikė ieškovui informacijos apie sąvartyne esančius faktinius dujų kiekius, darytina išvada, jog atsakovas nevykdo Sutarties 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pagal Sutarties 9.4 punktą kreiptis į teismą dėl 2.1 punkto modifikavimo.
Bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas atliko investicijas ir patyrė būtinas išlaidas pagal atsakovo parengtą Konkurso medžiagą ir šalių pasirašytą sutartį, tokiu būdu pagerindamas atsakovo turtą. Taigi, atsakovas VšĮ SRATC iš esmės gavo visą naudą iš sudarytos 2009-03-17 sutarties. Tuo tarpu ieškovas, tinkamai vykdydamas šioje sutartyje numatytas pareigas, patyrė, patiria ir ateityje patirs itin didelius nuostolius. Ieškovo interesai buvo ir yra suvaržyti, nes ieškovas negavo didžiąja dalimi to, ką pagal Sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taigi ieškovo teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų Sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti ne dėl ieškovo kaltų veiksmų. Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, ieškovui priimant atsakovo pasiūlytas iš anksto parengtas sutarties sąlygas, kurios sudarant Sutartį negalėjo būti keičiamos. Atsakovas rengiant konkurso sąlygas padarė esminę klaidą, kurios neištaisius, būtų pažeisti ne tik ieškovo interesai, bet ir bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principai. Būtent atsakovui teko pareiga iki Sutarties sudarymo išsiaiškinti visas esmines aplinkybes, susijusias su skelbiamo konkurso objektu, ir atitinkamai su tokių aplinkybių tinkamu išsiaiškinimu susijusi rizika.
Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl pažeistos bylos nagrinėjimo rūšinio teismingumo taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. prieš VBĮ „Ventos socialinės globos namai“, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Teismas pažymi, kad, prašydamas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantas nenurodo jokių priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodžiu. Bylos šalims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl bylos teismingumo
Apeliantas įsitikinęs, kad ši bylą yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, nors jam yra žinoma, kad šioje byloje jau buvo sprendžiamas teismingumo klausimas ir tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad tai yra apylinkės teismo kompetencija, tačiau apeliantas argumentuoja, kad sprendžiant teismingumo klausimą šioje byloje nebuvo žinoma paskutinė aktuali kasacinio teismo praktika „kad ... ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja".
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo dėl pažeistos bylos nagrinėjimo rūšinio teismingumo taisyklės. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1142/2013 išsprendė šios bylos teismingumo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas šią bylą nagrinėjo laikydamasis minėtos apeliacinio teismo nutarties išvadų. Nepagrįstai apeliantas šioje byloje remiasi kasacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014. Nors šiuo atveju formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiami sprendimo padariniai yra nulemti turtiniu praradimu, tačiau apeliantas nutyli svarbias aplinkybes, kad apygardos teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškovas yra pareiškęs atskirą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš apelianto, o apeliantas yra pareiškęs reikalavimą UAB „Energijos parkas“ priteisti skolą, pagal šioje byloje ginčijamos 2009-03-17 sutarties 2.1 punkto sąlygą.
Dėl bylos atskleidimo esmės
Tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl 2009-03-17 Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“ 2.1 punkto sąlygos vykdymo.
1. Pripažinti neteisėtu 2009-03-17 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“ 2.1 punktą nuo Sutarties sudarymo momento.
2. Pripažinus neteisėtu 2009-03-17 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“ 2.1 punktą nuo Sutarties sudarymo momento pakeisti Sutarties 2.1 punktą taip: ,,2.1. Investuotojo Investicinio projekto pajamų dalies gavėjui mokėtina dalis yra 23% (dvidešimt trys) procentai nuo visų Investuotojo metinių pajamų neatmetus PVM, gautų Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo metu (pajamos už realizuotą elektros ir/ar šilumos energiją, pačias sąvartyno dujas ir kitos, tiesiogiai susijusios su Kairių sąvartyno dujų panaudojimu, pajamos). Investuotojas pajamų dalį pradės mokėti Investicinio projekto pajamų dalies gavėjai, kai Investuotojas grąžins bankui Investicinio projekto įgyvendinimui paimtą paskolą ir padengus nuosavą investicijų dalį iš pajamų už pagaminamą šilumos ir elektros energiją iš Kairių sąvartyno išskiriamų dujų“.
Pažymėtina, kad pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą yra asmens procesinė teisė (CPK 13 str.), taigi ieškovo reikalavimas vertintinas atsižvelgiant į tai, kaip buvo suformuluotas ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas ieškinio teisinį pagrindą grindžia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygomis bei sutarties pakeitimo normomis, o konkrečiai CK 6.228 straipsniu. Pastarajame nustatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą; teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Taigi, sutarties pakeitimo CK 6.228 straipsnio pagrindu tikslas yra pašalinti esminę šalių nelygybę ir taip (ypač atskiros sutarties sąlygos pakeitimo atveju) išsaugoti šalių sutartinius santykius.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ir UAB ,,Energijos parkas“ 2009-03-17 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“ 2.1 punktą negaliojančiu nuo 2011-07-01 iki RUAB ,,Energijos parkas“ restruktūrizavimo pabaigos momento, o likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2009-03-17 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo“ 2.1 punktą, iš esmės siekia pasekmių dėl prisiimto įsipareigojimo mokėti 23 procentus investuotojo metinių pajamų, o reikalavimą grindė Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis atskiros sutarties sąlygos pakeitimą. Tačiau aplinkybės, kuriomis būtų grindžiamas sutarties sąlygos negaliojimas CK pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 6.224 straipsnis), nebuvo nurodytos ir atitinkamai nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, privalėjo pasisakyti ir dėl sutarties sąlygos negaliojimo pagrindo.
Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (pvz., 6.204, 6.228straipsniai ir kt.). Taigi, sutarties pakeitimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad toks pakeitimas reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą, yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014).
Sprendžiant šalių ginčą pirmiausia būtina aiškintis Sutarties nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, jas aiškinant, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Todėl šiuo atveju aiškinantis ieškovo nurodomą esminį šalių nelygybės aspektą, būtina vertinti šalių elgesį Konkurso ir Sutarties sudarymo metu, esmines Sutarties sąlygas. Išsami ginčo Sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybių analizė leistų išsiaiškinti, ar Sutarties 2.1 p. sąlyga atsakovui ieškovo sąskaita suteikė neproporcingai perdėtą pranašumą.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju teismas sprendime daugiau vertino sutarties šalių naudos ir veiklos sąnaudų analizę, rizikos tarp jų pasiskirstymą, mainų vertybėmis kontekstą, projektuojamą ateities scenarijų, tačiau ne faktinių aplinkybių nustatymą, sutarties keitimo sąlygų buvimą ir jų analizę. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Investicinio projekto konkurso sąlygų, pateiktus projektinius pasiūlymus, prognozuojamo gauti dujų kiekio, nevertino ieškovo nurodomų argumentų dėl klaidingų duomenų pateikimo. Nebuvo atsižvelgta į sąvartyno dujų tyrimo ataskaitą, paties ieškovo veiksmus keičiant projektą ir didinant investicijas. Šiuo atveju svarbu, kad dujų susidarymas yra trunkantis laike ir kintamas procesas, todėl būtina vertinti sąvartyno eksploatavimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju liko neįvertintas 2014-10-28 ekspertizės aktas ir jo išvados. Be abejo svarbi faktiškai išgautų dujų analizė visos sutarties galiojimo laikotarpiu, o taip pat ieškovo mokumas ir pelningumas eksploatuojant šį objektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutarties sąlygos pakeitimą, faktinių aplinkybių kontekste, turi nustatyti konkrečias sutarties vykdymo metu atsiradusias aplinkybes, kurios galimai keitė sutartinių santykių šalių interesų pusiausvyrą, kurios sudarant sutartį buvo nenumatytos, nekontroliuojamos ir nepriklausė nuo šalių valios, todėl šiuo atveju aktualus ir rizikos atsiradimo bei jos prisiėmimo vertinimo aspektas.
Šiuo atveju teisus apeliantas teigdamas, kad teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų – nėra aiškiai motyvuotas, pagrįstas ir suprantamas ginčo šalims. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-72/2014).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų apimtis ir turinys verčia pripažinti, jog teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, neatskleidė reikšmingų bylos aplinkybių, neatliko pareigos išsamiai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, nors sprendė sudėtingą teisinį ginčą didelės apimties byloje.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų pareikštą ieškinį išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio byla būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Tuo nenusižengiama esminėms civilinio proceso nuostatoms. Proceso operatyvumas yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Jo taikymas turi būti tinkamas, kad geriau užtikrintų asmenų teisių įgyvendinimą. Bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir visapusiškai, o šalims turi būti suteikta teisė apeliuoti dėl, jų manymu, neteisėtų sprendimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.