Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo R. Ž. atsiliepimo nepateikė.

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133, 443 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. Ž. ir S. Ž. sutuoktiniai, D. Ž., R. Ž. – jų vaikai (b. l. 11,14). R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), S. Ž. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Testamentų registro išrašo duomenimis po R. Ž. mirties palikimo priėmimo/atsisakymo faktų neregistruota (b. l. 8). Po S. Ž. mirties palikimą priėmė pareiškėjas (b. l. 12, 13). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, S. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) (įgytas santuokos metu, b. l. 16).

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. Ž. po sutuoktinės R. Ž. mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo netikėti aplinkybe, jog mirus sutuoktinei S. Ž. liko gyventi bute (duomenys neskelbtini); taip pat naudojosi baldais, buities reikmenimis, perėmė sutuoktinės asmeninius daiktus. Bylos duomenimis S. Ž. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius (priedas prie bylos – atsiskaitymo už gamtines dujas knygelė, atsiskaitymo už elektrą knygelė). Teismo vertinimu, S. Ž. savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų nepateikė. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad S. Ž. po sutuoktinės R. Ž. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).

9. Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo D. Ž. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinės R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5662; mokėjimo dokumentas pateiktas į bylą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.