Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-17 · Byla Nr. N-62-5960-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-17
Bylos Nr.
N-62-5960-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N062-5960/2010Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.3.; 45.4.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 6 d., vairuodamas automobilį, kliudė kelkraščiu einantį pėstyjį ir jį sužalojo, iš įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio vartojo alkoholį. Protokole pažymėta, jog šiais savo veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14 ir 23.1 punktų reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.

II.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo S. B. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, už šių pažeidimų padarymą skyrė subendrintą 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas, įvertinęs teismo posėdžių metu gautus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, liudytojų ir specialisto paaiškinimus bei ištyręs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog S. B. 2009 m. gruodžio 6 d. 13.20 val. vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kliudė kelkraščiu einantį pėstyjį E. G. ir jį sužalojo, iš įvykio vietos pasišalino. Konstatavo, jog pažeidimų faktą liudija ir nukentėjusiajam atlyginta žala. Pažymėjęs, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. B. po eismo įvykio vartojo ne psichiką veikiančias medžiagas, o alkoholį, jo padarytą veiką perkvalifikavo iš ATPK 126 straipsnio 5 dalies į 126 straipsnio 4 dalį. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pašalinta padaryta žala), į pažeidėjo asmenybę.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu, S. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas pažymi, kad buvo nubaustas už tai, kad padarė eismo įvykį girtas, nežymiai sužalojo žmogų ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau protokole neminimi straipsniai, kuriuose numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusi kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, o iš bylos medžiagos matyti, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio. Teigia, jog teismas pripažino kaltu vien tik vadovaudamasis tuo, kad buvo atlyginta žala nukentėjusiajam, tačiau pinigus nukentėjusiajam, be jo žinios, nunešė brolis, ir dėl šios aplinkybės negalima teigti, kad savo kaltę jis pripažįsta. Mano, jog teismas be pagrindo atsisakė skirti kompleksinę autotechninę medicininę ekspertizę, kuri padėtų atsakyti į klausimus, ar byloje nustatytomis aplinkybėmis eismo įvykis galėjo būti.

Institucija nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

S. B. 2009 m. gruodžio 6 d. protokolas surašytas dėl to, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, kliudė kelkraščiu einantį pėstyjį ir jį sužalojo, iš įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio vartojo alkoholį. Įvertinus byloje esančią Institucijos surinktą medžiagą, matyti, jog asmens padarytos veikos preliminariai atitiktų ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 1 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta ATPK 127 straipsnio 1 dalis, nereiškia, jog pažeidimų esmė neatskleista, nes žodinė jos formuluotė yra aiškiai detalizuota ir pakankama teismui, kuris realizuodamas savo pareigą rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.) bei pasirėmęs ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išspręstų veikų tinkamos kvalifikacijos klausimus. Iš viso to kas paminėta, akivaizdu, jog kaltinimas asmeniui jokių keblumų gintis nesudarė, teismo posėdžiuose S. B. dalyvavo su savo atstovu, kuris kėlė prašymus, susijusius su administraciniame teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu, todėl kaltinimo esmė jam buvo aiški.

Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame teismo nutarime padarytos prieštaringos išvados, t. y. teismas konstatuoja, jog S. B. kliudė pėstyjį ir jį sužalojo, kai vairavo transporto priemonę neblaivus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau vėliau jau daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholį vartojo po to, kai pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 77). Be to, skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį nekvalifikavo ir tokios galimybės, dalyvaujant S. B. posėdyje, nesvarstė.

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė asmens kaltės dėl padaryto pažeidimo, neaišku remiantis kokiomis aplinkybėmis padaryta išvada, jog „žinodamas, kad padarė įvykį, pasišalino“. Tuo tarpu byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo vertinti S. B. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinime policijos pareigūnams bei teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad jis nieko nekliudė (b. l. 6, 39). Šiuos pažeidėjo paaiškinimus teismas paneigė nurodydamas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pašalino padarytą žalą (b. l. 77), tačiau teismas nesiaiškino kokiomis aplinkybėmis ir dėl ko E. G. buvo sumokėta, o rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais. Abejonių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė eismo įvykį ar suprato jį sukėlęs kelia nustatytos byloje aplinkybės. Byloje pripažintas nukentėjusiuoju E. G. teigia, jog mašina jam stuktelėjo į nugarą, nuo smūgio jis pabėjo į priekį, tačiau pačiam jam kyla abejonių ar vairuotojas matė, kad jį kliudė (b. l. 39), teigia, jog sužalojimai buvo padaryti nugaros kairėje pusėje, tačiau kaip matyti iš gydytojo išrašo (b. l. 25, 26) bei byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados (b. l. 50) E. G. nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, kuris galėjo būti padarytas minėtai sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Šiuo atveju kontaktas galimai buvo iš nugaros.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, tinkamai nekvalifikavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius