- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-756-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13330-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- B. O.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Rūtos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui B. O. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) ,,Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito, 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 434,35 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 11 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito, 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 100,57 Eur mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 1 d. atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu UAB „4finance“ suteikė atsakovui 434,43 Eur vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti ir sumokėti 440,48 Eur bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko. 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB ,,4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovei.
5. Teismas sprendė, kad atsakovas sutarties nevykdė, todėl iš jo priteisė 434,43 Eur negrąžinto kredito, 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, o prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 78,82 proc., už 463 dienas laikotarpį sudaro 434,35 Eur sumą, padarė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino yra aiškiai per didelės. Teismas palūkanų po kredito grąžinimo dydį sumažino iki 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 100,57 Eur palūkanų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovė UAB ,,Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo B. O. 434,35 Eur palūkanų, taip pat pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 143 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
8. Nurodė, kad teismas neteisingai identifikavo prašomų priteisti palūkanų funkciją. Pažymėjo, jog teismo neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki Sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo sumą, tačiau teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apeliantės prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė.
9. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Sutarties šalys privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas Sutartį, susitarė dėl palūkanų ir jų dydžio; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.
10. Teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo (toliau VKĮ) 11 str. 8 d. ir apelianto prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ 21 str. 2 d. buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Sutartyje įtvirtinta 114,60 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 78,82 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
11. Atsakovas B. O. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl vartojimo kredito sutarties pagrindu po galutinio mokėjimo termino skaičiuojamų palūkanų kvalifikavimo kaip kompensuojamųjų, o ne mokėjimo funkciją atliekančių bei palūkanų mažinimo.
15. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2014 m. balandžio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9823796001, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 440,48 Eur bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Sutartyje nurodyta bendra vartojimo kredito suma 1500 Lt (434,43 Eur), vartojimo kredito metinė palūkanų norma 78,82 proc., bendra kredito kainos metinė norma 114,60 proc. 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB ,,4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas laikėsi sutarties sąlygų ir grąžino suteiktą vartojimo kreditą sumokant bendrą vartojimo kredito kainą pradiniam kreditoriui arba ieškovei.
16. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi.
18. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Todėl pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
19. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas B. O. sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 p., palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 p. sulygta, kad atsakovui praleidus kredito ir (ar) palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos, išreikštos bendra kredito kainos metine norma, yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos dėl viso pradelsimo laiko pagal CK 6.874 str. 1 d., VKĮ bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys sutartimi susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų.
21. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad sutarties šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo už suteiktą paskolą, spręstinas klausimas dėl teismo teisės savo nuožiūra mažinti sutartimi nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
22. Šalys nagrinėjamu atveju susitarė, kad paskola gražinama ir palūkanos mokamos pagal numatytą grafiką iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovas Vartojimo kredito sutartyje nustatytu terminu paskolos negrąžino, todėl nėra pagrindo teigti, kad po Vartojimo kredito sutartyje nurodytos kredito grąžinimo datos, mokėjimo palūkanos negali būti skaičiuojamos. Kadangi atsakovas suteikto kredito negrąžino, gautu kreditu vis dar naudojasi, todėl turi sumokėti pelno (mokėjimo) palūkanas.
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas B. O. procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį neįvykdė, nereiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Vartojimo kredito sutarties sąlygų ir /ar nereikalavo jų pakeisti. Atsakovas, pasirašydamas Vartojimo kredito sutartį, suprato, kad pagal sudarytą sutartį palūkanas privalės mokėti iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, su palūkanomis sutiko, todėl turi pareigą jas sumokėti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas bei jas mažinti.
24. Pažymėtina, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Vartotojų teisių gynimas nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinamas tik tuo, kad teismas patikrina vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą CK 6.228⁴ straipsnio pagrindu ir nustatęs, kad sutartimi nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą ar kitu pagrindu, pripažįsta sąlygą negaliojančia. Vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.
25. VKĮ 21 straipsnio 1 d. redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc.
26. Remiantis į bylą pateikta Vartojimo kredito sutartimi, matyti, jog Sutartyje įtvirtinta 78,82 proc. metinė palūkanų norma ir 114,60 proc. bendra kredito kainos metinė norma, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršija VKĮ 21 straipsnio reikalavimų.
27. Ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas apskaičiavo taikydama 78,82 proc. metinę palūkanų normą ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas apskaičiavo už 463 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus.
28. Mokėjimo funkciją atliekančioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas. Atsakovas, kaip jau buvo paminėta nutarties 23 punkte, nereiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, todėl teismas savo iniciatyva galėjo mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas tik nustatęs Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą ir bendrą kredito kainą vertindamas pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bendra kredito kaina, nors ir nežymiai viršija bendrą vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau nėra neprotinga, įvertinus tai, jog ieškovės reikalaujama priteisti palūkanų suma paskaičiuota tik kiek daugiau nei už vienerius metus, nors atsakovas, kaip sutarties šalis, sutartinių įsipareigojimų nevykdo daugiau nei ketverius metus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių sutartimi sulygtą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą bei nepagrįstai sumažino prašomų priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas bei nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Patenkinus pagrindinį ieškovės materialųjį reikalavimą, keistina ir sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 procentų metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. nuo 979,66 EUR (434,43 EUR negrąžinta kredito dalis + 110,88 EUR bendra vartojimo kredito kaina + 434,35 EUR mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
31. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinį skundą tenkinus, perskaičiuotinos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso patyrė 143 EUR bylinėjimosi išlaidų: 22 EUR žyminis mokestis ir 121 EUR išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškinį patenkinus visiškai, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 143 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 d.).
32. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 15 EUR žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliantės ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo B. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 EUR (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 43 ct) negrąžinto kredito, 110,88 EUR (šimtas dešimt eurų ir 88 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 434,35 EUR (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 35 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (979,66 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo B. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.