Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-420-553/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-17
Bylos Nr.
2A-420-553/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
I. Š.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-420-553/2012Teisminio proceso Nr. . 2-01-3-05195-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1, 116.4, 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui I. Š. (I. Š. ) dėl žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama įpareigoti bendraturtį sklypų savininką atsakovą I. Š. , organizuojant žemės sklypų padalijimo ir pertvarkymo projektą, duoti leidimą apjungti žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą (turintį 0,0333 hektaro faktinio ploto, (duomenys neskelbtini)) su žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypu (turinčiu 0,0935 hektaro faktinio ploto (duomenys neskelbtini)), į vieną juridinį vienetą, turintį 1,268 hektaro faktinio ploto, ir iš apjungtos bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti natūra bendrasavininkiams priklausančias žemės sklypo dalis, taip suformuojant du visiškai atskirus turtinius vienetus, kiekvieną po 1,0634 hektaro ploto pagal pateikiamą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) padalinimo planą, t. y. ieškovei R. Š. atidalinti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) 500 kv. m ploto ir iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) 134 kv. m ploto, kas sudarytų 634 kv. m, 104 439 Lt vertės, o atsakovui I. Š. atidalinti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) 435 kv. m ir iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) 199 kv. m, kas sudarytų 634 kv. m, 104 439 Lt vertės, t. y. kiekvienam po ½ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje turimos žemės ploto. Taip pat ieškovė prašė žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantį priklausinį – nebaigtą statyti (baigtumas 61 proc.) gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastatą – gyvenamąjį namą, pažymėtą plane lAlp, (duomenys neskelbtini), turintį 172,88 (šimtas septyniasdešimt du ir aštuoniasdešimt aštuonias šimtąsias) bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), atidalinti atsakovui I. Š. , o ieškovei R. Š. teisingai kompensuoti pinigais už bendraturčiui natūra tenkančią didesnę turto dalį, kas, ieškovės teigimu, sudaro 52 700 Lt (1/2 namo vertė 54 000 Lt minus ½ garažo vertės 1 300 Lt) (b.l. 69-74, 128, 140-145). Nurodė, kad ieškovė teisę į bendrąją dalinę nuosavybę įgijo 2004-12-07 žemės sklypo dalies ir nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi, kuria dovanotojai – V. Š. ir I. Š. ieškovei padovanojo jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, t. y. žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, turinčio 0,0320 hektaro ploto, (duomenys neskelbtini), žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypo, turinčio 0,0880 hektaro ploto, (duomenys neskelbtini), ir priklausinio – nebaigto statyti (baigtumas 61 proc.) gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato – gyvenamojo namo, pažymėtas plane lAlp, (duomenys neskelbtini). Atsakovo teisės į bendrąją dalinę nuosavybę atsirado 2005-03-15 santuokinio turto dalybų sutartimi, kuria bendros jungtinės nuosavybės teise santuokoje įgytas turtas buvo padalintas ir atsakovas be kito padalintino turto įgijo 1/2 dalį minėtų nekilnojamųjų daiktų. Nuo 2006 metų tarp bendraturčių kilo nesutarimai dėl jiems priklausančio turto valdymo ir naudojimosi juo, kadangi kiekvieno iš bendraturčio sutikimu šiuo turtu taip pat naudojasi išsituokusiųjų pusių artimieji, kurie nepalankiai yra priimami kito bendraturčio. Tai kelia ginčus bei trukdo įgyvendinti kiekvieno bendraturčio teisę ne tik valdyti jam priklausančią turto dalį, bet ir ja naudotis ar kitaip disponuoti savo turto dalimi. Šalims kompromiso rasti nepavyko. Ieškovei ir atsakovui priklausantis turtas yra suformuotas iš dviejų atskirų žemės sklypų, kurie natūroje sudaro vieną žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą su priklausiniu. Ieškovė siūlė atidalinti bendraturčiams priklausančias dalis pagal ieškovės užsakymu 2009-11-05 parengtą planą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jam nereikalingas visas gyvenamasis namas dėl didelio ploto, be to, atsakovas neturi galimybių sumokėti ieškovės nurodytą kompensaciją už 1/2 dalį namo. Nesutinka su pateiktu žemės sklypų padalinimo planu, kadangi jis parengtas atsižvelgiant į ieškovės siūlymą atsakovui atidalinti visą gyvenamąjį namą. Atsakovas neprieštarauja dėl paties sklypų apjungimo ir atidalinimo, tačiau ne pagal teismui pateiktą planą, kuris atitinka tik ieškovės interesus (b. l. 104-105). 2011-09-26 teismo posėdžio metu atsakovas teismui pateikė jo užsakymu parengtą ginčo žemės sklypų apjungimo ir atidalijimo(b. l. 143, 144, 133). Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas su ieškinio reikalavimu dėl sklypų apjungimo sutiko, tačiau nurodė, kad ieškovės siūlomo atidalijimo plano nukentės atsakovo interesai. Atsakovas paaiškino, kad kompensacijai mokėti neturi finansinių išteklių, yra pensininkas. Kito jo turimo turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė yra sumažėjusi. Be to, atsakovo nuomone, yra techninės galimybės name padaryti atskirą įėjimą į antrą aukštą, todėl ieškovė galėtų naudotis antruoju namo aukštu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-30 priėmė sprendimą ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, 15,44 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą grindžia UAB ,,Avalda“ 2009-11-05 jos užsakymu ir pasiūlymu parengtu žemės sklypų padalinimo planu (b. l. 39). Jame nurodomas abiejų sklypų bendras plotas yra 1 268 kv. m. Tuo tarpu iš nekilnojamo turto kadastro duomenų (b. l. 29-30, 31-32, 40-41, 42-43) matyti, jog minėto ieškovės užsakymu atlikto sklypų padalinimo plano sudarymo momentu ir ieškinio teismui pateikimo momentu ginčo šalių nuosavybėje bendrai turėtos žemės plotas yra 1 200 kv. m, t. y. mažesnis nei faktiškai siūlomame patvirtinti atidalinimo projekte. Tokio ploto (1 200 kv. m) sklypo dydį patvirtina ir ieškovės atsakovui rengto pirminio pasiūlymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo duomenys (b .l. 33), sklypo toponuotrauka, t. y. pirminis sklypų formavimo dokumentas (b. l. 35, 37). Jokių duomenų dėl sklypo dalies, viršijančios 1 200 kv. m plotą, įsigijimo iki 2009-11-05, kuomet buvo ruošiamas reikalavimo pagrindu esamas atidalijimo planas, ieškovė nepateikė. Todėl jos siūlomas atidalijimo projektas iš esmės negali būti laikomas teisingu ir negali būti tvirtinama juo paremta ieškovės siūloma sklypų sujungimo ir atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės tvarka, nes projekte nurodytos žemės sklypo proporcijos viršija nuosavybėje turimas sklypo ribas. Teismas padarė išvadą, kad tenkinti išvestinį reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo ieškovės siūlomu būdu pagal minėtą UAB ,,Avalda“ parengtą planą esant virš konstatuotam šio plano ydingumui dėl sklypo nuosavybės ribų proporcijų pažeidimo objektyviai nėra galima ir būtų netikslinga, nes akivaizdžiai nėra išsaugotos tinkamos bendro turto (sklypo, ant kurio stovi statiniai) nuosavybės ribų proporcijos. Teismas pastebėjo, kad reikalavimų pagrindu esantis atidalinimo planas nėra suderintas su žemėtvarkos institucijomis, nėra atlikta išankstinė jo patikra. Išdėstytų aplinkybių visuma, teismo manymu, sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškovės reikalavimus, pripažinus juos nepagrįstais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) bei plačiau neanalizuojant ginčo šalių pateiktų samprotavimų ir argumentų. Nuosavybės teise turimo sklypo ribos neturi viršyti nuosavybės teise valdomo ploto ribų. Priešingu atveju gali būti sudaromos rimtos prielaidos kitų asmenų, besiribojančių žemės sklypų savininkų, teisių pažeidimui. Teismas nustatė, kad iš teismui pateiktos ieškovės užsakymu V. J. įmonės 2011-07-08 atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos matyti, jog nagrinėjamo ginčo šalys Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-27 įsakymu Nr. Ž49-839 galimai įgijo papildomą plotą žemės (b. l. 32-33), tačiau toks teismui nepateiktas ir, žinia, jo, rengiant reikalavimo pagrindu esantį atidalinimo planą, negalėjo būti. Iš minėtos ataskaitos duomenų taip pat matyti, jog galimai yra atlikti kadastriniai žemės sklypo matavimai (ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė rėmėsi preliminariais matavimais). Todėl ieškovei siūlytina parengti naują atidalinimo planą, pagal galimai jau atliktus kadastrinius žemės sklypo suformavimo dokumentus, atlikti jo pirminę patikrą suderinimo su atitinkamomis žemėtvarkos institucijomis būdu, o bendraturčiui nesutinkant dėl siūlomos bendros nuosavybės valdymo tvarkos ar būdo, inicijuoti naują teisminį procesą naujai parengto plano pagrindu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-09-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nevertino, kad atsakovo 2011-09-26 pateiktas žemės sklypo atidalinimo planas pagal atsakovo pasiūlymą dėl sklypų pertvarkymo ieškovei nepriimtinas, kadangi atitinka tik atsakovo interesus, be to, jis prieštarauja teisės normoms. Apeliantė, rengdama žemės sklypų padalijimo pasiūlymą, atsižvelgė į galiojančių teisės aktų reikalavimus bei į kitas aplinkybes, tarp kita ko, į tai, kad atsakovui prašo atidalinti namą, kurį jis įvardija kaip nuolatinę gyvenamąją vietą. Ginčo namas negali būti atidalintas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atsižvelgiant į namo faktinę padėtį sklypo ribų atžvilgiu jis negali būti dalomas. Nors formaliai į namą galimą įrengti įėjimą iš antro aukšto, tačiau tokiu sprendimu bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigtų ir išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų nepavyktų. Tokiu būdu nebūtų išspręstas klausimas iš esmė ir tokiu būdų būtų užvilkintas sprendimo priėmimas, todėl gyvenamojo namo atidalinimas ar bendros naudojimosi tarkos namu nustatymas netenka prasmės. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino, todėl neužtikrino šalių procesinio lygiateisiškumo bei rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymosi abiems šalims, nepareikalavo atsakovo pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo atsikirtimai. Pirmosios instancijos teismas nereikalavo papildomų dokumentų, bet bylą išnagrinėjo iš esmės, neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių. Apeliantė pažymėjo, kad jos nuosavybės teisėje turėtas žemės sklypo plotas iš esmės nepakito, tiesiog atlikus kadastrinius matavimus buvo užfiksuotas faktiškai esantis žemės sklypo plotas ir patikslinti žemės sklypo kadastriniai duomenys, ko pasėkoje buvo konstatuotas bendras 1 268 kv. m plotas, t. y. 68 kv. m pakito abiejų sklypų bendras plotas lyginant su anksčiau įregistruotais preliminariais matavimais. UAB „Avalda“ ieškovės užsakymu (2009-10-23 rangos sutartis) atliko ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, o taip pat parengė žemės sklypų atidalijimo planą. Ieškovė, žinodama, kad kadastrinių duomenų patikslinimo įregistravimas VĮ Registrų centre užtrunka ilgesnį laiką, teikdama teismui prašymą dėl galimo atidalijimo projekto rengimo vadovavosi jau patikslintais duomenimis. Teismo argumentas, kad nagrinėjamo ginčo šalys galimai įsigijo papildomą žemės plota, neteisingos, nes iš teismui pateikto 2010-09-24 nekilnaojamojo turto duomenų banko išrašo matyti, jog UAB „Avalda“ atliko kadastrinius matavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-20 įsakymu Nr. Ž49-766 ir 2010-08-27 įsakymu Nr. Ž49-839 buvo įregistruoti kadastro duomenų tikslinimai. Sprendimo priėmimo metu teismas turėjo duomenis apie ieškovės ir atsakovo nuosavybėje turimą sklypo plotą, atitinkantį UAB „Avalda“ 2009-11-05 parengtame sklypų padalinimo plane nurodytas žemės sklypo ribas, todėl teismo teiginys, kad projekte nurodytos žemės sklypo proporcijos viršija nuosavybėje turimas sklypo ribas neatitinka byloje esančių duomenų ir yra neteisingas. Išvestiniams reikalavimams dėl namo atidalijimo pagal ieškovės siūlomą planą tai įtakos neturi, nes namo faktinė buvimo vieta yra viename iš prašomų atidalinti sklypų. Apeliantė nurodė, kad nesant teisės normų reikalaujamiems suderinimams, patikslinti kadastriniai matavimai neregistruojami, todėl prielaidų kitų asmenų galimiems teisių pažeidimams nėra. Teismas 2011-01-10 nutartimi, konstatuodamas ieškinio trūkumus ir nustatydamas ieškovei terminą šiems trūkumams pašalinti, aplinkybių, kuriomis 2011-09-30 sprendimu atmetė ieškinį, nekonstatavo, nors sprendime nurodytos aplinkybės buvo žinomos. Įrodymų klausimas galėjo būti išspręstas teismo metu, kas nebuvo padaryta. Byla išnagrinėta iš esmės, tačiau teismas netyrė ir nevertino ginčo šalių pateiktų samprotavimų ir argumentų pagrįstumo. Apeliantė pažymėjo, kad atidalijimo planas (ne projektas) buvo parengtas pagal patikslintus kadastrinių matavimų duomenis. Atliekant suderinimą su žemėtvarkos ir kitomis institucijomis yra reikalingas bendrasavininkio sutikimas. Vienas iš ieškovės reikalavimų ir yra įpareigoti atsakovą, organizuojant žemės sklypų padalijimo ir pertvarkymo projektą, duoti leidimą apjungti žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypus į vieną juridinį vienetą ir iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti natūra bendrasavininkiams priklausančias žemės sklypo dalis, taip suformuojant du visiškai atskirus turtinius vienetus, t. y. vienas iš ginčo dalykų yra atsakovo trukdymas atlikti bet kokius juridinius veiksmus, taip atimant ieškovei galimybę tinkamai valdyti jai priklausančią turto dalį, taip pat ir organizuoti žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo pertvarkymo projektą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sklypų apjungimas atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovo interesus, todėl nelogiška šiam veiksmui prieštarauti. Ieškovės teismui pateiktas planas atitinka tik ieškovės interesus. Atsakovas pažymi, kad yra visos techninės galimybės įrengti atskirą įėjimą į namą. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė naudotųsi viena namo laiptine. Namą atsakovas statė dviems šeimoms, jam vienam jis per didelis. Atsakovas sutinka su ieškove po ½ dalintis tiek pirmą, tiek antrą namo aukštą. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su pasiūlymu išmokėti kompensaciją 106 000 Lt (212 000 / 2)ieškovei, nes neturi tokių finansinių galimybių. Kita vertus, ieškovė pati nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji turi lėšų sumokėti tokio dydžio kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydama teismo įpareigoti bendraturtį sklypų savininką atsakovą I. Š. , organizuojant žemės sklypų padalijimo ir pertvarkymo projektą, duoti leidimą apjungti du žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypus į vieną juridinį vienetą ir iš apjungtos bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti natūra bendrasavininkiams priklausančias žemės sklypo dalis, taip suformuojant du visiškai atskirus turtinius vienetus, kiekvieną po ½ bendro žemės sklypo ploto. Taip pat ieškovė prašė viename iš ginčo žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypų esantį priklausinį – nebaigtą statyti gyvenamosios paskirties pastatą – gyvenamąjį namą atidalinti atsakovui I. Š. , o ieškovei R. Š. teisingai kompensuoti pinigais už bendraturčiui natūra tenkančią didesnę turto dalį, kas, ieškovės teigimu, sudaro 52 700 Lt (b.l. 69-74, 128, 140-145). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo argumentas buvo tai, kad ieškovės siūlomas atidalijimo projektas iš esmės negali būti laikomas teisingu ir negali būti tvirtinama juo paremta ieškovės siūloma sklypų sujungimo ir atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės tvarka, nes projekte nurodytos žemės sklypo proporcijos viršija nuosavybėje turimas sklypo ribas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad į bylą nebuvo pateiktas oficialus dokumentas, kuriame atsispindėtų po ieškovės užsakymų atliktų kadastrinių matavimų nekilnojamojo turto registre įregistruoti patikslinti ginčo nekilnojamojo turto objektų duomenys, kurie atitiktų ieškovės pateikto ginčo sklypų sujungimo ir atidalijimo plano duomenis. Ieškovės užsakymu atlikta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 2011-07-08-P ir joje esanti informacija negali būti laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nors skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu negaliojo CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostata, jog „Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų“, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo pareigos prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 1 ir 5 punktai). Kaip teisingai nurodė apeliantė savo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas 2011-01-10 nutartimi, konstatuodamas ieškinio trūkumus ir nustatydamas ieškovei terminą šiems trūkumams pašalinti, aplinkybių, kuriomis 2011-09-30 sprendimu atmetė ieškinį, nekonstatavo, nors sprendime nurodytos aplinkybės buvo žinomos. Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti ieškinio tuo pagrindu, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, apie kurių būtinumą teismas šalių nebuvo informavęs.

Ieškovė kreipdamasi su ieškiniu į teismą siekia atidalinti savo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pateikdama teismui ieškovės užsakymu UAB „Avalda“ parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) padalinimo planą (b. l. 96) ir reikalaudama, kad teismas įpareigotų bendraturtį atsakovą duoti leidimą apjunti ir atidalinti bendraturčiu žemės sklypus organizuojant žemės sklypų padalijimo ir pertvarkymo projektą. Apeliaciniame skunde apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš ieškovės reikalavimų ir yra įpareigoti atsakovą, organizuojant žemės sklypų padalijimo ir pertvarkymo projektą, duoti leidimą apjungti žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypus į vieną juridinį vienetą ir iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti natūra bendrasavininkiams priklausančias žemės sklypo dalis, taip suformuojant du visiškai atskirus turtinius vienetus, t. y. vienas iš ginčo dalykų yra atsakovo trukdymas atlikti bet kokius juridinius veiksmus, taip atimant ieškovei galimybę tinkamai valdyti jai priklausančią turto dalį, taip pat ir organizuoti žemės sklypų sujungimo ir atidalijimo pertvarkymo projektą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-06 iki 2012-07-05) 9 punkte buvo numatyta, kad pertvarkant privačios žemės sklypus projektų arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentų rengimą organizuoja ir finansuoja privačios žemės savininkas. Pagal Taisyklių 13 punktą „Planavimo organizatorius pagal 1 priede pateiktą formą pateikia Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau – Žemėtvarkos skyrius) prašymą, adresuotą apskrities viršininkui, leisti rengti projektą. Prie prašymo pridedamos numatomų pertvarkyti žemės sklypų planų kopijos ir dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopijos“. Taisyklių 42 punkte įtvirtinta, kad „Planavimo organizatoriui sutikus su parengto projekto sprendiniais, projektas viešai svarstomas, derinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka, vadovaujantis Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189)“, o pagal Taisyklių 47 punktą „Planavimo organizatorius projektą ir dokumentus, įrodančius, kad besiribojančių su pertvarkomu ar formuojamu žemės sklypu (sklypais) žemės sklypų savininkai ir naudotojai buvo supažindinti ar kviesti susipažinti su projekto sprendiniais (brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos), teikia derinančioms institucijoms. Suderintas projektas teikiamas Žemės tvarkymo departamentui išvadoms dėl projekto tvirtinimo tikslingumo pateikti“. Taisyklėse nebuvo numatyta vieno iš žemės sklypo bendraturičų pareiga gauti kito bendraturčio sutikimą tam, kad kreiptis į Žemėtvarkos skyrių su prašymu leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Bendratučio sutikimas buvo būtinas siekiant suderinti parengto projekto sprendinius prieš juos pateikiant projektą derinančioms institucijoms. Pastebėtina, kad toks sutikimas nėra būtinas ir pagal aktualią Taisyklių redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2012-07-05. Šiuo metu galiojančių Taisyklių 25 punkte yra aiškiai nurodyta, „Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, – prašymą gali pateikti (pasirašytą) vienas ar keli bendraturčiai“, o pagal Taisyklių 70 punktą „Projekto sprendinių brėžinį turi pasirašyti (plane) visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai Projekto sprendinių brėžinys nėra suderintas visų bendraturčių, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys išduoda teigiamą išvadą dėl Projekto tikrinimo nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu Projektu sutiks (pasirašys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas“. Pastebėtina, kad ieškovė nepateikė ne vieno rašytinio įrodymo (institucijos atsisakymo ieškovei leisti organizuoti žemės sklypų padalijimo ir pertvarkymo projektą) ar argumento, kuriuo pagrindu būtų galima būtų konstatuoti atsakovo leidimo davimo būtinybę. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovą duoti leidimą apjungti ir atidalinti žemės sklypus organizuojant žemės sklypų padalijimo ir pertvarkymo projektą, tenkinimas nesukurtų jokių teisinių pasekmių, o priimtas teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas CPK nustatyta tvarka, kadangi toks leidimas nėra būtinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.138 straipsnyje yra išvardinti galimi pažeistų teisių gynimo būdai, kuriuos teismas taiko neviršydamas savo kompetencijos. Teismas negali ginti teisės, kuri nėra pažeista. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teisme turėjo būti išspręstas ieškinio reikalavimų patikslinimo klausimas, kad būtų pasiektas civilinio proceso tikslas – apginta pažeista materialinė subjektinė teisė (CPK 2 straipsnis).

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei siūlytina parengti naują atidalinimo planą, pagal galimai jau atliktus kadastrinius žemės sklypo suformavimo dokumentus, atlikti jo pirminę patikrą suderinimo su atitinkamomis žemėtvarkos institucijomis būdu, o bendraturčiui nesutinkant dėl siūlomos bendros nuosavybės valdymo tvarkos ar būdo, inicijuoti naują teisminį procesą naujai parengto plano pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pateikti ieškovei minėtą pasiūlymą ne atmesdamas ieškinį po bylos išnagrinėjimo iš esmės, o ankstesnėje civilinio proceso stadijoje, siūlydamas ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, pateikti šiuos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (aktualias pažymas iš nekilnojamojo turto registro, kompetentingų institucijų išvadas dėl ieškovės pateikto atidalijimo plano) bei įtraukdamas į procesą dalyvaujančiais asmenimis atitinkamas žemėtvarkos institucijas. Neatlikus minėtų procesinių veiksmų nagrinėjamos bylos atveju buvo pažeisti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai bei, kaip anksčiau nurodyta, nepasiektas civilinio proceso tikslas (CPK 2 ir 7 straipsniai).

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės liko neišspręstas, tuo tarpu pagal byloje esančius įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį bylos šioje dalyje negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, t. y. neįmanoma teisingai išnagrinėti teisminį ginčą tam, kad būtų atkurta šalių teisinė taika ir nebūtų pažeista bendraturčių teisė siekti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CPK 2 straipsnis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi būti iš naujo atliekami pirmosios instancijos teisme. Tokiu būdu ginčijamas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turės būti išspręstas išnagrinėjus visą bylą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-30 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Andrius IgnotasLiuda Uckienė