Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-894-1208/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-09-11
Bylos Nr.
e1-894-1208/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32441-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agneta Bulakė
Kaltinamasis
M. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-894-1208/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32441-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

PrienaiAlytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agneta Bulakė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje:

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsnio 1 dalimi, areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas. Arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. Ž. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nes, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), tyčia vengė atlikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. liepos 8 d. ir 2021 m. gruodžio 7 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams bei, būdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir raštu įspėtas už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, (duomenys neskelbtini), apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini) 79 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo lanksčia vilktimi velkamą kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklausančią A. A., būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,76 promilės neblaivumas), kuomet sustabdė ir patikrino policijos pareigūnai.

2. Šiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamasis M. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones. Anksčiau buvo teistas du kartus dėl transporto priemonės vairavimo esat neblaiviam, kai buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas. Du kartus supažindintas pasirašytinai Kauno regiono probacijos skyriuje su skirta baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, pasirašytinai įspėtas už šios priemonės nevykdymą. Žino, kad uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, maždaug iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), vakaro metu į namus atvažiavo pažįstami T. D. su D. Ž.. Jie atvažiavo T. D. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Namuose turėjo sidro 10 vnt. butelių po 1 l, 6 laipsnių stiprumo. Sidru pavaišino T. D. ir D. Ž., pats gėrė. Nakties metu sugalvojo važiuoti iki degalinės Orlean, esančios prie (duomenys neskelbtini), nusipirkti cigarečių. T. D. paprašė jam duoti mašinos (duomenys neskelbtini) pavažiuoti iki degalinės. T. D. sutiko, leido važiuoti savo automobiliu. Jis sėdo už (duomenys neskelbtini) vairo, į vairuotojo vietą, T. D. atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, ant galinės sėdynės atsisėdo D. Ž.. Iš savo namų išvažiavo į pagrindinį kelią, važiavo link degalinės, kai kelyje kažkur sugedo (duomenys neskelbtini). Nelabai gerai prisimena važiavimą į degalinę, nes buvo stipriai neblaivus. Pamena, kad kažkas tempė jo vairuojamą automobilį, kol (duomenys neskelbtini) sustabdė policija. Policijos pareigūnai pirmo tikrinimo metu nustatė 2,75 promilės neblaivumą, antru tikrinimo metu - 2,95 promilės. Su tikrinimo rezultatais sutiko. Dėl įvykio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius dvi inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

4.1. Liudytojos A. Ž. parodymai, kad (duomenys neskelbtini), vėlaus vakaro metu savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko pas drauges, gyvenančias (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val. paskambino pažįstamas T. iš (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, kuris paprašė pagalbos, pažįstamo automobilio sankaba sugedo ir reikia automobilį nuo (duomenys neskelbtini) pusės partempti į (duomenys neskelbtini). Ji sutiko pagelbėti, savo automobiliu nuvažiavo netoli (duomenys neskelbtini), kur šalikelėje, žvyrkelyje pamatė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie šio automobilio, prie automobilio (duomenys neskelbtini) stovėjo T., dar kažkoks aukštas šviesus vaikinas ir dar vienas vaikinas, kurių nepažįsta. T. paprašė, kad nutemptų (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) mokyklos aikštelės. T. neatrodė apsvaigęs, su juo bendravo trumpai. Lipdama į savo automobilį matė, kad už (duomenys neskelbtini) vairo sėdo nepažįstamas vaikinas, apie 1,76 m ūgio, tamsių plaukų, liekno kūno sudėjimo. T. sėdo priekinėje keleivio vietoje, trečiasis vaikinas atsisėdo į (duomenys neskelbtini) automobilio galinę keleivio vietą. Pradėjo iš lėto važiuoti tempdama (duomenys neskelbtini), stebėjo per galinį vaizdo veidrodėlį, kaip važiuoja (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad vienu metu (duomenys neskelbtini) vairuotojas nukrypo nuo kelio, tačiau atsitaisė. Važiavo labai lėtai. (duomenys neskelbtini) patempė labai nedaug, gal apie 1 km, tada pamatė iš galo artėjantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais žibintais ir sustojo kelio dešinėje, paskui sustojo (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai pirmiau priėjo prie (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir bendravo su juo, tikrino jo dokumentus, neblaivumą. Po to pareigūnai priėjo prie jos, patikrino dokumentus ir paklausė, ar pažįsta vairuotoją. Ji paaiškino, kad vairuotoją mato pirmą kartą, nežinojo, kad jie neblaivūs, nežinojo ir nematė, kad tuo metu jie su savimi turėjo alkoholio. Policijos pareigūnai patikrinę jos dokumentus leido važiuoti, (duomenys neskelbtini) visi juo važiavę vaikinai liko su policijos pareigūnais. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nepažįsta, nematė jo iš arti, todėl nesuprato, kad gali būti neblaivus. Tiesiog paprašė pagalbos T., norėjo padėti.

4.2. Liudytojo T. D. parodymai, kad M. Ž. yra pažįstamas, todėl (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko nežino, vakaro metu nuvažiavo jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) pas M. Ž.. Pas M. Ž. buvo neblaivus, nepamena gerai to vakaro. Automobilį (duomenys neskelbtini) pirko (duomenys neskelbtini) pradžioje, tikslaus laiko nepamena, už 250 Eur Vilniuje. Automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas yra jis. Norėjo palikti (duomenys neskelbtini) remontui M. Ž.. Nuvykus pas M. Ž. buvo kartu, jis vartojo alkoholį. Nakties metu M. Ž. pasiėmė (duomenys neskelbtini) automobilį. Kartu su M. Ž. ir kitu draugu, visi trise važiavo, kai sugedo (duomenys neskelbtini). Jis buvo užmigęs automobilyje važiuojant, pažadino M. Ž. ir pasakė, kad automobilis sugedo. Tada jis paskambino pažįstamai A. Ž. ir jos paprašė atvažiuoti nutempti automobilį iki (duomenys neskelbtini). Tempiant automobilį, pamatė, kad lyg iš galo privažiavo policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais ir sustabdė automobilius.

4.3. (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie 00.25 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas priekyje važiuojantis (velkamas lanksčiąja vilktimi) automobilis (duomenys neskelbtini), automobilis įtartinai manevravo, dėl ko nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti. Nustatyta, kad automobilį vairavo M. Ž.. Bendraujant su M. Ž., nuo šio sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, dėl to alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr ARFM-0229“, patikros sertifikato Nr. 2069377, M. Ž. pirmuoju tikrinimu 00:29 val. nustatyta 2,76 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 00:49 val. 2,94 promilės neblaivumas. M. Ž. sakė, kad neturi teisės vairuoti. Automobilį (duomenys neskelbtini) vilko lanksčiąja vilktimi automobilis (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Ž.. Ji paaiškino, kad važinėjant kartu su draugėmis paskambino pažįstamas ir pasakė, kad sugedo jų automobilis, prašė padėti. A. Ž. paaiškino, kad nuvyko padėti ir automobilį vilko kelis kilometrus iki sustabdant. A. Ž. paaiškino, kad neįtarė, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas gali būti neblaivus ar be teisių, ši automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją mato pirmą kartą. Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso A. A.. M. Ž. teigė, kad automobilis priklauso jo draugui T.. Automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

4.4. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)

4.5. (duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad kad M. Ž. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr ARFM-0229“, patikros sertifikato Nr. 2069377, 00.29 val. nustatytas 2.76 promilės neblaivumas, 00.49 val. - nustatytas 2.94 promilės neblaivumas. Su parodymais M. Ž. sutiko, akte pasirašė.

4.6. VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 2180 Eur su PVM.

4.7. VĮ „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. A..

4.8. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą įrašytas M. Ž., 2020 m. liepos 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą įrašytas M. Ž., kuris Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju 2021 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus. M. Ž. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimų nuo įtraukimo į Probacijos tarnybos registrą neužfiksuota, paskirtas arešto bausmes atliko. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane nurodyta, kad M. Ž. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemone nevairuoti transporto priemonių, sutiko su nustatytu planu.

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

7. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

8. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. Ž. vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: žinodamas, kad jam Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. liepos 8 d. ir 2021 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 00.29 val. nustatytas 2,76 promilės neblaivumas, 00.49 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo jam nustatytas 2,94 promilės neblaivumas. Šias aplinkybes patvirtinta paties kaltinamojo, liudytojų A. Ž., T. D. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys ir kiti pirmiau išdėstyti rašytiniai bylos įrodymai. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, kaltinamasis, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas šį draudimą – vairuodamas transporto priemonę, neabejotinai suprato, jog sąmoningai nevykdo jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, veikos padarymo aplinkybės rodo, jog kaltinamasis elgėsi piktybiškai, to siekė ir norėjo.

9. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo M. Ž. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta.

10. Kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje

12. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą teisingumui ir nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. M. Ž. dirba, duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už abi padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytą bausmę – areštą, kurių dydžiai nustatytini didesni nei vidurkiai – 35 parų (už baudžiamąjį nusižengimą) ir 72 parų (už nusikaltimą). Arešto bausmė paskirtina atlikti realiai, netaikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (arešto bausmės vykdymo atidėjimo), atsižvelgus į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes.

13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

14. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

15. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

16. Vienos iš baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

17. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

18. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu M. Ž. jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, padarytos jam esant neblaiviam bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymą skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 metų laikotarpiui.

19. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, tai yra priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme, tokiu būdu akivaizdu, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir taikomas be išimties. Straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kai gali būti konfiskuojamas ir kitam, ne nusikaltimą padariusiam, asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas. Šiuo atveju aktualus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, numatantis, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, kai perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Sprendžiant, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas nusikalstamos veikos darymui, paprastai įvertinamos turto perdavimo aplinkybės, turto savininko ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tarpusavio santykių ypatumai, kitos aplinkybės. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog motorinė transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugui T. D., su kuriuo kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir kartu važiavo. Liudytojas T. D. patvirtino, kad motorinė transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam bei tai, kad jis perleido neblaiviam kaltinamajam ją valdyti, žinodamas ir suvokdamas, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai, tai yra transporto priemonės vairavimui, kai vairuoja neblaivus asmuo, daryti. Tokiu būdu, teismas, įvertinęs tai, kad T. D. aiškiai suvokė, jog perleidžia savo transporto priemonę nusikalstamos veikos darymui, konstatuoja, jog yra pagrindas konfiskuoti aukščiau nurodytąją transporto priemonę.

20. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti arešto bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštą 72 (septyniasdešimt dviem) paroms;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir M. Ž. paskirti subendrintą bausmę – areštą 72 (septyniasdešimt dviem) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 48 (keturiasdešimt aštuonioms) paroms.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. Ž. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

M. Ž. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (adresu Ulonų g. 8a, Alytus) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 831553542.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 6 (šešis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones M. Ž. atėmimą 6 (šešiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 1-3 dalimis, M. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) užedimo raktelį, saugomą aikštelėje adresu: Santaikos g. 31 D, Alytus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti.

Išaiškinti M. Ž., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agneta Bulakė